„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-04-24 07:38

Dalinkitės:  


Atodangos

Eglė MIČIULIENĖ

Kaimynai su žolės degintojais nesipyksta



Liaudies išmintis pilna visokių negražių užuominų apie mus, lietuvius.

Sako, kad geriausias lietuvio patiekalas – kitas lietuvis. Dar sakoma: šypsokis – tai nervina visus lietuvius.

O jau faktą, kad tikram lietuviui nėra gražesnio vaizdo negu matyti, kaip dega kaimyno namas, tikrai visi žinote.

Tačiau pavažinėjus po kaimus pradedi galvoti, kad visi tie posakiai – grynas prasimanymas. Netgi šmeižtas.

Nėra toje Lietuvoje taip blogai, kaip patarlėse sakoma.

Tuo teko įsitikinti reido metu važinėjant po rajoną – gaudant pernykštės žolės padegėjus.

Pabendravus su pačiais degintojais buvo akivaizdu, jog daugumai jų į pareigūnų prašymus – nusispjauti. „O ką man daryti, kad pieva negraži“, „Mano teritorija – ką norėsiu, tą ir darysiu“, – išgirdus tokius argumentus supranti, kad beviltiška aiškinti apie žalą gamtai ir pavojų savo bei kaimyno turtui. Įspūdžio tokie pamokslai padegėjui tikrai nepadarys – priešingai nei bauda.

Tačiau buvo įdomu, kaip reaguoja padegėjų kaimynystėje gyvenantys žmonės.

Pavyzdžiui, užklupome vieną žolę deginusį, dar gerai po vakarykščių „šiltą“ piliakalniškį.

Šito personos kaimynas, besitvarkydamas savo kiemą, žvilgčiojo į visai netoli namų pleškančią pievą. Nesuprasi, ar vyriškiui ji kėlė kokį rūpestį, ar tik smalsumą. Tačiau prie panašaus vaizdo įpratęs žmogus nesivargino paskambinti ir pranešti apie pažeidėją pareigūnams. Jei liepsna būtų slinkusi jo namų link, vyras neabejotinai būtų griebęsis telefono. Kitą kartą galbūt taip ir padarys – belieka tik palinkėti, kad tada nebūtų per vėlu.

Panašų vaizdą teko stebėti ir buvusiuose kolektyviniuose soduose, tapusiuose gyvenamųjų namų kvartalu. Kažkas padegė paupyje suverstas šiukšles. Kai ugnis nuo šiukšlių nuslinko pieva ir ūžtelėjo namų link, tada žmonės paskambino į gelbėjimo tarnybą. Diena buvo graži ir besitvarkančių aplinką buvo nemažai, tačiau kas sukėlė gaisrą... niekas nematė.

Įrodyti, kad pievą padegė būtent jos savininkas, pareigūnams nėra lengva. Ir liudininkų pagalba čia labai praverstų. Bet kas norės liudyti prieš savo kaimyną?

Išvykę į užsienį mūsų tautiečiai jau nebesistebi, kad ten tėvams nevalia palikti vieno vaiko. Kaimynai tuoj pat paskambins reikiamoms tarnyboms ir tėvai bus nubausti už atžalų nepriežiūrą. Už atliekų nerūšiavimą, aplinkos teršimą taip pat greičiausiai būsite apskųstas. Kaip ir už kitus dalykus.

Kaimynas – kaimynu, bet ten pažeidimai netoleruojami. Nebent jūsų kaimynas – į užsienį atvykęs tautietis. Tačiau kalta čia bus ne meilė tautiečiui, o paprasčiausias abejingumas. Nes mušami ir badaujantys vaikai, vyrų skriaudžiamos moterys Lietuvoje dažnai laikoma tik pačios šeimos reikalu, į kurį mūsų piliečiai „kultūringai“ nesikiša. Taip ir kaimynystėje deganti pieva – niekam neįdomi, kol ugnis nepakeičia krypties tavo paties namo link.

Taigi ne taip jau blogai gyventi toje kaimynų Lietuvoje. Neskundžiame kaimynų, nes tai – negražu. Dar senolių išmintis sako, kad blogas kaimynas – kaip votis ant bambos.

Bet kartais gal geriau būti votimi ant bambos ir pranešti apie žolę deginantį kaimyną, negu vėliau leisti jam gėrėtis, kaip nuo tos pernykštės žolės dega tavo pastatai.






Buhalteriniai sugebėjimai – dar ne politika



Ar tiesa, kad bet kurios vyriausybės intensyvėjančios viešųjų ryšių pastangos yra atvirkščiai proporcingos jos politiniams gebėjimams?

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio vadovaujamos kontoros rengiami viešosios informacijos platinimo konkursai (jų sąlygose tik aklys negali įžiūrėti tų žiniasklaidos priemonių, kurioms jie organizuoti) atsidūrė Seimo antikorupcinės komisijos akiratyje.

Savo tinklaraštyje žurnalistas Artūras Račas šaiposi siūlydamas premijas tiems skaitytojams, kurie atpažins, kieno ausys styro už konkursų formalumų. Kolega neišsimokės.

Ketvirtadienį vienos komercinės televizijos ekrane Lietuvos ir ES bendrąjį programavimo dokumentą pristatančio (koks rojus laukia Lietuvos žemdirbių!) žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus reklaminė šypsena buvo net platesnė už jo pirmtakės – Kazimiros Prunskienės.

Yra duomenų, jog panašių iniciatyvų sušildyti žiniasklaidos širdis (taigi ir visuomenės palankumo) imasi ir kitos naujosios koalicijos kontroliuojamos valdžios institucijos.

Nelabai aišku, kokiu tikslu A. Kubiliaus vadovaujama koalicija Naujųjų metų proga naikino PVM lengvatas spaudai. Ar tik tam, kad kai kurie Vyriausybės nariai viešosios informacijos platinimo forma tuos pačius milijonus priešinga kryptimi grąžintų kryptingai?

Jeigu tik taip – pusė bėdos. Tokius ministrus, apskričių bei kitokius ant valdiškų pinigų sėdinčius viršininkus, turint tam tikros politinės valios, galima greitai pakeisti. Juoba išrinkus naująjį prezidentą, ko gero, neišvengiamai laukia politinė šluota. Bus daug blogiau, jeigu šie simboliniai simptomai patvirtins nepalankiausią prognozę, jog ši koalicija atėjo į valdžią neturėdama aiškios vizijos.

Požymių ir ženklų yra daugiau: aštuonerius metus valdžiusių socialdemokratų kritika darosi nebeįdomi – rinkimų į Seimą rezultatai parodė, kad jų švaistūniškos politikos pragaištingumas buvo aiškus daugeliui šalies gyventojų.

Pasaulio krizės argumentas nebeveikia, matant geriausius kitų šalių vyriausybių veiklos pavyzdžius, aiškiai suformuluotus veiksmų tikslus. Argumentai, kurie nebekutena.

Tuo tarpu apie ne tik lietuvių kalba išlinksniuotą kelių milijardų vertės paramos verslui planą kalbama pastebimai mažiau. Peršasi negeras įtarimas, jog dėl plano stoja sąlyginė tyla dėl nenoriai įvardijamos priežasties: vertindami tautinio verslo galimybes, nei bankai, nei valdžia netrykšta pasitikėjimu.

Ženklas labai aiškus: lietuviškiems verslininkams, įpratusiems verstis tik susijus glaudžiomis sąsajomis su valdžia, uždirbant 50–60 proc. pelno maržas ir niekaip nenorintiems persiorientuoti net sunkmečiu, nenori skolinti ne tik bankai.

Teoriškai Vyriausybė paramos verslui planą galėtų paversti biudžeto asignavimais, tačiau protingosios valdžios galvos akivaizdžiai mato, jog tokią paramą veik iš karto reiktų paversti dar didesnėmis viešojo sektoriaus skolomis, kurias tektų užversti ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Jeigu manytų kitaip, skirtų pinigų be dvejonių.

Ir tam nekilnojamojo turto magnatui, kelis mėnesius minančiam valdiškų įstaigų slenksčius, kad jo pastatytus namus Vyriausybė išpirktų mokesčių mokėtojų pinigais ir čia pat paverstų socialiniais būstais „arba nesvarbu – mokyklomis, policijos komisariatais“. Na, kitaip tariant, kad visi kiti pasiskolintų ir iš jo išpirktų.

Jeigu turėtų, valdžia pinigų išrašytų ir privataus kapitalo partneriams iš „Leo LT“, kurių atstovas ketvirtadienį „Piliečių santalkos“ diskusijoje guodėsi: „Geriau jau būtume investavę į plėtrą užsienyje...“ Tai jau „tikrai“ užsienyje, kada Lietuvoje švietė toks patriotinis energetikos verslo monopolis! Tiesą sakant, ir tebešviečia.

Lietuvos banko analitikas Raimondas Kuodis, pasitelkęs aritmetikos elementorių, šią savaitę paskutiniesiems optimistams tiesiai šviesiai išdėstė, jog ir konkrečiais principais pagaliau Vyriausybės suformuluota būsto renovavimo programa, pasak premjero ir ūkio ministro Dainiaus Kreivio, turėjusi tapti pagrindiniu sunkmečio socialiniu-ekonominiu varikliu, yra pasmerkta.

Valdžios atstovai paskubėjo atšauti, esą analitikas remiasi „senais duomenimis“. Sakyčiau, R. Kuodis dar pakankamai korektiškas – remiasi tik aritmetika, o ne sudėtingesnėmis tikimybių teorijomis, kurios prie būsimųjų renovuotų būstų piliečių sąskaitų reikalautų pridurti neišvengiamas korupcines sąnaudas bei tokius pelnus, prie kurių tautinis statybų verslas paskutiniaisiais metais priprato.

Taip jau išeina, jog aiškiausia vizija Lietuvoje – birželio mėnesį numatomas dar vienas biudžeto išlaidų (mažėjančias pajamas koreguos gyvenimas) peržiūrėjimas. Jokia lažybų kontora šiandien nesiūlys lažintis, į kurią pusę jos bus peržiūrėtos, nes aišku kaip dieną – darsyk nurėžtos.

Būdami uolūs krikščionys, galėtume pasimelsti už kiekvieną naujai pradedamą Konkurencijos tarnybos tyrimą. Na, dar šiek tiek už ūkio ministro D. Kreivio entuziazmą, ieškant užsienio investuotojų.

Tačiau problema ta, kad fragmentinėmis pastangomis pavyktų kompensuoti tai, ko nėra. Jeigu valdančioji koalicija turi kokį nors parengtų įstatymų projektų paketą, kurio tikslas – verslo ir socialinės aplinkos terapija, pats laikas būtų jį viešai paskelbti ir aptarti. Vyriausybė per pusmetį įrodė turinti buhalterinių sugebėjimų. Tačiau buhalterija – ne politika.



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas