|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-07-06 18:24
Vokalinės studijos merginos dalindamos autografus trumpam pasijuto žvaigždėmis.Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr. Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Pasak vokalinės studijos vadovės E.Linkevičienės, šis diskas jau nebe pirmas. Su savo dainorėliais mokytoja įrašiusi dar du, tik šie nebuvo taip iškilmingai pristatyti, o išsidalyti tarpusavyje, kaip suvenyras ar atminimas apie kartu nuveiktus darbus. Mokyklą baigę vaikai sakė juos labai branginantys. Trečiojo disko pageidavo daug vilkaviškiečių. Dėžutė su „kompaktais“ ištirpo bematant. Susirinkusieji naudojosi proga, kad visi dainininkai dar čia, tad prašė jų pasirašyti ant spalvoto viršelio. Susidarė net nemaža eilutė, leidusi vaikams pasijusti tikromis žvaigždėmis. Vėliau, vaišindamiesi „Pegaso“ kavinės dovanota pica ir ledais, vaikai pasakojo apie tai, kaip leidžia laiką vokalinėje studijoje. Devintąją klasę užbaigusi Gintarė Penkaitytė šioje studijoje – jau penkti metai. Mergaitė pasakojo, kad mokytoja ją pati „pasigavo“ ir paprašė ateiti padainuoti. Už tai ji Editai labai dėkinga ir nė kiek nesigaili. Tik čia Gintarė sakė išmokusi tiek daug dainų, kurios jai tikrai patinka. Visus trejus metus, kol baigs mokyklą, mergina pasiryžusi dainuoti. Jos sesuo Irma irgi buvo panašiai prikalbinta. Dabar jau abiturientei mergaitei studijoje iš pradžių nelabai patiko. Mat vadovė parinko tokią dainą, kokios Irma nenorėjusi. Bet greitai viskas išsisprendė ir jos surado bendrą kalbą. Dabar ir Irma, ir Edita, ir visi vokalinės studijos nariai labai gailisi, kad kitais metais sesutės (taip švelniai ją vadina kolegos) jau nebebus. Pasak E.Linkevičienės, Gintarė – labai gabi, o Irmą pakalbinti dainuoti paprašė jos tėtis. Apie tai iki šio interviu nežinojo ir pati mergaitė. Sandra Vilemaitė dainuoja nuo darželio. Smagiausias etapas prasidėjo nuo šeštos klasės, kai sutiko mokytoją E.Linkevičienę. Tuomet išsipildė jos svajonė patekti į „Dainų dainelę“. Ji daug koncertavo Vilkaviškio visuomenei, važiavo į užsienį. Sandrai mokytis teliko metai. Vėliau ji norėtų tobulinti vokalinį dainavimą arba studijuoti žurnalistiką. Tautvydas Juškauskas dainuoja jau nuo gimimo. Pasak dainininko, visa jo giminė mėgsta muzikuoti. Bet labiausiai vilkaviškietis atsiskleidė atėjęs į Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Muzikos mokytoja pastebėjo, kad vaikinas gali dainuoti ir jo talentu susidomėjo. Visur pritampantis Tautvydas sako, kad šis kolektyvas pats „šustriausias ir fainiausias“, kokiame jam tekę būti. Gal todėl ir dainos liejasi taip laisvai, ir scena ne tokia baisi. Ramūnas Reinikeris ir Andrius Bulvičius dainuoja jau beveik septynerius metus. Pradėjo nuo dueto. Andrius prisipažino į viską žiūrįs labai rimtai ir jam čia labai patinka. Toks pat kuklus buvo ir Karolis Taukinaitis bei Mantas Vaičiūnas. Praeitais metais mokyklą baigęs Mindaugas Rainickis Marijampolės kolegijoje studijuoja socialinę pedagogiką. Vaikinas sugrįžo į Vilkaviškį, kad su Sonatos Jankienės vadovaujamomis šokėjomis atgaivintų praeitų metų numerį – dainą apie merginas, su kuriomis pats ir šoko. Pas E.Linkevičienę Mindaugas dainavo dvejus su puse metų. Pirmoji jo daina buvo kartu su Sandra. Mindaugo pamaina – pirmąją klasę ką tik baigęs Karolis Kliučni-kas. Disko pristatymas buvo jau ne pirmas vaiko koncertas. Pirmą kartą į sceną jis išėjo per Motinos dieną. Nors dainininko repertuare – dar tik viena daina, jis žada išmokti daugiau, nes publikos dėmesys jam labai patinka. Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos absolventė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos paskutiniojo kurso studentė Jurga Rimaitė, atvažiavusi padėti savo buvusiai mokytojai rengti koncertą, liko sužavėta savo įpėdinių lygiu. Mergina baigė Salomėjos Nėries mokyklą prieš šešerius metus ir norėjo stoti... į Policijos akademiją. Ji sakė, kad tai sužinojusi mokytoja Edita labai ją barė, bet užtat pakeitė jos apsisprendimą. Daug tądien kalbėjo jaunieji dainininkai. Apie repeticijas, apie nuostabias akimirkas, praleistas kartu, išsiskyrimo nuojautą ir susitikimo džiaugsmus. Jie sakė, kad vokalinė studija netrukdo nė vienam, kai nori – laiko lieka viskam. Būna tokių repeticijų, kad iš dviejų valandų dainavimas teužtrunka... penkiolika minučių. Dažnai, išgirdę patinkančią dainą, vaikai ieško fonogramų internete, tekstus į lietuvių kalbą išverčia mokytoja Gitana Melnykaitė. Dažnai kūrinius pasiūlo mokytoja. Vokalistai džiaugiasi, kad dažniausiai jos ir vaikų jaunatviškas skonis sutampa. Dabar studija lyg ir praturtėjo. Merginos kelionei į Vokietiją pasisiuvo spalvingas sukneles, joms jau nereikia kuisti mokytojos spintos, kad susirastų ką nors pasirodymui. Vaikinai prie kostiumų prisitaikė tokių pačių spalvų kaklaraiščius. Kad trečiasis albumas buvo taip gražiai pristatytas, visi yra dėkingi S.Jankienei. Tai ji pakišo mintį, kad apie tokį įvykį turi žinoti visuomenė. Tai ir vėl parodo, ką gali padaryti žmonės, kurie randa bendraminčių. O jei jų tiek daug ir dar padeda mokyklos vadovai – kalnus galima nuversti... Publikuota: 2005-07-06 18:24:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|