„Santaka“ / Jausmingi kraštiečių susitikimai tolimoje Izraelio žemėje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-04-30 08:40

Dalinkitės:  


Iš Būdviečių kilęs rabinas Y. Cohenas rašo savo giminės istoriją, kurioje bus prisiminimų ir apie šį kaimą.

Jausmingi kraštiečių susitikimai tolimoje Izraelio žemėje

(Tęsinys. Pradžia Nr. 44–47)



Rabinas iš Būdviečių

Bene įspūdingiausias susitikimas įvyko Bnei Brako mieste. Į jį neveda turistiniai maršrutai, čia retai užsuka ir paprasti žydai. Tai – uždaras rabinų miestas.

Dar kelionės į Izraelį išvakarėse gavau šio miesto rabino Yisrael Coheno laišką su prašymu aplankyti Būdviečių (Bodovici) kaimą (Pajevonio sen.) ir nufotografuoti rodyklę į šį kaimą bei keletą senų namų. Iš rabino prašymo sužinojome, kad jis surado savo prosenelio dienoraštį, aprašantį gyvenimą Būdviečių kaime. Kartu su Algiu Vaškevičiumi atlikome šią užduotį. Algis, gerai mokantis anglų kalbą, nuotraukas išsiuntė.

„Ar gyveno žydai Būdviečiuose?“ – klausiau šio krašto žinovo Albino Kurtinaičio. „Karalkrėslyje gyveno, o vieno jų duktė net buvo ištekėjusi už lietuvio“, – patvirtino Albinas.

Rabino Coheno duomenimis, žydai Būdviečiuose gyveno kelis šimtmečius. Jo protėviai į Palestiną emigravo pirmojoje XIX amžiaus pusėje. Y. Coheno tėvas buvo labai aukštas Izraelio armijos pareigūnas, vyriausiasis Karo aviacijos rabinas.



Beveik slaptas susitikimas

Labai knietėjo pamatyti rabiną iš Būdviečių, paprašyti jo senelio prisiminimų. Tačiau mums sakė, kad tai beveik neįmanoma, nes šie rabinai – ortodoksai, su pasauliečiais bendrauti nelinkę. Todėl labai nustebome, kai rabinas Cohenas mus pats pakvietė į svečius. Tik kelionė į jo namus buvo labai įslaptinta. Mus vežusiam Efimui Pustopeckiui rabinas paskambindavo ir pasakydavo vietą, iki kurios jis turi atvažiuoti ir laukti kito skambučio. Taip po keleto sustojimų buvo nurodyta gatvė ir namas. Čia mus pasitiko rabino vaikai, du gal dešimties metų paaugliai. Beje, vykdami klausėme, ar gali atvažiuoti mūsų moterys. Prieštaravimo nebuvo.

Pro labirintus tarp namų užkopėme į antrąjį aukštą. Duris atvėrė jaunas vyras juoda barzda ir malonių bruožų jo žmona. Kai susėdome prie stalo, mūsų nuostabai už kelių žingsnių išsirikiavo devyni rabino vaikai. Besilaukianti dešimto vaikelio motina išsitarė: „Mes dar jauni, turėsime didesnę šeimą.“

35-erių metų rabinas silpnai kalbėjo angliškai. Vertėjavo žmona. Sužinojome, kad jis rašo giminės istoriją, kurioje bus ir prisiminimai iš Būdviečių. Vyriškis prižadėjo, jog kai išleis knygą, vieną jos egzempliorių padovanos Vilkaviškio krašto muziejui.

Labai norėjome šią gražią šeimą nufotografuoti, bet, deja, buvome pamiršę fotoaparatus. Rabinas maloniai sutiko tai padaryti savo fotoaparatu. Grįžę iš kelionės nuotraukas suradome internete.



Seniausiame mieste

Žemė, kurioje gimė pasaulio civilizacija, be abejo, įdomiausia istorikui. Pravažiuojame Jerichą – seniausią pasaulio miestą, kurio amžius siekia septynis tūkstantmečius. Skaidraus dangaus fone, žydinčių kalvų viršūnėje, stūkso Taboro kalnas.

Ralphas ir Jossis veža mus į Cezarėją, Romos laikų uostą. Erodo Didžiojo pastatytas uostas-tvirtovė garsėjo marmuriniais rūmais, voniomis ir hipodromu bei akveduku (vandentiekiu).

Ekskursija pradedama kino pasakojimu, atkuriančiu istorines detales. Miesto-uosto istorija siekia IV a. prieš Kr., kai čia įsikūrė jūrų tauta – finikiečiai. Čia virė gladiatorių kovos, vėliau kryžiuočiai kovėsi su arabais. Darosi kraupu, kai pagalvoji, jog vaikštai aikštėje, kurioje romėnai tūkstančius žydų nužudė užpjudydami juos laukiniais žvėrimis. Taip senovėje buvo susidorojama su laisvės siekiančiais žydais bei pirmaisiais Kristaus pasekėjais. Teigiama, kad iš Cezarėjos kryžiuočiai parsivežė ir šventąjį Gralį – taurę, iš kurios Kristus gėrė vyną per Paskutinę vakarienę.



Masadas – laisvės simbolis

Labiausiai žydai didžiuojasi Masados tvirtove. Aukštai kalnuose prie Negyvosios jūros, kur jau kovo pabaigoje buvo alinančiai karšta, iškilusi tvirtovė – žydų nacionalinio pasididžiavimo ir vienybės simbolis.

Jaunieji žydų karininkai čia priima karinę priesaiką, ištardami jos formulės žodžius: „Antrą kartą Masadas nebus nugalėtas.“

Masadas – tai lyg lietuvių kunigaikščio Margirio analogas. Tik aukų skaičius čia didesnis. Trejus metus Masados gynėjai atlaikė romėnų apsiaustį. Kai įsiutę Romos kariai įsiveržė į tvirtovę, jie rado 960 savižudžių lavonų. Romos istorikas Flavijus pagal trijų gyvų išlikusių moterų, pabėgusių per vandens tiekimo vamzdžius, pasakojimus detaliai aprašė paskutines tvirtovės gynėjų valandas. Vyrai kariai metė burtus ir kas dešimtas turėjo nužudyti savo gentainius, moteris ir vaikus. Paskutinis nusidūrė pats.

Izraelyje yra tradicija: kiekvienas laisvę mylintis žydas takeliais pėsčias turi kartą gyvenime užkopti į šią tvirtovę. Tik turistai į ją kyla keltuvu.



Skitopolio atradėjas – mūsų kraštietis

Maloni staigmena laukė atvykus į senovės miestą – iš purvo atkastą Skitopolį. Tai tarsi Pompėja, tik pastaroji buvo užpilta ugnikalnio pelenais, o Skitopolį sugriovė žemės drebėjimas. Šį miestą užpylė trūkusio vandentiekio suneštas purvas.

Prieš 20 metų Skitopolio archeologiniams tyrinėjimams ir miesto vaiduoklio atkasimui pradėjo vadovauti Avi Katrin Kolikantas. Jo prosenelis Avrahamas Kolikantas palaidotas Vilkaviškio kapinėse. Išlikęs ir paminklas su įrašu, kurį surado Ralphas Salingeris.

A. K. Kolikantas buvo mūsų keturių žmonių grupės gidas. Skitopolio ištakos siekia biblinius laikus. Kanaaniečių pastatytas miestas jų dievo garbei buvo pavadintas Šano namais. Ant šio miesto sienų buvo pakabintas nugalėto ir žuvusio žydų karaliaus Sauliaus kūnas. Miestą iš naujo III amžiuje prieš Kr. pastatė graikai, o jau mūsų eros pradžioje čia įsikūrė romėnai. Per miestą ėjo pirklių karavanai, pinigais tiesiog lijo. Todėl gatvės buvo išpuoštos mozaikomis, šaligatviai iškloti marmuru.

Šiuo metu atkasta 1/3 miesto, atstatytas įspūdingas amfiteatras. Mokslininkas, kurio kilmės šaknys – Vilkaviškyje, sakė, kad šie kasinėjimai yra viso jo gyvenimo prasmė. Tyrinėjimo darbai labai brangūs, pastatyti tik vieną koloną kainuoja 20 tūkstančių dolerių. O tokių kolonų Skitopolyje dar guli šimtai.

Skitopolį kasdien vidutiniškai aplanko 900 turistų. Vaikščiodami VI a. grįsta gatve, stebėjomės baseinais, originaliomis pirtimis, kurių grindis apšildė karšto oro tuneliai, gėrėjomės marmuro plokštėmis, atvežtomis iš Turkijos, buvusių parduotuvėlių nišomis ir t. t. „Per statinių didybę norėta parodyti Romos imperijos galybę“, – kalbėjo A. K. Kolikantas.

Užrašų knygelėje liko dar daug jo pasakojimų. A. Kolikantas tikino, kad svajoja aplankyti Vilkaviškį, iš kurio kilo jo giminė.



Antanas ŽILINSKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas