„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-05-08 08:44

Dalinkitės:  


Eugenija Janulevičienė rajone buvo pirmoji moteris, užsivilkusi milicininkės uniformą.

Buvo buvo, kaip nebuvo...

Pareigūno uniforma padėjo ne visose situacijose



Eugenija JANULEVIČIENĖ, vilkaviškietė:

– 1964 metais visuose rajonuose prie vidaus reikalų skyrių buvo įkurtos nepilnamečių reikalų inspekcijos. Po metų jų darbuotojos tapo statutiniais pareigūnais, vilkinčiais uniformą. Taip 1965 metais aš rajone tapau pirmąja moterimi, vilkinčia milicijos karininko uniformą. Ne kartą teko matyti, kaip žmonės į mane žiūrėjo lyg į ateivę iš kitos planetos. Nors aš, o vėliau – ir daugiau pareigūnių uniformuotos pasirodydavome tik esant būtinybei.

Kartą atsitiko taip, kad aš su uniforma nuėjau į kiną. Bežiūrint filmą, į salę įėjusi moteris paprašė policijos pareigūną išeiti į lauką. Žinojau, kad kino salėje iš pareigūnų esu tik aš, tad pakilau iš vietos. Lauke pamačiau būrį žmonių, kurie stebėjo, kaip mušasi du vyriškiai. Truputį sutrikau, kad įsikarščiavę vyrai manęs gali nepaklausyti, o jiems sutramdyti jėgų neužteksiu. Nežinau, ar jie mane pamatė, ar kas perspėjo, bet vienas vyras staiga spruko „Žilvino“ parduotuvės link, o kitas prisėdo ant suoliuko. Jam paliepiau eiti su manimi į skyrių. Pakeliui sutikome milicijos budėtoją ir sulaikytąjį perdaviau jam. Muštynių dalyvio nepažinojau, tačiau po šio įvykio tas žmogus mane sutikęs visuomet pasisveikindavo.

Kitą kartą uniforma situacijos neišgelbėjo. Kartu su kultūros darbuotojais važinėdavome po rajone vykstančius šokius. Vieno reido metu nutarėme iš Gražiškių važiuoti į Keturvalakius. Pakeliui paklydome ir jau ėmėme juokauti, kad gal esame Lenkijoje. Prie vienos sankryžos pamatėme sodybą, tad įsukome į kiemą ir pasibeldėme į duris. Lauke tuoj užsidegė šviesa, o lange pasirodė vyriškio veidas. Į klausimą, kuriuo keliu mums geriau važiuoti, jis atšovė: „Kuriuo norite, tuo važiuokite.“ Taip ir nesupratome, kodėl jis mums nepasakė kelio, juk buvome trys uniformuoti pareigūnai ir dvi moterys, kultūros darbuotojos.

Pasukome tiesiausiu keliu ir greitai įstrigome viduryje kelio buvusioje didžiulėje duobėje, pilnoje vandens. Mašiną teko stumti mums, moterims, nes vyras vairavo mašiną. Besistengdama viena kultūros darbuotoja tekštelėjo į balą, o aš toje klampynėje pamečiau basutės kulną. Mūsų pastangos buvo bevaisės. Geriau įsižiūrėję netoliese pamatėme kažkokius pastatus. Tai buvo fermos. Ten radome sargą, kuris atsivedęs arklį padėjo mums išsikapanoti iš liūno. Jo nurodytu keliu sėkmingai pasiekėme Keturvalakius, bet į šokius čia jau neužėjome: visi buvome purvini, o aš su basute be kulno ėjau kaip invalidė...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas