„Santaka“ / Tautos ąžuolynui šakas suskliaučiant

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-04-24 07:57

Dalinkitės:  



Tautos ąžuolynui šakas suskliaučiant

Jaunystėje dauguma turime gražių svajonių ir didelių lūkesčių. Tačiau nedažnam lemta sulaukti jų išsipildymo – juolab visu mastu, kaip apie tai svajojome... Mums septyniems, galima sakyti, tai su kaupu pavyko. Sakydamas mums, turiu omenyje sumaniusius pasodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną (toliau Ąžuolynas), o vėliau subūrusius Tautinio atgimimo ąžuolyno draugiją.

Esu įsitikinęs, kad Ąžuolyno sumanytojai – Vitalius Stepulis, Vygandas Čaplikas, Algimantas Kepežėnas, Romualdas Survila, Rimantas Krupickas, Vladas Markauskas ir šių eilučių autorius, Kęstutis Labanauskas, turime jaustis laimingi, jog sulaukėme Lietuvos valstybės atsikūrimo 1990 m. kovo 11-ąją, dar išvakarėse įgyvendinę gražią svajonę – pasodinę Tautinio atgimimo ąžuolyną. O dabar ypač džiugu, kad visi sveiki sulaukę švenčiame jo 20 metų sukaktį. Ąžuoliukai jau gražiai ūgtelėję ir nemažoje želdyno dalyje šakomis susiskliautę.

Labai malonu, kad sukaktis pažymima leidiniu „Tautos ąžuolynas“, kuris parengtas bendromis mūsų ir vienminčių rėmėjų – Marijonos Danutės Antanavičienės, Barbaros Baumstark, Vytauto Bražiūno, Valdonės ir Evaldo Darškų, Linos ir Alvydo Miliauskų, Romano Raulinaičio, taip pat Kultūros ministerijos, Marijampolės apskrities viršininko administracijos, Regionų kultūros plėtros programos, Vilkaviškio rajono savivaldybės ir Vilniaus Vytautų klubo – pastangomis. Jiems visiems už tai esame nuoširdžiai dėkingi.

Idėją Ožkabaliuose, šalia tautos patriarcho J. Basanavičiaus gimtinės, pagerbiant jo atminimą ir simbolizuojant iškeltas nemarias idėjas, pasodinti unikalų ąžuolyną visos lietuvių tautos jėgomis palaikė daugelis. Tarp kelių tūkstančių, įsitraukusių į talkas ar jas parėmusių, buvo ne tik visų Lietuvos regionų atstovų, bet ir Seinų bei Punsko krašto lietuvių iš Lenkijos, Gervėčių ir Pelesos – iš Gudijos, Latvijos lietuvių bei tolimesnės išeivijos atstovų.

Ąžuolyną sodinome organizuodami talkas – žinodami ąžuolų svarbą lietuvių tautos savimonėje, ekologinę reikšmę, o svarbiausia – ilgaamžiškumą, laiduosiantį šios iniciatyvos tvarumą daugeliui mūsų palikuonių kartų.

Pirmojoje talkoje simboliškai pasodinau garbingoje Ąžuolyno vietoje paskutinį sodinuką iš kelių dešimčių, kuriuos buvau prieš keliolika metų sudaiginęs iš surinktų Stelmužės ąžuolo gilių. Šis medis – lyg estafetės lazdelė iš garsiausio Lietuvos pirmojo tūkstantmečio ąžuolo būsimoms kartoms...

Tuo pat metu su dideliu entuziazmu Kauno „Drobės“ susivienijimo iniciatyva pagal architektės restauratorės Živilės Mačionienės projektą buvo atkuriama J. Basanavičiaus gimtinės sodyba. Būtent tomis progomis atliktus darbus ir sukauptą patirtį primins Lietuvos visuomenei – ir visų pirma Sūduvos bei visam Suvalkijos kraštui, kurio našioje žemėje Ąžuolynas suvešėjo ir kurio žmonėms pirmiausia esame dėkingi už pritarimą ir paramą sodinant jį, – leidinys „Tautos ąžuolynas“.

Nemažo autorių būrio, sudarytojo V. Stepulio, leidyklos „Versus aureus“ pastangomis gausiai iliustruota knyga 1000 egz. tiražu pasirodė pačiu laiku – sukakties renginių išvakarėse.

Leidinyje autoriniais straipsniais Ąžuolyno sumanytojai bei suburtos Tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos entuziastai ir rėmėjai aptaria tiek Ąžuolyno visumą, jo vietovę, istoriją ir gamtos sąlygas, tiek ir susijusių aspektų įvairovę – ekologijos, mitologijos, kraštotyros bei tolesnės plėtros perspektyvas. Sumanymo ištakas ir įgyvendinimo eigą aptardamas leidinio sudarytojas, draugijos tarybos pirmininkas, didelę patirtį turintis inžinierius statybininkas ir puikus organizatorius V. Stepulis reziumavo, jog „Ąžuolynas tapo Lietuvos žmonių savastimi“. 1997 m. iš esmės baigus jį formuoti, visumos jau nereikėtų keisti – „naujadarai gali tik papildyti, plėtoti pagrindinę idėją – tautinį atgimimą“. Ribotai dar sodinami medeliai tęstinio sodinimo giraitėse: Lietuvos prezidentų, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Kovo 11-osios Akto signatarų, jiems patiems dalyvaujant, taip pat įprasminant ypatingus įvykius.

Leidinio įžangoje žymus filosofas ir istorikas J. A. Krikštopaitis įžvelgė Ąžuolyno idėjos užuomazgą mite apie Pasaulio medį.

Ąžuolyno gamtos aplinką, žemėnaudos raidą jame aptaria, pagrindžia jo suformavimą iš keliolikos giraičių, susijusių su lietuvių tautos istorija, Ąžuolyno plano sudarytojas, patyręs žemėtvarkos inžinierius, daugelio projektų autorius R. Survila.

Ąžuolyno viduryje pastatyto lietuvių mitologijos esmę išreiškiančio Aukuro akmens motyvus apibūdina Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, VPU profesorius L. Klimka ir architektė restauratorė V. Stepulienė.

Ąžuolo įvaizdį kaip lietuvių etnoekologijos fenomeną argumentuotai pateikia filosofijos daktaras prof. Č. Kalenda. „Tautos stiprybės simboliu“ ąžuolą apibūdino jau mus palikęs įžymus tautosakos ir mitologijos tyrinėtojas N. Vėlius (1938–1996).

Ąžuolų atsiradimą ir paplitimą Lietuvoje aptarė akademikas gamtininkas A. Gaigalas, savo straipsnį baigdamas priminimu, jog „ąžuolus reikia ne tik sodinti, bet ir globoti taip pat, kaip atgimstančią Lietuvą“.

Ir toli svetur gyvenant išlaikytą tvirtą jausmą Lietuvos ąžuolams išsakė V. Dargužas, Šveicarijos lietuvių bendruomenės garbės pirmininkas, Vilniaus universiteto garbės daktaras. O Lietuvoje ąžuolų keliamus jausmus ir kilnias idėjas išdėstė vienas Ąžuolyno sumanytojų, etninės kultūros puoselėtojas, Etninės kultūros globos tarybos narys, Dzūkijos tarybos pirmininkas V. Čaplikas.

Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė, miškininkė B. Valionytė aprašė Signatarų giraitės sodinimą Ąžuolyne, to darbo žymiausius dalyvius ir rėmėjus, vildamasi, kad „Ąžuolynas gyvuos ilgus šimtmečius ir ateinančioms kartoms primins 1990-ųjų Atgimimą“.

J. Basanavičiaus gimtosios sodybos atkūrimą išsamiai nušvietė projekto autorė, architektė restauratorė Ž. Mačionienė. Ji tikisi, jog netolimoje ateityje pavyks užbaigti viso sodybos komplekso atkūrimą su aliejinyčia ir jauja, taip įtvirtinant „visą istorinę tiesą, kokioje sodyboje gimė ir augo Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius“.

Sodybą, Ąžuolyną ir apylinkes, kaip turistinio lankymo įžymybes, knygos pabaigoje aptaria vienas leidinio sumanytojų, geografas, keliautojas ir žygeivis, mokslų daktaras, VPU docentas R. Krupickas.



Kęstutis LABANAUSKAS

Parkotyrininkas, kultūrinio kraštovaizdžio ekspertas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas