„Santaka“ / Laukų stirnos – Lietuvoje dažnas gyvūnas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-04-27 23:14

Dalinkitės:  


Lauko-krūmynų stirnų populiacija didėja.

Laukų stirnos – Lietuvoje dažnas gyvūnas

Vilkaviškis yra vienas iš Lietuvos rajonų, turintis mažiausiai miškų, vos 10 proc. Mūsų rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2027 m. miškų plotus ketinama padidinti iki 20 proc. Tai atitinkamai pakeistų gyvosios gamtos išsidėstymą plotuose, populiacijų būklę ir įpročius.

Mažas miškingumas – puiki dirva lauko-krūmynų ekotipo stirnoms gausėti (ekotipas – tai vienos rūšies organizmų grupė, prisitaikiusi prie tam tikrų vietinių sąlygų).

Lauko-krūmynų stirnos priklauso europinės stirnos porūšiui. Tai dažnas Lietuvoje gyvūnas, turintis medžiojamojo statusą. Labiausiai išplitęs Suvalkijoje, ypač Vilkaviškio rajone.

Pagal statistinius duomenis daugiausiai lauko-krūmynų stirnų buvo užfiksuota 1976 m. Tais metais Vilkaviškyje suskaičiuotos net 3095 stirnos, tarp jų – 2108 lauko-krūmynų stirnos.

Stirnų gausą reguliuoja medžioklė, natūralūs priešai, žemės ūkio veikla bei transportas.

Šiuo metu Vilkaviškio rajono teritorijoje lauko-krūmynų stirnų populiacija stabiliai didėja ir turi palankias gamtines sąlygas išlikti bei gausėti. Šis ekotipas gausiai paplitęs Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir kitose Europos šalyse, kur mažas miškingumas ir yra plačiai išvystytas žemės ūkis. Mozaikiškai išdėstyti miškai, kultūrinių laukų pasėliuose augantis kaloringas maistas, geros klimato sąlygos, mažas plėšrūnų skaičius – visa tai leidžia gausėti lauko-krūmynų stirnų populiacijai.

Lauko-krūmynų ir miškinės stirnos turi nemažai skirtumų. Jiems išanalizuoti daug laiko ir dėmesio skyrė Lenkijos, Vokietijos mokslininkai. Lenkų specialistai teigia, kad šie skirtumai jau įsitvirtinę genetiškai, tačiau tvirtinti, kad lauko-krūmynų stirna yra naujas porūšis, dar labai anksti. Tam teiginiui patvirtinti arba atmesti reikėtų dar 300–500 metų stebėjimų duomenų.

Kultūriniuose pasėliuose augantys augalai yra kaloringi, todėl lauko-krūmynų stirnų kūno masė yra didesnė už miško stirnų. Skiriasi ir kailis, kaulų struktūra, raumenų išsidėstymas. Kailis ryškesnis nei miškinės stirnos, kaulai ir raumenys tvirtesni dėl didesnio bėgiojimo įvairaus reljefo paviršiumi. Lauko-krūmynų stirninai užaugina didesnės vertės ragus, todėl mūsų medžiotojai jau ne kartą pelnė apdovanojimų už vertingus trofėjus Lietuvos ir tarptautinėse trofėjų parodose.

Lauko-krūmynų stirnų gyvenamoji vieta yra platūs laukai, maži miškeliai, giraitės, krūmai, augalijos apsauginės juostos, sodai, sodybviečių želdiniai ir pan. Pagrindinis jų pašaras yra įvairūs žoliniai ir sumedėję augalai. Ruja prasideda liepos antroje pusėje ir tęsiasi visą mėnesį. Stirniukai gimsta gegužės pabaigoje – birželio mėnesį ir yra šviesesni nei miško stirnos jaunikliai. Abiejų lyčių stirniukų gimsta maždaug po lygiai.

Žiemą lauko-krūmynų stirnos praleidžia kaimenėse. Šių gyvūnų skaičius kartais siekia net iki 20 individų bandoje, o miškinės žiemoja po vieną arba nedidelėmis grupelėmis. Lauko-krūmynų stirnų kaimenė pradeda formuotis nuo vasaros pabaigos ar ankstyvo rudens (rugsėjo mėn.) ir kartu išgyvena iki pat kovo mėnesio. Individualų gyvenimą stirnos gyvena iki pat liepos – rugsėjo mėnesių. Viena kaimenė ganosi ir gyvena nuo 50 iki 300 ha plote.

Didžiausias pavojus lauko-krūmynų stirnai kyla dėl žemės ūkio veiklos (pasėlių priežiūros darbai, šieno ruošimas ir pan.). Stirnų populiacijai turi poveikį ir cheminių preparatų naudojimas pasėliuose, tačiau apie pastebėtą toksikologinį apsinuodijimą stirnų kaimenėse duomenų nėra.



Aldona MATONYTĖ

Agroekologijos spec. magistrantė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas