„Santaka“ / Į karkliniškės nusipirktą pastatą pretenduoja Savivaldybė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-05-11 23:31

Dalinkitės:  


Zita Baracevičienė nesirengia nusileisti Savivaldybei ir ketina skųstis kad ir į Strasbūrą – Europos žmogaus teisių teismą.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Į karkliniškės nusipirktą pastatą pretenduoja Savivaldybė

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kas teisus – pastatą įsigijusi ir jo reikalaujanti Karklinių kaimo (Keturvalakių sen.) gyventoja ar jo neužleidžianti Savivaldybė – turėtų atsakyti teismas. Planavusi įsirengti namus ir pradėti verslą moteris dabar priversta įrodinėti, kad nieko neklastojo ir blogo savo kaimo gyventojams nelinkėjo.



Išdalijo pajininkams

Karklinių kaimo gyventoja Zita Baracevičienė neketina nusileisti ir keliaus net iki Strasbūro, jei Lietuvos teismai pripažins, kad jos įsigytas pastatas vis dėlto priklauso rajono Savivaldybei. Dabar pastate, kurio pagal teisinės registracijos dokumentus net 64 proc. priklauso Z. Baracevičienei, o likusios patalpos – kitiems pajininkams, įsikūręs Karklinių vaikų lopšelis-darželis. Jį lanko šio ir aplinkinių kaimų gyventojų vaikučiai. Suprantama, kad jie tikrai nenorėtų, kad darželis būtų panaikintas, o dirbantys tėveliai nebeturėtų kur palikti vaikų. Tačiau Z. Baracevičienė taip pat jaučiasi atsidūrusi įstatymų pinklėse: pajams supirkti, dokumentams sutvarkyti, o dabar – ir advokatams samdyti ji išleido keliasdešimt tūkstančių litų. O Savivaldybė, anot moters, nesilaiko svarbiausio Lietuvos įstatymo – Konstitucijos ir kėsinasi į privačią nuosavybę.

Karklinių vaikų lopšelis-darželis sovietmečiu priklausė „Rausvės“ kolūkiui. Jis ir išlaikė statinį. Kolūkiui iširus, pastatą perėmė tuomet susikūrusi Karklinių žemės ūkio bendrovė. Bet ir ši neilgai egzistavo – greitai iširo. Kaip ir visą kitą bendrovei priklausantį turtą, likvidacinė komisija darželio pastatą išdalijo už pajus. Tuomet darželis tapo beveik keturių dešimčių pajininkų nuosavybe.



Pirkti atsisakė

Z. Baracevičienė aiškina, kad tuomet pajininkai nežinojo, ką daryti su erdviu pastatu, kurį reikėjo išlaikyti. Jie rašė raštus ir siūlė rajono Savivaldybei pastatą pirkti, netgi kelis kartus buvo sumažinę kainą. Tačiau Savivaldybė tuomet pirkti atsisakė. Pajininkai buvo įsitikinę, kad jiems priklausančiu pastatu besinaudojanti Savivaldybė turėtų mokėti bent jau nuomos mokestį, bet ir dėl jo nebuvo sutarta. Anot Z. Baracevičienės, darželį tuomet buvo uždarę, nes nebebuvo norinčiųjų jį lankyti. Bet po kiek laiko tėvai vėl pageidavo darželio ir jis vėl pradėjo veikti.

Naudos iš savo turto neturintys pajininkai pradėjo bruzdėti. Kilo minčių statinį pasidalyti, bet kaip tai padaryti nieko nenuskriaudžiant, kai jis priklauso kelioms dešimtims žmonių, niekas neišmanė. Nežinia tęsėsi kelerius metus, kol 2007 m. pradžioje Z. Baracevičienė nutarė susipirkti pajus, kad pastatas priklausytų vienam šeimininkui, susitvarkyti dokumentus ir atsiimti turtą. Moteriai pavyko įsigyti 64 proc. pajų, teisiškai įregistruoti nuosavybę. Kilus nesusipratimams tarp kitų pajininkų, minties įsigyti visą pastatą ji atsisakė. Manė, jog jai užteksią erdvių patalpų butui įsirengti. Karkliniškė tame pačiame pastate planavo pradėti ir šeimos verslą.



Gina viešąjį interesą

Tačiau pradėjusi derybas su Savivaldybe Z. Baracevičienė gavo raštą, kad pastaroji institucija pastatu naudojosi nuo pat jo pastatymo ir nebuvo informuota apie tai, kad jis parduotas pajininkams. Tame pačiame rašte buvo teigiama, kad pagal įstatymą šalys apie sutarties nutraukimą viena kitą turi informuoti prieš tris mėnesius, tad iki 2007 m. spalio 3 d. Savivaldybė neprieštarauja atlaisvinti Z. Baracevičienei nuosavybės teise priklausančias patalpas, jei iki tos dienos ji pristatys registro pažymą, liudijančią pastato plotų tarp pajininkų paskirstymo tvarką. Mat iš pateiktų dokumentų nežinoma, kuri dalis pastato priklauso Z. Baracevičienei.

Karkliniškė kreipėsi į teismą ir pastatas buvo padalytas, tai įregistruota Nekilnojamojo turto registre, savininkė gavo Savivaldybės reikalautą pažymą. Tačiau tuo moters vargai nesibaigė, tik dar padidėjo.

Savivaldybė kreipėsi į rajono apylinkės prokuratūrą motyvuodama, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Prokuratūra inicijavo, kad teisme būtų pradėta civilinė byla dėl pažeisto viešojo intereso. Buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastotų privatizacijos dokumentų. Praėjus beveik metams Z. Baracevičienė gavo atsakymą, kad šis tyrimas nutrauktas, nes klastojimo įtarimas neįrodytas. Moters dar laukia byla dėl pažeisto viešojo intereso. Mat vietiniai gyventojai netektų jiems svarbaus objekto. Vadovaujamasi to meto Vyriausybės nutarimu, pagal kurį ikimokyklinės įstaigos negalėjo būti įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašus.



Klaida ar įrodymas?

Tikėtina, kad Vyriausybės nutarimus žinojo ir to meto rajono valdžia. Tad kaip būtų galima pakomentuoti 1991 m. gruodžio 18 d. tuometinio Savivaldybės vadovo pasirašytą raštą, kuriame, remiantis minėtu Vyriausybės įsakymu, išvardytos rajono ikimokyklinės įstaigos bei pradinės mokyklos, perduodamos rajono Švietimo skyriui? Rašte atsispindi, kad Karklinių pradinė mokykla tikrai perduodama Savivaldybės Švietimo skyriui, tačiau Karklinių ikimokyklinės įstaigos sąraše nėra. Klaida tai ar vis dėlto leidimą privatizuoti liudijantis sprendimas, abi konfliktuojančios pusės turi savo nuomonę. Tik jeigu tai klaida, tai kaip to kone du dešimtmečius nepastebėjo kitos ne mažiau svarbios institucijos, tarp jų – ir Savivaldybės juristai? Jei klaidą padarė atsakingi Savivaldybės darbuotojai, tai kas dabar ją turėtų atitaisyti bei atsakyti už visas su ja susijusias pasekmes?

O pasekmės – nemažos išlaidos, pinigais neišmatuojama nervinė įtampa ir visiems brangus laikas, kurį dabar gaišta ne tik suinteresuotos pusės, bet ir teisėsaugos institucijos.



Teismas gali panaikinti

Savivaldybės juristai, ruošiantys medžiagą bylinėjimuisi su Z. Baracevičiene, įsitikinę savo teisumu. Anot juristės Vilmos Kolpakovienės, yra nustatyta, kad pajų perleidimo procedūra atlikta pažeidžiant įstatymus, mat pajų pirkimo sandoriai deramai neįforminti, kai kurie perpirkti net iš jau mirusių karkliniškių. Savivaldybės atstovai nenori pripažinti, kad pastatas priklauso pajininkams, nes šie niekada jo nevaldė. Mokesčius visada mokėjo Savivaldybė, pastate dirbo jos darbuotojai. O tai, anot juristės, ir rodo, kas iš tiesų yra pastato valdytojas. Tai, kad Z. Baracevičienė turi visus dokumentus, liudijančius nuosavybę, anot Savivaldybės atstovų, nieko nereiškia. Jei teismas pripažins, kad pajininkė turtą įgijo neteisėtai, visi dokumentai neteks galios, o teisinė registracija bus panaikinta. Juristai įsitikinę, kad nieko neįrodo ir tuometinio Savivaldybės vadovo pasirašytas dokumentas, kuriuo Karklinių lopšelis-darželis kartu su kitomis tokio profilio įstaigomis neperduotas rajono Švietimo skyriui. Mat Savivaldybės sprendimai negali būti viršesni už priimtus Vyriausybės.

Ne tik Z. Baracevičienė, bet ir kiti karkliniškiai laukia teismo – šios istorijos atomazgos. Mat jie yra tarsi kita suinteresuotoji pusė, kurios viešasis interesas gali būti pažeistas. Tai priešina kaimo bendruomenę: vieni bijo, kad bus panaikintas darželis, kiti laukia, kol atgaus nuosavybę. Kad ir kaip nuspręstų teismas, vis tiek liks nukentėjusioji pusė ir vargiai bet kuri jų patikės, kad teismo priimtas sprendimas – teisingas. Mat abi kovojančios pusės remiasi įstatymais ir turi savo tiesą pagrindžiančius dokumentus. O dokumentai – tai ne lapas iš moksleiviško sąsiuvinio, kuriame suklydus galima įrašą ištrinti ar perrašyti. Visi jie patvirtinti atsakingų darbuotojų parašais ir rimtų institucijų antspaudais.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas