„Santaka“ / Jausmingi kraštiečių susitikimai tolimoje Izraelio žemėje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-05-06 23:34

Dalinkitės:  


Kristaus kančių kelio stotelėse įrengtos arabų prekeivių parduotuvėlės (Penktoji stotelė).

Autoriaus nuotr.


Jausmingi kraštiečių susitikimai tolimoje Izraelio žemėje

(Tęsinys. Spausdinta Nr. 44–50)



Piligrimų svajonė

Kiekvieno Šventosios žemės piligrimo svajonė – aplankyti Dievo sūnaus Jėzaus Kristaus gimtinę Betliejų. Iš vaikystės dienų išlikęs gražus pasakojimas apie Marijos ir Juozapo kelionę į jį ir Pasaulio Atpirkėjo gimimą užeigos grotoje. Evangelijoje pagal Luką (Lk 2, 1–14) rašoma: „Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas išėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi.“

Ėdžiose paguldytą gimusį kūdikėlį pirmieji aplankė piemenėliai. Praslinkus aštuonioms dienoms, kai berniuką reikėjo apipjaustyti, jam buvo duotas Jėzaus vardas (hebrajiškai – „Dievas išgelbsti“). Kristus yra hebrajiško žodžio „Mesijas“, reiškiančio „pateptąjį“, graikiškas vertimas.

Jėzus Kristus pasaulį išvydo nedideliame kalnų kaimelyje. Vykdamas į Betliejų, tikėjausi pamatyti kažką panašaus, bet patekau tik į ankštą, apleistą arabišką Jeruzalės dalį, nuo išorinio pasaulio aptvertą aukšta tvora.

Ralphas Salingeris, planuodamas mums kelionę į Betliejų, sakė, kad į šią vietą žydai neįleidžiami. Efimas Pustopeckis nupiešė dar kraupesnį vaizdą. Esą, kartą į šią arabų teritoriją pateko paklydę du žydų kareiviai. Fanatikai juos sučiupo ir čia pat nulinčiavo. Vienas iš jų, išplėšęs iš krūtinės dar plazdančią širdį, ją iškėlęs bėgo Betliejaus gatvėmis. Gal tai tik iš lūpų į lūpas perduodamas pasakojimas bauginant žydų vaikus žiauriais arabais. Kas žino, tačiau taikos Kristaus gimtinėje greitai tikrai nesulauksime. Labai jau susiskaldę ir linkę į kraštutinumus tiek arabai, tiek žydai.



Paliesti žvaigždę

Į Betliejų keliavome mažu aštuonviečiu autobusu, lydimi simpatiškos rusakalbės gidės. Kirtę pasienio postą, už nugaros palikę aukštą lyg Berlyno siena tvorą, netrukus patekome į bažnyčiomis apstatytą vietovę. Iš įsivaizduoto piemenėlių lauko ir grotos telikę kryžiuočių laikus menančių bažnyčių pamatai, pajuodusi grota su viršuje iškalta ir Piemenėlių lauką vaizduojančia skulptūra.

Kristaus gimimo bažnyčia prižiūrima graikų ortodoksų – stačiatikių. Gausybė lampadų primena jų šventyklas. Sakoma, kad toje vietoje, kur buvo Kristaus gimimo grota, pagonybės laikais stovėjo dievo Adonio šventykla (135 m. po Kristaus). Bizantijos imperatoriaus Konstantino laikais karalienė Elena šventyklą nugriovė ir pastatė pirmąją Kristaus gimimo bažnyčią (329 m. po Kr.). Iki šių dienų išliko pirmosios bažnyčios grindų mozaika, kurios nelietė bažnyčią sugriovę persai (614 m. po Kr.). 1100 metais kryžiuočiai bažnyčią atstatė ir čia karūnavo Bolduiną I, kryžiuočių karalystės valdovą.

Kristaus gimimą simbolizuoja urvas, įrengtas po altoriumi. Paliesti rankomis žvaigždę po altoriumi trokšta tūkstančiai turistų ir piligrimų. Nors kovo mėnuo Izraelyje dar nepasižymi jų gausa, tačiau prie grotos, saugomos juodais rūbais vilkinčių vienuolių, rikiavosi gal tūkstančio turistų (su fotoaparatais ir kameromis) eilė.

Mūsų gidė, atlydėjusi tik septynetą įvairių tautų turistų, kiek pagudravo. Pakalbėjo su vienuoliais ir mus po vieną įvedė į grotą pro išėjimo duris.

Apima keistas jausmas. Žmonės klaupiasi prie grotoje iškaltos žvaigždės ir, žinoma, skuba įsiamžinti. Gal tik vienai sekundei grota lieka tuščia, ir aš spėju nuspausti fotoaparato mygtuką: Betliejaus žvaigždė užfiksuota. Greta nišos su žvaigžde, žyminčios Kristaus gimimo vietą, kita niša žymi Kristaus lopšį ir Šventosios šeimos poilsio vietą.



Vienintelis paveikslas

Kita Betliejaus šventovė priklauso Romos katalikams. Tai – Šv. Jekaterinos (lietuviškai – Katerinos) bažnyčia. Iš šio bažnyčios visam pasauliui kasmet transliuojamos Kalėdų mišios.

Greta – Nekaltų vaikelių bažnyčia, primenanti Erodo Didžiojo įsakymą išžudyti po Kristaus gimimo visus Betliejaus kūdikius. Šalia – ir Pieno grota, kur, pasak biblinio pasakojimo, Marijai maitinant kūdikį nukritęs pieno lašas ir uola pabalusi. Mums rodomas esą vienintelis pasaulyje Marijos apnuoginta krūtine ir kūdikio paveikslas. Čia pat skulptūrinė kompozicija, primenanti Šventosios šeimos bėgimą į Egiptą nuo persekiotojo Erodo Didžiojo.

Už Betliejaus plyti laukai, kur bibliniais laikais avis ganė piemenėliai. Reikia tik stebėtis, kaip tos avys suranda maisto ant plikų uolų, kur vasarą dienomis plieskia 40 laipsnių karštis. Netoli Kristaus gimimo vietos, slėnyje, primenančiame Mėnulio kraterius, – Erodo pilies griuvėsiai ir jo kapas.

Šventoje vietoje gausybė suvenyrų, ir jie palyginti pigūs. Alyvmedžio rožinis kainuoja tik vieną dolerį. Betliejaus žemėje perku vaizdo filmą „Izraelis ir Šventosios žemės bažnyčios“ (aštuoniomis kalbomis), o žmonai – sidabrinę grandinėlę su kryželiu. Tai dovana mūsų bendro gyvenimo jubiliejui pažymėti, mat į šią kelionę išvykome praėjus 35 metams po vestuvių.



Alyvų kalne ir jo papėdėje

Pasak mano močiutės, laukdami šv. Velykų, krikščionys katalikai „eina stacijas“. Keturiolika Kristaus kančių stotelių iki jo nukryžiavimo irgi likę mūsų vaizduotėje nuo pirmojo apsilankymo bažnyčioje vaikystės metais.

Tačiau tai, ką pamatėme Jeruzalėje, nė kiek nepriminė sakralinio šventumo. Alyvų kalne, kur Jėzus buvo išduotas, – asfaltuota apžvalgos aikštelė turistams ir stačiatikių Marijos Magdalietės bažnyčia.

Tik sumedėję, į Stelmužės ąžuolą panašūs alyvmedžiai, sako, mena dar Kristaus laikus. Evangelijoje pagal Luką rašoma: „Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę ir prisiartino prie Betfagės ir Betanijos ties vadinamuoju Alyvų kalnu.“

Iš Betliejaus Jėzus Verbų sekmadienį asiliuku išjojo į Jeruzalę, kur jam žmonės kelią nuklojo palmių šakelėmis. Dabar čia stovi maža graikiška kapela su kryžiuočių laikų „Kristaus akmeniu“. Iš čia prasideda velykinė Verbų sekmadienio eisena į Jeruzalę.

Alyvų kalne keletas bažnyčių primena atskirus Kristaus gyvenimo epizodus. Čia yra Dievo Tėvo bažnyčia, kur Jėzus ištarė maldos žodžius: „Tėve mūsų, kuris esi danguje“, Kedrono upelis ir vieta, kur Kristus apraudojo Jeruzalę. Greta – didinga, aukso bokštais spindinti Rusijos caro Aleksandro III pastatyta Marijos Magdalietės cerkvė, primenanti nusidėjėlės Marijos Magdalenos istoriją.

Nuo Alyvų kalno atsiveria puikus vaizdas į Jeruzalę. Priekyje – didžiulės žydų ir arabų kapinės, sienoje – išmūryti vartai. Per juos Kristus įjojęs į Jeruzalę. Tiek žydai, tiek arabai, o dabar ir praturtėję naujieji rusai svajoja būti palaidoti prie šios sienos. Mat tikima, kad palaidotieji Alyvų kalno papėdėje Prisikėlimo dieną pirmieji stos prieš Dievo teismą. Kalbama, kad už milžiniškus pinigus kapavietes čia išsipirkę dainininkai J. Kobzonas ir A. Pugačiova.



Į Golgotos kalną

Apžvelgę keturių tūkstančių metų senumo kapines, pradedame kelionę per senąją Jeruzalę. Einame Kristaus kančių keliu į Golgotos kalną. Lankome Paskutinės vakarienės vietą, karaliaus Dovydo kapą Siono kalvoje. Atmintyje lieka Alyvų kalno papėdėje iškilusi įspūdinga Visų tautų bažnyčia, pastatyta 1924 metais.

Suimtas Kristus buvo atvestas į žydų rabino Kajafo namus, jam iš paskos sekė Petras. Dabar Kajafo rūmų vietoje pastatyta Šv. Petro cerkvė, vienoje patalpoje išlikusi uolose iškalta kamera. Tai kalėjimas, kuriame buvo kalintas Kristus.

Nuo Antonijaus laikų tvirtovės griuvėsių prasideda Kančių kelias. Juo einame braudamiesi pro arabų prekeivių minią. Ten, kur Kristus suklupo, prie sienos išmūrytas tamsių plytų puslankis ir virš galvos pažymėtas stotelės skaičius. Turistai remiasi ranka į akmenį, kurį puldamas lietė Kristus.

Kiekvieną penktadienį šiuo keliu kryžių neša pranciškonų vienuoliai, primindami 14 Kristaus kančių kelio stotelių. Pirmą kartą šią eiseną pranciškonai surengė dar XIV amžiuje.

Įdomu, kad prie pirmosios stotelės įrengta lenkiška varpinė. Prie stotelės glūdi iš 7 metrų gylio iškeltos gatvės akmens plokštės. Tiek metrų siekia senosios Jeruzalės kultūrinis sluoksnis.

Viešpaties Kapo bažnyčioje įrengtos paskutinės keturios Kristaus kančių kelio stotelės. Jono Evangelijoje rašoma, kad Kristaus kūnas buvo paguldytas uoloje iškirstoje kriptoje, skirtoje Juozui iš Arimatrėjos palaidoti. Kapo anga buvo užversta akmeniu, saugant kapavietę nuo plėšikų. Kristaus laikais Golgotos kalne buvo akmens skaldykla, vėliau čia įrengtos kapinės.

Imperatorius Adrianas 135 m. Golgotos kapavietes panaikino, o Kristaus kapo vietoje pastatė Dzeuso šventyklą ir įrengė Venerai skirtą altorių. Bizantijos karalienė Elena 326 m. čia pastatė pirmąją bažnyčią. Po to bažnyčios dar du kartus buvo sugriautos ir atstatytos.

Akmeninė plokštė, ant kurios buvo paguldytas nuo kryžiaus nuimtas ir aliejais pateptas Kristus, labiausiai piligrimų garbinama vieta. Prie plokštės priklaupė ir mūsų ketvertukas, atidžiai stebimas mus lydinčių žydų bičiulių.

Mišias Kristaus kapo bažnyčioje kasdien aukoja šešių krikščioniškų bažnyčių atstovai: graikų ortodoksų, sirų ortodoksų, armėnų, Romos katalikų, koptų ir etiopų.



Antanas ŽILINSKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas