„Santaka“ / Jausmingi kraštiečių susitikimai tolimoje Izraelio žemėje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-04-24 07:54

Dalinkitės:  


Aykasto Skitopolio gatvė mena šeštą amžių prieš Kristų.

Autoriaus nuotr.


Jausmingi kraštiečių susitikimai tolimoje Izraelio žemėje

(Tęsinys. Pradžia Nr. 44, 45)



Istorijos labirintai

Antrąją viešnagės dieną išvykome apžiūrėti Jeruzalės priemiesčių. Mus pasitiko viena geriausių šio miesto gidžių Rachelė Ankorion ir jos vyras Jossi, kurio seneliai kilę iš Vilkaviškio. Rachelė ir Jossi mus lydėjo dvi dienas, vežiojo savo automobiliu, vaišino arbata ir sumuštiniais.

Įspūdingu greitkelio kloniu Efimas mus vežė į Jeruzalę – amžinąjį miestą. Trumpai perpasakoti jo istoriją – bergždžias darbas, nes miesto ištakos siekia keturis tūkstantmečius. Judėjos kalvose išaugęs miestas – švenčiausia visos žmonijos vieta, tapusi trijų civilizacijų ir religijų – musulmonų, judėjų bei krikščionių – motina. Gal todėl ir šiandien čia neramu, miestas padalytas į keturis kvartalus: arabų, žydų, armėnų ir krikščionių.

Ir kas tik negriovė šio miesto mūrų: egiptiečiai, babiloniečiai, graikai, romėnai, persai, musulmonai, kryžiuočiai, mameliukai, turkai. Prieš tūkstantį metų iki mūsų eros žydų karalius Dovydas užkariavo Jeruzalę ir įrengė Viešpačiui Dievui altorių – kaip Dievo ir jo tautos sąjungos simbolį.

Dovydo sūnus Saliamonas 950 m. prieš Kristų pastatė pirmąją šventovę. Po Saliamono mirties žydų valstybė suskilo į Izraelį, užkariautą asiriečių, ir Judėją su sostine Jeruzale.

Lemtingais 587 metais prieš Kr. Babilono karalius Nabuchodonosoras Jeruzalėje nepaliko akmens ant akmens, ir tūkstančiai žydų patyrė pirmąją deportaciją – buvo ištremti į Babiloną (dabar Irakas). Prasidėjo vadinamoji Babilono nelaisvė, trukusi penkiasdešimt metų. Tik persų karaliui Kirui leidus, žydai grįžo į savo tėvynę ir Jeruzalėje atstatė šventyklą.

Pasaulio užkariautojo Aleksandro Didžiojo laikais, 333 m. prieš Kr., žydų kultūrą veikė helenizacija. Kai graikų karalius Antiochas Epifanas pasiskelbė esąs dieviškos kilmės ir įsakė žydams jo garbei aukoti kiaules, kilo makabėjų maištas. Nuo 164 m. prieš Kr. tęsėsi laisvės laikotarpis.

63 m. prieš Kr. Jeruzalę užkariavo Romos imperijos karvedys Pompėjus. Nuo 37 m. iki 4 m. prieš Kr. ją valdė Romos senato išrinktasis Erodas Didysis. Jo sūnaus Erodo Antipo valdymo laikais Poncijaus Piloto įsakymu Jeruzalėje buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus.

Antrajame amžiuje po Kristaus Romos imperatorius Adrianas Jeruzalę, kaip žydų maišto prieš okupantus židinį, sulygino su žeme. Toje vietoje pastatytas kitas miestas, į kurį žydams uždrausta atvykti. Tuo metu šis kraštas imtas vadinti Palestina. Taip prasidėjo žydų išvykimas iš tėvynės.

Po to Jeruzalę valdė bizantiečiai, arabai. Nuo 1099 m. prasidėjo kryžiuočių laikai. Jeruzalė, Viešpaties Karsto miestas, pasipuošė didingomis bažnyčiomis ir vienuolynais. XIII amžiuje išvijus kryžiuočius, šalį valdė mameliukai, vėliau – turkai. Jeruzalė prarado savo grožį, ėmė nykti.

Nuo 1860 metų vėl pradėjo kurtis žydų gyvenvietės. XIX a. antroje pusėje į Palestiną iškeliavo ir dalis Vilkaviškio žydų. 1915 metais Jeruzalėje jau gyveno apie 100 000 žydų.

Nuo 1917 iki 1947 metų Palestiną valdė Anglija. 1947 m. Jungtinių Tautų Organizacija nutarė Palestinoje įkurti dvi valstybes – Palestiną ir Izraelį.



Ilgai lauktos akimirkos

Izraeliui paskelbus Nepriklausomybę, 1948 metais jauną valstybę iš visų pusių puolė arabai. Pietinėje Jeruzalės dalyje iki šiol stovi sviedinių išvarpyta siena, žydų gynybos forpostas. Jo papėdėje – slėnis, per kurį prieš du tūkstančius metų Verbų dieną asilėliu jojo Jėzus Kristus.

1967 m. birželio 5 d. Jordanija apšaudė Jeruzalės žydų kvartalą, kilo šešių dienų karas. Arabai pralaimėjo. Birželio 27 d. sienos, skyrusios Jeruzalę, griuvo, žydai aneksavo senąją Jeruzalės miesto dalį ir pamatė klaikų vaizdą – susprogdintas sinagogas ir Talmudo mokyklas. Per stebuklą išliko tik Raudų siena. Tūkstančiai žydų puolė bučiuoti ir rankomis liesti Dovydo laikų mūrą. Šios akimirkos jie laukė du tūkstančius metų.

Po įspūdingo gidės Rachelės istorinio pasakojimo lankėme vietas, kuriomis Marija keliavo pas Elžbietą, nusifotografavome prie Marijos šaltinėlio. Marijos ir Elžbietos susitikimo vietoje pastatyta bažnyčia. Jos sienoje išvydome pirmą lietuvišką įrašą.



Antanas ŽILINSKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas