„Santaka“ / Jausmingi kraštiečių susitikimai tolimoje Izraelio žemėje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-05-08 08:25

Dalinkitės:  


Raudų siena Jeruzalėje.

Autoriaus nuotr.


Jausmingi kraštiečių susitikimai tolimoje Izraelio žemėje

(Pabaiga. Spausdinta Nr. 44–51)



Su kepurėle ir lapeliu

Raudų siena – švenčiausia žydų vieta. Tai iš Erodo Didžiojo laikų likusi vakarinę šventyklą supusi sienos dalis, labiausiai žydų lankoma vieta.

Mūsų eros pradžioje stovėjusią pagrindinę žydų šventovę 70 metais sugriovė Romos legionieriai. Kai Kristus dar buvo vaikas, Marija čia jį atsivesdavo, kad parodytų Dievui. Pagal Luko Evangeliją, čia Simonas Kristų garbino kaip Viešpatį.

Raudų sieną būtinai aplanko ir turistai. Prie jos vėl išsiskiria vyrų ir moterų keliai. Meldžiamasi atskirai. Čia pat galima (ir būtina) pasiimti popierinę kepuraitę, parašyti Dievui prašymą lapelyje ir įkišti jį į plyšelį tarp plytų.

Einat prie sienos su prašymų lapeliu, negalima gręžiotis, o palikus lapelį reikia pagarbiai atbulomis žengti atgal.



Apmąstymai prie Raudų sienos

Šiais laikais Raudų siena žydams yra pagrindinė maldų vieta. Reikia tik stebėtis, kaip šimtai jaunų ir senų žydų maldininkų, skaitydami Toros eilutes, ritmingai siūbuoja pirmyn, atgal ir į šonus.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas prie Raudų sienos atsiprašė žydų tautos už lietuvių atskalūnų įvykdytus žvėriškumus. Skaitant spaudą apie žydų kovas su arabais, tarp eilučių galima įžvelgti priekaištus Izraeliui dėl jo vykdomos kietos politikos prieš arabus. Tačiau artimiau susipažinus su žydų tautos istorija, pagyvenus tarp jos žmonių, pradeda aiškėti tokios elgsenos motyvai.

Prisipažinsiu, jog 1967 metais Izraelio ir arabų šešių dienų karo dienomis kartu su kitais Vilniaus universiteto studentais buvau arabus palaikančioje pusėje. Iš vaikystės dienų išlikę ir pasakojimai apie tariamą vaikų krikščionių žudymą apeiginiais tikslais, apie žydų uždarumą ir keistumą.

Mitai sugriūva, kai pats pabūni kito, persekiojamo ir niekinamo, kailyje. Argi lietuvių tauta neturi neigiamo ruso, vokiečio įvaizdžio? Bet juk nuo pat Lietuvos vardo paminėjimo lietuviai patyrė kaimyninių tautų agresiją ir nuolat kovojo dėl savo laisvės. O kova dėl Vilniaus, Klaipėdos? Kas tai? Išsivadavimas ar okupavimas?

Izraelio tautos siekis sugrįžti į protėvių žemes, okupuotas arabų, yra teisėtas ir vertas pagarbos. Persekiota, tremta, niekinta, išsklaidyta po visą pasaulį, bet išlaikiusi savo tikėjimą, papročius, tradicijas, savigarbą ir begalinį troškimą gyventi kartu istorinėse žemėse tauta turi teisę gintis visomis įmanomomis priemonėmis. Kaip ir lietuviai pokario rezistencinėje kovoje.



Sugrąžinkime istorijai

Lietuvą pasaulyje garsina dešimtys iš Vilkaviškio krašto kilusių žydų – talentingų menininkų, politikų, verslininkų. Amatininkai, prekybininkai, paprasti darbo žmonės statė ir kūrė Vilkaviškį. Jie buvo kitokie, bet – mūsų kaimynai. Kaip ir mes, lietuviai, geri ir pikti, dievobaimingi ir netikintys, atlaidūs ir ne. Šiandien jie išnykę iš mūsų miesto, didžioji dauguma buvo nužudyti holokausto metais. Jaunosios kartos jau beveik užmiršti, vėl išnirę iš istorijos ūko žydai nors prisiminimuose turi grįžti į miesto istoriją.

Keliaudamas po Izraelį, pažinau ir sutikau atvirus, nuoširdžius, savo šalį mylinčius žmones, svajojančius pamatyti ir tą tolimą šiaurės kraštą, vadinamą Lietuva, iš kurio kilę daugelio protėviai.



Antanas ŽILINSKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas