„Santaka“ / Savaitgalio pašnekesiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-04-24 07:41

Dalinkitės:  


Aktyviai už gyvūnų teises kovojantis Linas Didvalis jau devinti metai nevalgo mėsos, o ketveri metai nebenaudoja jokių gyvūninės kilmės produktų.

Savaitgalio pašnekesiai

Eglė MIČIULIENĖ

Vegano požiūris: galima gyventi neišnaudojant gyvūnų



Linas Didvalis – veganas. Tai reiškia, jog jis ne tik nevalgo mėsos, kaip vegetarizmą propaguojantys žmonės, bet ir yra nusiteikęs prieš bet kokį gyvūnų išnaudojimą.

Linas kilęs iš Gražiškių, čia baigė ir vidurinę mokyklą, o šiuo metu mokosi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, studijuoja politologiją.



Prieš išnaudojimą

– Visi žino, kas yra vegetarai, o štai veganas – daugeliui dar negirdėtas žodis.

– Iš tiesų tai pakankamai naujas terminas.

Vegetarai pirmiausiai žiūri į mitybinę pusę – jie atsisako mėsos.

Kai kurie tai daro dėl sveikatos (tyrimai rodo, kad žmonės yra sveikesni, jei valgo mažiau mėsos), kai kurie – dėl moralinių įsitikinimų.

Tačiau yra vegetarų, kurie atsisako mėsos, bet dėvi odos gaminius, eina į cirkus, kuriuose rodomi gyvūnai. O veganams svarbesnė etinė pusė.

Aš nevartoju jokių gyvūninės kilmės produktų. Pasisakau prieš gyvūnų panaudojimą pramogoms, pasilinksminimams, prieš gyvūnų žudymą ir auginimą dėl kailių ar odos.

– Tai galbūt panašu į žaliųjų požiūrį?

– Žalieji daugiau domisi ekologija. Bet tarp jų taip pat yra nemažai žmonių, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų. Iš ekologinės perspektyvos tai irgi ganėtinai svarbus dalykas, nes gyvulininkystės pramonė teršia aplinką. Todėl žalieji kovoja prieš dideles fermas, danų kiaulių kompleksus ir pan.

Aš į šias problemas labiau žiūriu iš moralės taško. Analizuoju, ar toks elgesys su gyvūnais tikrai yra teisingas ir ar nėra kitų alternatyvų, kad to galėtume išvengti.



Vegetaras nuo 16 metų

– Kada nustojai valgyti gyvulinės kilmės maistą?

– Vegetaru tapau 16 metų, būdamas dešimtokas. Tiesiog pradėjau galvoti, iš kur ir kokiomis sąlygomis ant mūsų stalo atsiranda mėsa, ir tas procesas man pasirodė nepriimtinas, o po ketverių metų atsisakiau ir visų gyvūninės kilmės produktų.

– Kaip į paauglio pasirinkimą nebevalgyti mėsos pažiūrėjo tėvai? Jie tokių idėjų turbūt nepropaguoja?

– Tėvai tikrai ne vegetarai. Žinoma, iš pradžių jie jaudinosi, bet vėliau nusiramino. Aš tuo daug domėjausi ir paaiškindavau jiems šiuos dalykus. Tėvai pamatė, kad mano sveikata „nestreikuoja“, viskas gerai. O dabar jie mane labai palaiko. Aš mėgstu gaminti ir pagaminu tikrai skanių patiekalų. Mano šeima tai valgo ir jiems šis maistas patinka.

– Ar tau, kaip ir kitiems vegetarams bei veganams, nereikia vartoti maisto papildų?

– Jei valgai visavertį maistą, visų medžiagų tikrai užtenka. Bet jei žmogus daug dirba, skuba ir neturi kada rūpintis mityba, reikės ir papildų – ar jis vegetaras, ar ne vegetaras.

Visų pagrindinių medžiagų augaliniame maiste yra pakankamai daug. Gal tik išskyrus vitaminą B12. Bet tai – vienas iš naujausiai atrastų vitaminų, su juo dar atliekama daug tyrimų.

Aš mėsos nevalgau jau devinti metai, o ketvirti metai nevalgau jokių gyvūninių produktų. Tiesa, per tą laiką teko vartoti produktų, praturtintų vitaminu B12. Sveikata kol kas gera.



Maistas – įvairus

– Kuo maitinatės? Juk prekybos centruose parduodami vaisiai ir daržovės yra apdirbti įvairiais chemikalais ir nėra tokie sveiki kaip iš močiutės sodo ar daržo.

– Prekybos centruose ir ta pati mėsa yra abejotinos kokybės. Juk gyvūnai užauginami dirbtinai greitai, šeriami genetiškai modifikuotais pašarais.

Vegetariško maisto įvairovė yra pakankamai didelė. Mūsų visų mityba paremta augaliniais produktais. Tai – grūdiniai produktai: duona, makaronai, pyragai, košės. Dar yra ankštiniai produktai – pupelės, žirniai, lęšiai, iš kurių galima pasigaminti įvairių skanių patiekalų. Yra ir vaisiai bei daržovės, grybai. Žinoma, žiemą ta įvairovė sumažėja, bet vaisių ir daržovių galima užsišaldyti, išsivirti uogienių. Be to, galima valgyti žiemą puikiai išsilaikančias daržoves – kopūstus, cukinijas, burokėlius, morkas, bulves ir kt. O įvairių riešutų, sėklų pakankamai daug net ir žiemą.

Kai kurie žmonės sako, kad tapus vegetarais ar veganais maisto įvairovė netgi padidėja, nes jie „atranda“ daug naujų produktų, kurių anksčiau nepastebėjo.

– Ar kiaušinių, pieno, grietinės ir kitų gyvūninės kilmės produktų taip pat nevartojate?

– Asmeniškai aš nevartoju.

– Bet juk ta pati grūdų košė be pieno ir sviesto nebus skani...

– Galima pilti aliejaus, uogienės, įberti riešutų, razinų, sumaltų sėklų (pavyzdžiui, sezamo arba saulėgrąžų), kurios yra labai skanios ir maistingos.

Yra ir augalinis pienas, kuris gaminamas iš sojos, avižų. Jį galima virti, pilti į kepinius. Tiesa, šis produktas Lietuvoje dar mažai paplitęs, todėl sunkiau gauti ir pakankamai brangu. O užsienyje jis plačiai naudojamas.

Galima pasigaminti net plaktos grietinėlės, kuri daroma iš avižų.



Kas nuo to pasikeis?

– Esate prieš cirką, zoologijos sodus. Daug kas paprieštarautų, kad tai skirta ne tik pramogai, bet ir pažinimui.

– Visų zoologijos sodų ir cirkų pirminė funkcija – suteikti pramogą, kad žmonės atėję gerai praleistų laiką. Antrinė funkcija, kuria verčiasi ne visi zoologijos sodai, – tai išsaugoti retas žvėrių rūšis. Joms sukuriama aplinka daugintis, ir vėliau žvėrys vėl grąžinami į gamtą. Taip bandoma atkurti populiacijas, kurios yra ties išnykimo riba.

Šią funkciją galima pateisinti, nes tai tarsi atsakomybės prisiėmimas. Žmogus prisidėjo prie to, kad populiacija išnyktų, o dabar bando ją atkurti. Tačiau yra daug rūšių, kurių pakankamai daug esama laisvėje, o jos vis tiek vežamos ir uždaromos zoologijos soduose – ir tai galima kritikuoti.

Ar tai, kad žmogus pamatys gyvūną ir gerai praleis laiką, tikrai atperka to gyvūno stresą, laisvės suvaržymą, natūralios aplinkos praradimą?

Žmonės, kovojantys už gyvūnų teises, mano, kad su gyvūnija galima susipažinti ir kitaip: žiūrėti filmus, skaityti, daugiau būti gamtoje.

– Bet pingvino ar dramblio Lietuvos laukuose nepamatysi...

– O kiek pasikeis žmogaus gyvenimas nuo to, kad jis pamatys gyvą pingviną arba dramblį? Ar tai toks svarbus reikalas, kad tą pingviną reikia atvežti ir vasarą laikyti Lietuvos sąlygomis, kur jam per šilta? O gal tai tik tuščias smalsumo patenkinimas?



Per visą Lietuvą

– Tikriausiai turite draugų, kurie domisi tomis pačiomis idėjomis?

– Tiek Vilkaviškyje, tiek Kaune, kur mokausi, yra panašiai mąstančių žmonių.

Keliese esame įkūrę iniciatyvinę grupę „Gerbk gyvūnų teises!“ Ši grupė užsiima daugiau šviečiamąja, informacine veikla. Organizuojame renginius, filmų vakarus, paskaitas, aiškiname apie vegetarizmą, ekologiją, gyvūnų teisių idėjas. Važiavome skaityti paskaitų ir į mokyklas, mus kvietėsi Kauno ir Vilniaus mokytojai.

Mūsų interneto puslapis – www.gyvūnųteisės.lt. Iniciatyvinė grupė susikūrė prieš keletą metų ir veikia visos Lietuvos mastu. Kam įdomu, kviečiame prisijungti.

Bendradarbiaujame su švedų bei suomių organizacijomis, kurios pasidalija patirtimi, padeda finansiškai.

– Studijuojate politologiją – tai rimtas mokslas, bet lyg ir ne iš tos srities, kuria domitės.

– Politologija – platus ir daug apimantis mokslas. Mūsų iniciatyvinėje grupėje yra įvairų specialybių žmonių – studijuojančių dizainą, filosofiją, politologiją ir kt. Ir visas šias specialybes galima panaudoti ginant gyvūnų teises.

Pavyzdžiui, Kanadoje vyksta ruonių medžioklė, kuri plačiai kritikuojama. ES dabar verda ginčai, kad būtų uždraustas importas produktų, pagamintų iš šių gyvūnų. Šį mėnesį bus balsuojama dėl to, jog būtų uždrausta prekyba ruonių produktais ES ribose. Tai juk – irgi politika, ir šiuos klausimus turi spręsti ES atstovaujantys mūsų politikai.

– Kuo užsiima jūsų grupė dabar?

– Neapsiribojame viena sritimi. O šiuo metu renkame parašus už tai, kad cirkuose nebūtų naudojami gyvūnai. Ruošiame oficialią peticiją, jog būtų pakeistas įstatymas.

– Manote, kad jums pasiseks įgyvendinti šią idėją?

– Palaikymo sulaukiame daug, todėl galime tikėtis, kad kažkas pasikeis.

Yra valstybių, pavyzdžiui, Austrija, Didžioji Britanija, kai kurios Amerikos valstijos, uždraudusių gyvūnus naudoti cirke. Didžiojoje Britanijoje uždrausti ir delfinariumai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas