„Santaka“ / Socialdemokratai apie neatidėliotinus darbus ir dešiniųjų klaidas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-04-15 23:19

Dalinkitės:  


Socialdemokratai apie neatidėliotinus darbus ir dešiniųjų klaidas

Balandžio 4 dieną įvyko LSDP tarybos II posėdis. Jame buvo patvirtinta Lietuvos socialdemokratų partijos alternatyvioji programa dabartinei Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Programa yra plati (40 puslapių apimties), todėl pateikiame jos santrauką.



Ekonominio sunkmečio aplinkybės

Lietuvos spartų ekonominį augimą sustabdė 2008 metais prasidėjusi pasaulinė laisvosios rinkos finansų krizė. Dar 2007 metais buvo numatyta, kad ekonomikos augimas lėtės, todėl Seime buvo priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas, kuris turėjo riboti biudžeto išlaidas. Deja, socialdemokratai, būdami mažumos koalicija, negalėjo atmesti populistinių siūlymų, kuriuos priėmus buvo nepagrįstai padidinti valstybės įsipareigojimai. Socialdemokratai siūlė priešlaikinius rinkimus, bet juos atmetė opozicinė dauguma. Šiuo metu populistiniai siūlymai bumerangu sugrįžo dabartinei valdžiai.

Po 2008 metų rinkimų suformuota dešinioji koalicija, pamiršusi savo rinkimų pažadus, prisidengdama pasaulyje prasidėjusia ekonomine krize, panikuodama pati ir gąsdindama ja visus Lietuvos žmones, pasirinko žalingą kursą, nukreiptą į Lietuvos žmonių nuskurdinimą, sąlygų verslui apsunkinimą.



Dešiniųjų partijų klaidos

1. Lietuva yra pasaulinės ekonomikos dalis, todėl ekonominių sunkumų neišvengs. Su ja Europos šalių vyriausybės tvarkosi priešingai nei to ėmėsi Lietuvos dešinieji. Šalys imasi priemonių apsaugoti žmonių socialines garantijas ir darbo vietas, gaivinti ekonomiką, investuoja į darbo vietų kūrimą, infrastruktūrą, mokymą, perkvalifikavimą, lengvina verslo plėtros sąlygas, o mokesčių naštą proporcingai perkelia turtingesniems gyventojų sluoksniams. Tuo tarpu Lietuvos dešinieji karpo socialines garantijas ir įveda naujus nepagrįstus mokesčius, apsunkinančius smulkaus ir vidutinio verslo sąlygas bei paprastų žmonių gyvenimą. Tokie veiksmai ne skatina ekonomiką, o priešingai – stabdo ją. Už susidariusią padėtį atsakingi nevykdantys savo rinkimų pažadų dešinieji. Būtent šie jų veiksmai įžiebė gyventojų nepasitenkinimą, išprovokavo visuomenės konfliktą, pagilino ekonomikos ir socialines problemas.

2. Pradėta aukštojo mokslo reforma siekia įtvirtinti laukinės rinkos principus. Diegiami tik besivystančioms šalims būdingi finansavimo modeliai. Neturtingam jaunimui aukštasis mokslas taps beveik neprieinamas. Dėl to jau šiais metais daug studentų aukštosiose mokyklose galės studijuoti tik savo lėšomis.

3. Po vadinamosiomis valdymo „reformomis“ slypi kiti kėslai: ministerijose vykdomas kadrų „valymas“, savų rėmėjų įdarbinimas, pataikavimas dešiniuosius rėmusiems kai kuriems verslininkams. Dėl to išaugo valstybės valdymo išlaidos. Nesurenkamas pačių suplanuotas ir padidinta mokesčių našta pagrįstas biudžetas.

4. Tokiomis sąlygomis valdantieji, imdami pavyzdį iš buvusios mažumos Vyriausybės, turėtų tartis su visuomene, diskutuoti su įvairiais socialiniais partneriais, gyventojais. Deja, dešinieji išsiskiria arogancija, baime kalbėtis su žmonėmis. Vienintelis dešiniųjų pasiteisinimas: dėl kylančio žmonių nepasitenkinimo atsakingi yra užsienio priešai, dabartinė opozicija ir žiniasklaida.

5. Dūžtančių Seimo langų skambesys dešiniuosius privertė pripažinti savo garsiai išreklamuoto „antikrizinio plano“ žlugimą, apie ką ne kartą perspėjo Lietuvos socialdemokratai. Demokratinėse valstybėse tai reikštų neišvengiamą vyriausybės atsistatydinimą. Atskirų ministrų klaidos yra per didelės, kad būtų galima numoti ranka. Jie turėtų būti kuo skubiau pakeisti.



Alternatyvos valdančiųjų priemonėms

Socialdemokratų siūlomi principai yra alternatyva dešiniųjų politikos skatinamam visuomenės išsisluoksniavimui į turtingus ir neturtingus bei dėl to kylančiai socialinei įtampai. Pagrindinės socialdemokratų nuostatos:

1. Darbas yra pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis. Ne mokesčių reforma, o kryptinga politika į užimtumo didinimą yra esminė kovos su ekonomine krize sąlyga.

2. Mokesčių reforma negali naikinti būtinų socialinių garantijų, žlugdyti smulkaus ir vidutinio verslo, o turi skatinti žmonių verslumą, darbo vietų kūrimą ir lyginti gyventojų pajamų skirtumus.

3. Ekonominio sunkmečio metu investicijos į žmogų yra svarbiausias socialinės gerovės plėtros kelias, todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą.

4. Lietuva turi tapti patrauklia vieta darbui ir investicijoms, o mokslas ir naujovių diegimas yra jos ekonomikos augimo pagrindas, tai didina šalies konkurencingumą.

5. Net ir esant sunkumams turi būti išsaugota gera, visiems prieinama ir atidi pacientui sveikatos apsaugos sistema, sauganti didžiausią vertybę – žmogų.

6. Valstybė turi aktyviai skatinti gyvenimo kaime modernizavimą ir gerinti žemdirbių darbo sąlygas bei didinti žemės ūkio konkurencingumą.



Neatidėliotini darbai, taisant dešiniųjų klaidas:

1. Pirmiausia užtikrinti socialines garantijas mažiausias pajamas gaunantiems, o ne padidinta mokesčių našta siekti mažinti biudžeto deficitą.

2. Vyriausybei sudaryti sąlygas verslui skolintis lėšų rinkoje (taupymo lakštai ir pan.).

3. Investuoti į infrastruktūros projektus: kelius, geležinkelius, energetikos objektus.

4. Spartinti namų renovaciją, gyvenamojo būsto modernizavimą, statyti socialinį būstą, aktyviau derantis su Europos Komisija dėl papildomų lėšų.

5. Sugrąžinti panaikintas lengvatas smulkiam ir vidutiniam verslui.

6. Peržiūrėti mokesčius ūkininkams, neapmokestinti pensijų, socialinių išmokų.

7. Grąžinti PVM lengvatinį tarifą vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai kuriems maisto produktams, šildymui bei keleivių vežimo paslaugoms savivaldybių nustatytais maršrutais.

8. Sumažinti kuro akcizą, kad kuro kainos nebūtų aukštesnės negu kaimyninėse šalyse.

9. Peržiūrėti akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams ir alui, siekiant jų proporcingo apmokestinimo.

10. Neįvesti kasos aparatų turgavietėse ūkininkams, asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimus.

11. Įvesti skirtingą nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims priklausomai nuo turto vertės, jo paskirties ir taikyti neapmokestinamojo turto dydį. Numatyti prabangiam turtui aukštesnius mokesčio tarifus.

12. Kuo greičiau, remiantis ES šalių patirtimi, įvesti gyventojų pajamų progresinių mokesčių tarifų sistemą.

13. Skatinti ekonomikos atsigavimą panaudojant Europos struktūrinių fondų, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko lėšas.

14. Kovoti su monopolijų diktatu, nesąžininga konkurencija, dirbtiniais bankrotais.

15. Vykdyti aktyvią užimtumo politiką, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti žmogus galėtų įgyti reikalingus gebėjimus ir rastų kur juos pritaikyti, o gyventojų ekonominis aktyvumas didėtų.

16. Gerinti aukštojo mokslo prieinamumą, padidinti lėšų skyrimą švietimui ir mokslui, padidinus bendrojo vidaus produkto perskirstymą per nacionalinį biudžetą bent 1 proc. punktu ir atsisakyti „studento krepšelio“.

17. Nestabdyti mokslo ir technologijų slėnių plėtros. Aktyvi inovacinė veikla kuria naujas technologijas ir aukštųjų technologijų produktus, didina šalies konkurencingumą.

18. Atsisakyti politizuotos ir brangiai kainuojančios valstybės valdymo pertvarkos ir realiai sumažinti valdymo išlaidas.

19. Nauji įstatymai turi būti priimti tik gerai apsvarsčius, išdiskutavus ir nuolat palaikant aktyvų dialogą su visuomene bei išsaugant socialinę partnerystę.

20. Atsisakyti siekių apriboti žiniasklaidos teises ir jų laisvę nušviesti politinius įvykius, garantuoti žiniasklaidos priemonių nepriklausomumą.

21. Gerinti politinius santykius su rytų kaimynėmis, sudarant geresnes sąlygas mūsų šalies produkcijos eksportui.



Socialdemokratų siūlomi veiklos principai:

1. Gerovės valstybę kuria kūrybinė ir žinių visuomenė, todėl švietimui ir mokslui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Socialdemokratai nori pasiekti, kad šioms sritims valstybė galėtų skirti gerokai daugiau lėšų, taip pat padidinti ir socialinės bei sveikatos apsaugos, paramos šeimai, kultūros finansavimą.

2. Darbas yra pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis. Todėl visokeriopai reikia remti darbo vietų kūrimą, kvalifikacijos kėlimą ir persikvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą, kad būtų pasiektas kuo didesnis gyventojų užimtumas. Ne mokesčių reforma, o kryptinga politika į užimtumo didinimą yra esminė kovos su ekonomine krize sąlyga.

3. Solidarumu ir socialiniu teisingumu grindžiamas socialinis dialogas yra būtinybė, niekas negali būti pamirštas. Darbuotojai ir darbdaviai dialogo pagrindu turi rasti sutarimą, kad ekonomikos augimo ir verslo klestėjimo rezultatais naudotųsi visi. Būtinos stiprios profsąjungos, gebančios vertinti valstybės ir visuomenės realias galimybes, deramai atstovauti darbuotojams. Solidarumas – tai kada visi dalijasi ekonominės krizės sunkumais ir jie nėra perkeliami ant paprastų žmonių pečių.

4. Mokesčių reforma turi būti nukreipta į pajamų skirtumo išlyginimą, bet negali žlugdyti paties verslo. Socialdemokratai pabrėžia, kad būtina įgyvendinti progresinių mokesčių sistemą, kartu atsisakyti nepagrįsto apmokestinimo, kuris skaudžiai paliečia neturtingus Lietuvos žmones, smulkius verslininkus, pensininkus.

5. Investicijos į žmogų yra svarbiausias socialinės gerovės plėtros kelias, o švietimas ir mokymasis visą gyvenimą yra visuomenės pažangos būdas. Kūrybiškumo skatinimas gali užtikrinti šalies pažangą. Lietuva turi tapti kūrybinės ir žinių visuomenės šalimi. Socialdemokratai laikosi nuostatos, kad net ir ekonomikos lėtėjimo sąlygomis būtina visiems sudaryti tinkamas sąlygas įgyti reikiamą kvalifikaciją, lavintis, kurti.

6. Lygios visų Lietuvos žmonių galimybės, lygių teisių užtikrinimas ir kova su bet kokios formos diskriminacija yra valstybės pareiga ir būtina sąlyga kuriant gerovės valstybę. Kiekvienas asmuo yra vertingas, todėl nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, neįgalumo, tautybės ir seksualinės orientacijos turi jaustis visaverčiu mūsų visuomenės nariu.

7. Lietuva turi tapti patrauklia vieta darbui ir investicijoms, o mokslas ir naujovės – jos ekonomikos augimo pagrindu. Kokybiškas užimtumas, gerai apmokamos ir saugios darbo vietos, nuolat didėjantys atlyginimai yra Lietuvos sėkmės sąlyga. Net ir kylant kainoms, atlyginimų ir socialinių išmokų perkamoji galia turi didėti. Turi būti skatinamas valstybės ir verslo bendradarbiavimas, kad augtų investicijos, būtų diegiamos naujos efektyvios technologijos, tausojama aplinka. Verslo orientacija turi būti nukreipta į veiklą, kurios rezultatai yra ne vien pelno siekimas, bet ir tokios sritys, kaip žmogaus teisės, aplinkos tausojimas, socialinis solidarumas ir sanglauda. Atsakingas verslas, įmonių socialinė atsakomybė yra esminė darnios plėtros sąlyga.

8. Valstybės parama šeimai ir geros sąlygos vaikams yra Lietuvos ateities garantas. Būtina užtikrinti, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes įgyti tinkamą išsilavinimą ir kurti savo ateitį, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, kad būtų visokeriopai remiamos nepasiturinčios šeimos ir plečiamos jų galimybės išbristi iš skurdo. Socialdemokratai laikosi nuostatos, kad vaikų ugdymas yra šeimos ir valstybės bendras reikalas.

9. Visuomenė turi tinkamai pasirūpinti tais, kurie savo darbu prisidėjo prie šalies klestėjimo, gerovės kūrimo. Baigęs aktyvią darbo veiklą žmogus turi jaustis visaverčiu šalies piliečiu, turėti pakankamą materialinį pagrindą, nepatirti socialinės atskirties ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Aprūpinta senatvė yra stabilios visuomenės požymis.

10. Visavertį Lietuvos žmonių gyvenimą turi užtikrinti produktyvus darbas, o negalinčių dirbti – socialinio solidarumo principais paremta socialinė apsauga. Lietuvoje turi žymiai sumažėti skurdas. Valstybės pareiga yra padėti žmonėms iš jo išbristi. Ypač tai svarbu, kai pasaulį krečia ekonominė krizė, nuo kurios, nesiėmus reikiamų priemonių, gali nukentėti labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai.

11. Tinkama, visiems prieinama ir atidi pacientui sveikatos apsaugos sistema, sauganti didžiausią vertybę – žmogų, yra modernios ir atsakingos valstybės požymis bei garbės reikalas. Net ir ekonominio sunkumo metais negalima taupyti sveikatos apsaugos sąskaita. Susirgimų profilaktika, išankstinis ligų diagnozavimas ir tinkamai organizuota visuomenės sveikatingumo veikla padeda žmonėms ilgiau gyventi, jaustis saugiai, laiku pastebėti ir įveikti ligas bei sveikatos sutrikimus.

12. Gyvenimo kaime modernizavimas ir geresnių žemdirbių darbo sąlygų sudarymas yra svarbios valstybės užduotys. Valstybė turi pasirūpinti, kad už žemdirbių triūsą būtų tinkamai atlyginta. Valstybė turi prisidėti prie geresnių gyvenimo sąlygų kaime kūrimo. Vietos savivaldos ir bendruomenių veiklos stiprinimas yra esminė mūsų valstybės raidos sąlyga.

13. Kultūros plėtojimas ir šalies kultūrinio paveldo išsaugojimas yra valstybės atsakomybė prieš savo piliečius. Valstybė turi pasirūpinti, kad kultūra būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo jų pajamų. Lietuvoje esanti kultūrinė ir meninė įvairovė bei bendruomenių sąveika yra stiprioji šiuolaikinės visuomenės pusė.

14. Valstybė turi užtikrinti visuomenės saugumą, garantuoti sėkmingą šalies raidą. Valstybė turi garantuoti asmens, jo turto apsaugą, užtikrinti, kad Lietuvos žmonės galėtų jaustis visaverčiais Europos Sąjungos gyventojais. Mūsų valstybės užsienio politika turi būti nukreipta į gerus santykius su kaimynais, turi būti siekiama aktyvios Europos Sąjungos šalių sanglaudos politikos, aktyvaus ir solidaraus bendradarbiavimo su NATO šalimis.



Algirdas BAGUŠINSKAS

LSDP Prezidiumo narys,

Vilkaviškio skyriaus pirmininkas



Užsk. 4715






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas