„Santaka“ / Laimės formulėje – šeima ir mėgstamas darbas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-04-30 08:26

Dalinkitės:  


Aksana Laskevičienė neslepia, kad ji nesuspėtų būti tokia gera (iš kairės) Vitos, Ievos, Beno ir Alekso mama, jeigu auginti vaikus nepadėtų jos mama – Aldona Naumavičienė.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Laimės formulėje – šeima ir mėgstamas darbas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Aksana Laskevičienė savo šeimos visiškai nelaiko išskirtine, nes auginti keturis vaikus jai neatrodo didelis didvyriškumas. Veikli rajono Kultūros centro darbuotoja savo laimės niekada nekeistų į tų, kurios pasiekė karjeros aukštumų ir motinystę atidėjo tolimai ateičiai. Bet užsidaryti namuose ir būti vien mama ir žmona negalėtų, nes jos planams ir projektams trūktų erdvės.



Gyvenimo neplanuoja

Žinantys Aksaną kaip kūrybingą Kultūros centro darbuotoją, visa širdimi atsidavusią savo darbui, kuriančią projektus, organizuojančią renginius, juose dalyvaujančią ir visur suspėjančią, negali patikėti, kad ši simpatiška, daili moteris – gausios šeimos mama. Mat daugiavaikę mamą mes dar linkę įsivaizduoti kaip neturinčią laiko ne tik darbui ar laisvalaikiui, bet ir sau. Tačiau Aksana skuba paneigti ne tik mūsų susikurtą stereotipą, bet ir tai, kad tokių šaunių ir visur suspėjančių mamų – reta. Moteris greitai vardija pavardes vien savo pažįstamų, dukters klasės draugų, kurių šeimose auga po keturis vaikučius. Ir visos jos pažįstamos šeimos – šaunios, visur suspėjančios ir dalyvaujančios.

Vienturtė užaugusi Aksana prisipažįsta niekada nesudarinėjusi planų, kokios šeimos norėtų, ir neplanavusi, kiek vaikų reikėtų auginti. Nesikrimto ir dėl to, jog neturi brolio ar sesers, – turėjo labai gerą draugę, ir to tarsi pakako. Net mintyse nesvarstė, kad nekartos tėvų klaidų ir nepaliks savo pirmagimės vienturte. Gal kada mergaitiškose svajonėse ir pagalvodavo, kad idealiausia būtų turėti tris vaikus, bet tai tikrai nebuvo planai.

– Nemėgstu nieko planuoti ir gyvenimą statyti į rėmus, – šypsojosi A. Laskevičienė. – Gal dėl to ir turiu keturis, o ne vieną ar du vaikus. Jie visi į pasaulį atėjo tada, kai reikėjo, – tarsi savaime.



Jaunėlis brolį prisišaukė

Nors likimas šeimai gražiai padalijo vaikus porelėmis, Aksana juokiasi ir to neplanavusi bei galvos nesukusi. Jos vyras Arūnas, gimus dviem dukrelėms, taip pat visai nesvarstė, kad reikėtų ūkio paveldėtojo. Gal tik giminės kartais užsimindavo, jog tėčiui trūksta tik sūnaus. Gimus Benui, šeima jautėsi laiminga ir net minties nebuvo, kad sūnui reikėtų žaidimų draugo. Nors Benas žiūrėdamas į papūgėlę vis vadindavo ją broliu ir švepluodamas tėvų kaulydavo, kad nori brolio be sparnų, mama tokias jo mintis greitai išblaškydavo. Dabar šeima juokauja, kad brolį „prisišaukė“ pats Benas.

Santūrus dvylikametės Ievos, aštuonerių Vitos, penkerių Beno ir pusantrų Alekso tėtis Arūnas visiškai pritaria savo žmonai ir visada ją remia. Be šios paramos, pareigų pasidalijimo ir visuomet pasirengusios padėti močiutės Aldonos Aksana tikrai neapsieitų. Arba bent jau negalėtų sau leisti išlėkti į tarnybines komandiruotes, keliauti po Egiptą ar vakarais lankyti linijinių šokių repeticijas. O ką jau kalbėti apie darbą, kurio valandos – neribotos. Juk kultūros darbuotojams daugiausiai veiklos būna per šventes, kai visi nori pramogų ir įspūdžių. Tada mažieji tarsi savaime „nusileidžia“ į pirmąjį namo aukštą, kur gyvena močiutė – Aksanos mama.



Ūkyje – vadybininkė

Prie gausios veiklos sąrašo belieka pridurti, kad Aksana – dar ir puiki vadybininkė, mat būtent šios pareigos jai tenka šeimos ūkyje. Laskevičiai dirba apie 40 hektarų žemės ir užsiima daržininkyste. Jų laukuose auga morkos, burokėliai, baltagūžiai ir pekininiai kopūstai. Šias daržoves reikia ne tik užauginti, bet ir tinkamai laikyti, pakuoti bei pateikti prekybininkams. Be to, reikia numatyti, kada jas parduoti būtų pelningiau, kokių vertėtų užsodinti daugiau, važinėti į seminarus ir parodas, domėtis mūsų rinkoje pateikiamomis sėklomis ir t. t. Nors ūkininkaujanti šeima džiaugiasi subūrusi puikią darbuotojų komandą, vis dėlto vadovauti ir rūpintis tenka patiems savininkams. Ir Aksanai šis darbas labai patinka.

Dabar moteris juokiasi, kad svajodama apie tai, kuo bus užaugusi, žinojo tik kelis darbus, kurių tikrai nenorėtų imtis. Tarp jų buvo ir žemės ūkis. Tačiau taip jau nutiko, kad gyvenimas suvedė su Arūnu, kurio tėvai ūkininkavo. Tad jaunai šeimai teko įsilieti į šią veiklą ir pradėti tuo rūpintis.



Tėtį pasiglemžia darbai

Smalsi ir visa galva savo bendraamžius žiniomis lenkianti Vita išduoda, kad tuomet, kai pats darbymetis, tėtis anksti ryte išeina į darbą ir grįžta tik sutemus. Bet savaitgaliais jis stengiasi kuo ilgiau pabūti su vaikais, nes mažiesiems labai reikia tėčio dėmesio. Kad ir padūkti kieme ar pažvejoti pas senelius iškastame kaimo tvenkinyje, kur Vitai pavyksta pagauti dešimtis karosų, o penkiamečiam Benui vis dar nesiseka žuvelei įsiūlyti net didžiausio slieko.

Bet Benas dėl to nesikremta – jam patinka sportiškesni užsiėmimai. Nors kompiuteris, prie kurio galima pusvalandžiui prisėsti tik tuomet, kai sesės baigia ruošti pamokas, labai traukia. Darželio auklėtojas Benas nuolat stebina drąsa. Skaityti, rašyti ir skaičiuoti mokantis penkiametis be jokių skrupulų gali stoti ant scenos ir nesijaudindamas išrėžti eilėraštį ar ką suvaidinti. Kai kultūros renginiuose reikia vaikiško balso, Benui tenka talkinti mamai. Neseniai jo balsas skambėjo šventiniame montaže kultūros rūmuose.



Dukros gabios dailei

Vyriausioji Ieva polinkį dailei tėvams parodė dar kūdikystėje. Mergaitė galėdavo kelias valandas išsėdėti prie lapo, teptuku dėliodama spalvotus taškučius, brėždama linijas. Ievai paaugus, meninius sugebėjimus pastebėjo ir auklėtojos, ir mokytojos. Dabar Ieva lanko dailės studiją Vaikų ir jaunimo centre. Dar nebuvo nė vienos piešinių parodos, kad Ieva neparsineštų bent kokio apdovanojimo. Jos darbai visuomet būna tarp geriausiųjų. „Atradusi“ mergaitės polinkį menui, mama vėliau ją nuvedė į keramikų būrelį. Netrukus šia veikla susidomėjo ir Vita. Dabar sesės kas savaitę lanko užsiėmimus, jų lipdytų ir degtų molio dirbinių – pilnos namų lentynos. Abi šokančios, deklamuojančios mergaitės ir puikiai mokosi.

Aksana neslepia, kad jai malonu pasidžiaugti neeiliniais vaikų gabumais, tuo, kad bent jau kol kas jie nuoširdūs, drausmingi, klusnūs, atsakingi. Mamai malonią šypseną kelia kolegių komplimentai, jog tokių vaikų galėtų auginti kad ir dešimtį. Tačiau A. Laskevičienė kuria planus dar pusmetį pabūti namuose, kol Aleksui sukaks dveji, ir kuo greičiau sugrįžti į mėgstamą darbą, be kurio ir būdama motinystės atostogose negali ištverti. Moteris mintyse jau kuria renginių projektus, patarinėja kolegėms, padeda kiek galėdama. Nes mėgstamas darbas jai – pusė gyvenimo laimės.



Džiaugsmas atsveria

Aksana įsitikinusi, kad vaikai negali sutrukdyti nei karjerai, nei laisvalaikio pomėgiams. Juk ne vienai teko įsitikinti, kaip augindama vaiką vos spėdavo nudirbti buities darbus. Pasak Aksanos, tiek pat jų tekdavo ir sugrįžus į darbą. Gimus antram vaikui, buitis taip pat sutirpdavo, o laiko likdavo lygiai tiek pat. Tad ir turint keturias atžalas viską galima suspėti.

Moteris tik šypsosi, kai kas nors paklausia, ar jai nesunku auginti gausią šeimą. Ji mano, kad sunku galėjo būti prieš keletą dešimtmečių, kai nebuvo visų buities patogumų, sauskelnių, automatinių skalbimo mašinų. Dabar viskas daug paprasčiau. O moralinis pasitenkinimas turėti šaunius, gerus ir sveikus vaikus tikrai atsveria tuos rūpesčius ir sunkumus, kuriuos tenka patirti. Toms, kurios spraudžia save į stereotipus, kad turėti gausią šeimą – ne prestižas, Aksana patartų geriau savęs neapgaudinėti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas