|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2005-07-05 08:03
|
|
|
Genovaitės Bradūnienės anūkei Saulytei tokios suknelės dar nereikia, bet ją išleistuvių dieną apsirengs viena iš abiturienčių, visus mokyklinius metus dėvėjusi sportiškai.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Jau ketvirti metai, kai bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų išleistuvės rengiamos liepos viduryje. Mat brandos egzaminų sesija, prasidėjusi gegužės viduryje, nusitęsia iki vidurvasario. Nuo birželio 28 iki liepos 11 dienos pakartotinės sesijos metu laikomi mokykliniai brandos egzaminai. „Nerimas belaukiant egzaminų rezultatų, ko gero, kainuoja brangiausiai“, – sakė Gražiškių vidurinės mokyklos mokytoja, abiturientės mama, užklausta apie išlaidas išleistuvėms. Šitas laukimas nežinioje kainuoja vaiko sveikatą, be to, abiturientai, nekantraudami greičiau sužinoti rezultatą, nemažai priskambina mobiliuoju telefonu.
Nuo brandos egzaminų rezultatų priklauso, ką jie veiks toliau, kur studijuos ir pan. Bet prieš žengiant naują žingsnį, reikia deramai atsisveikinti su mokykla. Atsisveikinimas dažniausiai prasideda nuo šimtadienio, kurį kai kas vadina išleistuvių repeticija. Bendraklasiai įsiamžina nuotraukose, dar populiarios vinjetės kainuoja iki 50 litų. Su vaikinais paprasčiau – tėvai paprastai šia proga įtaiso pirmuosius kostiumus, kurie tinka ir išleistuvėms. Puošimosi rūpesčiai užgriūva moteriškąją pusę.
Vietoj baliaus – į gamtą
Prieš šešerius metus tuometinės Vilkaviškio „Žiburio“ mokyklos antrosios laidos abiturientai atsiėmę atestatus gal pusvalandžiui su mokytojais ir tėvais prisėdo prie stalo ir išskubėjo ruoštis kelionei į Neringą. Tėvai ir mokytojai, mojuodami į autobusą susėdusiems per dvidešimčiai jaunuolių tik paskutiniu momentu susigriebė, jog juos lydi vienintelė jauna auklėtoja. „Mums nereikėjo nei suknelių ieškotis, nei šukuosenų darytis, o prisiminimai neišblėstantys. Bet negaliu pamiršti vienos mamos priekaištų, kad per daug pinigų skiriame kelionei, o per mažai paliekame mokytojams pavaišinti. Kiek paskui sužinojau, užteko ir jiems“, – prisiminė tradicinę išleistuvių ceremoniją pakeitusios klasės seniūnė Rūta.
Po to vietoj baliaus išvyką prie jūros buvo pasirinkusi Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos abiturientų klasė. Ir kiti yra išleistuves šventę gamtoje, prie Vištyčio ežero.
Prieš aštuonerius metus Sūdavos vidurinės mokyklos abiturientai, atsiėmę atestatus, su auklėtoja išvyko į spektaklį Vilniuje. Sugrįžę rado belaukiančius tėvų padengtus stalus, drauge su mokytojais sulaukė aušros.
Vieniems gera, kiti varžosi
Bemaž iš visų kaimo mokyklų mokytojų išgirdau, jog abiturientų išleistuvės tėvams yra puiki galimybė išeiti į žmones, pabendrauti, pasilinksminti. Bet puotos dydis ir prašmatnumas kiekvienais metais gali būti kitoks, priklausomai nuo tėvų požiūrio, norų ir piniginės. Vienur gali užtekti 50 litų žmogui, kitu atveju pritrūkti ar dar likti.
Pilviškiečiai teigė, jog tėvai nenori dalyvauti išleistuvėse dėl socialinės nelygybės: kaip savotiška oazė išsiskiria pasiturintys, nejaukiau pasijaučia prasčiau besiverčiantys. Kad dėl turtinės nelygybės patiria nepilnavertiškumą, patvirtino ir Vilkaviškio mokyklų ankstesnių laidų abiturientai bei jų tėvai. „Bet tai dar priklauso ir nuo klasės kolektyvo, kaip patys žmonės save vertina“, – tikino mokytojai.
Kokia šventė be puokštės
Seniau besimokiusieji prisimena, jog be problemų mokytojams nunešdavo savo darželio gėlių. Savo ausimis teko išgirsti, kai viena pedagogė vaikų dovanotus bijūnus pavadino mėšlu.
Dabar karaliauja rožės, užsakomos puokštės iš įvairiausių olandiškų žiedų. Pasak gėlininkės B.Federavičienės, pastaraisiais metais miesto vidurinės mokyklos tarsi lenktyniaudamos užsisako brangesnes puokštes, pageidauja įmantresnių. Kaimo mokyklos nori pigesnių. Prašoma sukomponuoti už skirtingą kainą, nuo 15 iki 30 litų. Brangiausią ir didžiausią paprastai skiria mokyklos direktoriui (pastaruoju metu panašios vertės ir klasių vadovams), po to pavaduotojams, pirmajai mokytojai.
Knyga – pripažinta dovana
Mokslo metams tik prasidėjus dvyliktokai pradeda galvoti ne tik apie egzaminus, bet ir ima kaupti atsisveikinimo su mokykla išlaidų fondą. Jo reikės kaip ir privalomoms dovanoms: mokyklai ir auklėtojai. Kai kur nusitovėjusi tradicija mokyklai dovanoti paveikslą, auklėtojai – auksinių papuošalų.
Dovanų savo atžaloms parūpina ir tėvai ar krikštatėviai. „Man iš mokyklos baigimo šventės įstrigę tai, jog, atrodė, varžomasi prie kurio abituriento išsirikiuos ilgesnė išsipuošusių sveikintojų eilė“, – neišblėstančiu įspūdžiu pasidalijo prieš ketverius metus „Aušros“ vidurinę baigusi Odeta.
Vilkaviškio knygyno direktorė E.Saulienė sakė, jog pernai ir ypač šiemet pajautė, jog dovanoms vėl pradedamos pirkti knygos. Mokyklos baigimo proga jos dovanojamos mokiniams, o mokytojams įteikiami čekiai knygoms įsigyti.
Prašmatnu nebūtinai gražu
Išleistuvės – pirmasis savarankiško gyvenimo balius ir nieko stebėtino, jei vakarykštėms mokinėms norisi puošnumo, išskirtinumo.
Kaip mergaitės atrodys paskutinį vakarą mokykloje, nemaža dalimi priklauso nuo tėvų piniginės storio, mamų bei dukrų skonio ir supratimo. Norintys lygiuotis į „elitą“ tėvai neretai savo vaikus paverčia karikatūromis, arba, kaip vienos kaimo vidurinės mokyklos pernykštis abiturientas išsireiškė: „Per išleistuves nepažinau klasės merginų, maniau, jog patekau į karnavalą“.
„Aušros“ mokykloje kelias abiturientų klases išleidusi mokytoja prisiminė, jog anais metais vienai auklėtinei prašmatnią suknelę mama už keletą šimtų užsakė pas dizainerę. Bet estetiškiau atrodė kita mergaitė, išsirinkusi drabužėlį „iš Europos“ už 20 litų ir išradingai prisitaikiusi papuošalus. Tos pačios mokyklos auklėtinė Vilma pasakojo, jog labai gerai jautėsi ir atrodė originaliai su megzta suknele. Ji kainavo 60 litų. Papuošalai irgi nebrangiai– floristė natūraliomis gėlėmis papuošė plaukus, padarė iš jų apyrankę.
Kai kas ir nuomojasi
Vieno iš seniausiai Vilkaviškyje įsikūrusio proginių rūbų nuomos salono savininkė Genovaitė Bradūnienė sakė, jog sulaukia neypatingai daug pageidaujančių išsinuomoti suknelę išleistuvėms. Moteris neklausinėja merginų, iš kurios mokyklos, nebent dukras atlydėjusios ir patarinėjančios mamos prasitaria. Tačiau didesnė klienčių dalis iš kaimo.
Pasak G.Bradūnienės, pasirinkti ateina dažniausiai likus dviem trims savaitėms arba visai prieš išleistuves. „Pernai mano dukra irgi buvo abiturientė Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Visos mergaitės buvo puošnios kaip nuotakos“, – nusišypsojo moteris ir parodė dukros suknelę. Už naują sumokėjo 180 litų, dabar ją nuomoja. Patinkančią suknelę panelės gali išsinuomoti už 60–100 litų.
Šukuoja kaip prašo
Aldona, kurios dukros mokyklą baigė prieš 16, 17 metų, prisiminė, jog jos mergaitės apsiėjo be kirpyklos ir makiažo, plaukus tik pasisuko suktukais ir garbanos laisvai krito ant pečių – atrodė jaunatviškai ir gražiai. Kirpėja Vilma sakė, jog kai pernai pasitaikė proga stebėti atestatus atsiimančias abiturientes, įstrigo Barbės garbanėlės arba pakelti plaukai. Bet ir ji pati sušukuojanti taip, kaip prašo.
Danutė iš to paties pavadinimo grožio salono pasakojo, jog inteligentiškų šeimų mergaitės pageidauja sušukuoti paprasčiau, daugiau rūpinasi pasidaryti pedikiūrą, manikiūrą, antakių korekciją. Tai kainuoja iki 30 litų.
Žmonės pasidaro geresni
Kokie prisiminimai apie išleistuves atgyja anksčiau mokyklą baigusių atmintyje?
Loreta: „Įstrigo tai, kad groti pakvietė pradedantį ansamblį „Impulsas“ ir mums dainavo D.Butkutė. Nebuvo masinio pinigų rinkimo, šventės neužgožė rūpestis dėl šukuosenų, makiažų, „pritrenkiančios“ suknelės.“
Sonata: „Mokyklą baigiau prieš trylika metų. Kai pasižiūriu į nuotraukas – mes tokios „bobiškos“ – suknelės vos ne vienodos, su raukinukais. Buvo linksmas balius, grojo ansamblis, saulės pasitikti ėjome ne prie ežero, o per pievas bridom prie miesto riboženklio. Bet labiausiai įstrigo tai, kad vienai bendraklasei skubėdama siuvėja suknelę puošiančią „uodegą“ prisiuvo ne užpakalyje, o priekyje“.
Rita: „Man atrodo, jog dabar per daug susirenka sveikintojų. Nemanau, kad labai didelis pasiekimas baigti vidurinę mokyklą. Tačiau laikas diktuoja savo – išleistuvės švenčiamos ir darželiuose. Manau, kad išleistuvės – tai graži šventė, nes visi tą dieną nori būti ne tik gražesni, puošnesni, bet ir geresni – ir tėvams, ir mokytojams. Prisimenu, kaip šokau valsą su savo tėčiu“.
Viskas savo vietoje
Mamos Genovaitės nuomone, savo skonį ir požiūrį turintys tėvai neturėtų jaustis nelaimingesni ar prastesni už demonstruojančius prabangą, norinčius pasipuikuoti. Beje, į išleistuves tėvams eiti nebūtina – juk tai vaikų šventė. Kita mama sakė, jog per išleistuves jai liūdna žiūrėti į daugelį mergaičių – išsipuošusios jos nemoka tinkamai vaikščioti su ilgais sijonais ir aukštakulniais bateliais, daugelio suknelės ir šukuosenos būna ne pagal amžių. Ir sluoksnis makiažo padaro vyresnėmis. Noras atrodyti kaip artistės ar „žvaigždės“, padaro mergaites apgailėtinomis, nors labai stengiamasi ir tam įvaizdžiui išleidžiama daug pinigų.
Kai šią temą aptarinėjome su Švietimo skyriaus specialistėmis, kilo abejonių, kažin ar kurioje mokykloje, pasikvietus specialistą, būna išsamiau aptariama, kaip pasipuošti pirmajam savo baliui.
Jau ketvirti metai, kai bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų išleistuvės rengiamos liepos viduryje. Mat brandos egzaminų sesija, prasidėjusi gegužės viduryje, nusitęsia iki vidurvasario. Nuo birželio 28 iki liepos 11 dienos pakartotinės sesijos metu laikomi mokykliniai brandos egzaminai. „Nerimas belaukiant egzaminų rezultatų, ko gero, kainuoja brangiausiai“, – sakė Gražiškių vidurinės mokyklos mokytoja, abiturientės mama, užklausta apie išlaidas išleistuvėms. Šitas laukimas nežinioje kainuoja vaiko sveikatą, be to, abiturientai, nekantraudami greičiau sužinoti rezultatą, nemažai priskambina mobiliuoju telefonu. |
Nuo brandos egzaminų rezultatų priklauso, ką jie veiks toliau, kur studijuos ir pan. Bet prieš žengiant naują žingsnį, reikia deramai atsisveikinti su mokykla. Atsisveikinimas dažniausiai prasideda nuo šimtadienio, kurį kai kas vadina išleistuvių repeticija. Bendraklasiai įsiamžina nuotraukose, dar populiarios vinjetės kainuoja iki 50 litų. Su vaikinais paprasčiau – tėvai paprastai šia proga įtaiso pirmuosius kostiumus, kurie tinka ir išleistuvėms. Puošimosi rūpesčiai užgriūva moteriškąją pusę.
Prieš šešerius metus tuometinės Vilkaviškio „Žiburio“ mokyklos antrosios laidos abiturientai atsiėmę atestatus gal pusvalandžiui su mokytojais ir tėvais prisėdo prie stalo ir išskubėjo ruoštis kelionei į Neringą. Tėvai ir mokytojai, mojuodami į autobusą susėdusiems per dvidešimčiai jaunuolių tik paskutiniu momentu susigriebė, jog juos lydi vienintelė jauna auklėtoja. „Mums nereikėjo nei suknelių ieškotis, nei šukuosenų darytis, o prisiminimai neišblėstantys. Bet negaliu pamiršti vienos mamos priekaištų, kad per daug pinigų skiriame kelionei, o per mažai paliekame mokytojams pavaišinti. Kiek paskui sužinojau, užteko ir jiems“, – prisiminė tradicinę išleistuvių ceremoniją pakeitusios klasės seniūnė Rūta.
Po to vietoj baliaus išvyką prie jūros buvo pasirinkusi Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos abiturientų klasė. Ir kiti yra išleistuves šventę gamtoje, prie Vištyčio ežero.
Prieš aštuonerius metus Sūdavos vidurinės mokyklos abiturientai, atsiėmę atestatus, su auklėtoja išvyko į spektaklį Vilniuje. Sugrįžę rado belaukiančius tėvų padengtus stalus, drauge su mokytojais sulaukė aušros.
Bemaž iš visų kaimo mokyklų mokytojų išgirdau, jog abiturientų išleistuvės tėvams yra puiki galimybė išeiti į žmones, pabendrauti, pasilinksminti. Bet puotos dydis ir prašmatnumas kiekvienais metais gali būti kitoks, priklausomai nuo tėvų požiūrio, norų ir piniginės. Vienur gali užtekti 50 litų žmogui, kitu atveju pritrūkti ar dar likti.
Pilviškiečiai teigė, jog tėvai nenori dalyvauti išleistuvėse dėl socialinės nelygybės: kaip savotiška oazė išsiskiria pasiturintys, nejaukiau pasijaučia prasčiau besiverčiantys. Kad dėl turtinės nelygybės patiria nepilnavertiškumą, patvirtino ir Vilkaviškio mokyklų ankstesnių laidų abiturientai bei jų tėvai. „Bet tai dar priklauso ir nuo klasės kolektyvo, kaip patys žmonės save vertina“, – tikino mokytojai.
Seniau besimokiusieji prisimena, jog be problemų mokytojams nunešdavo savo darželio gėlių. Savo ausimis teko išgirsti, kai viena pedagogė vaikų dovanotus bijūnus pavadino mėšlu.
Dabar karaliauja rožės, užsakomos puokštės iš įvairiausių olandiškų žiedų. Pasak gėlininkės B.Federavičienės, pastaraisiais metais miesto vidurinės mokyklos tarsi lenktyniaudamos užsisako brangesnes puokštes, pageidauja įmantresnių. Kaimo mokyklos nori pigesnių. Prašoma sukomponuoti už skirtingą kainą, nuo 15 iki 30 litų. Brangiausią ir didžiausią paprastai skiria mokyklos direktoriui (pastaruoju metu panašios vertės ir klasių vadovams), po to pavaduotojams, pirmajai mokytojai.
Mokslo metams tik prasidėjus dvyliktokai pradeda galvoti ne tik apie egzaminus, bet ir ima kaupti atsisveikinimo su mokykla išlaidų fondą. Jo reikės kaip ir privalomoms dovanoms: mokyklai ir auklėtojai. Kai kur nusitovėjusi tradicija mokyklai dovanoti paveikslą, auklėtojai – auksinių papuošalų.
Dovanų savo atžaloms parūpina ir tėvai ar krikštatėviai. „Man iš mokyklos baigimo šventės įstrigę tai, jog, atrodė, varžomasi prie kurio abituriento išsirikiuos ilgesnė išsipuošusių sveikintojų eilė“, – neišblėstančiu įspūdžiu pasidalijo prieš ketverius metus „Aušros“ vidurinę baigusi Odeta.
Vilkaviškio knygyno direktorė E.Saulienė sakė, jog pernai ir ypač šiemet pajautė, jog dovanoms vėl pradedamos pirkti knygos. Mokyklos baigimo proga jos dovanojamos mokiniams, o mokytojams įteikiami čekiai knygoms įsigyti.
Išleistuvės – pirmasis savarankiško gyvenimo balius ir nieko stebėtino, jei vakarykštėms mokinėms norisi puošnumo, išskirtinumo.
Kaip mergaitės atrodys paskutinį vakarą mokykloje, nemaža dalimi priklauso nuo tėvų piniginės storio, mamų bei dukrų skonio ir supratimo. Norintys lygiuotis į „elitą“ tėvai neretai savo vaikus paverčia karikatūromis, arba, kaip vienos kaimo vidurinės mokyklos pernykštis abiturientas išsireiškė: „Per išleistuves nepažinau klasės merginų, maniau, jog patekau į karnavalą“.
„Aušros“ mokykloje kelias abiturientų klases išleidusi mokytoja prisiminė, jog anais metais vienai auklėtinei prašmatnią suknelę mama už keletą šimtų užsakė pas dizainerę. Bet estetiškiau atrodė kita mergaitė, išsirinkusi drabužėlį „iš Europos“ už 20 litų ir išradingai prisitaikiusi papuošalus. Tos pačios mokyklos auklėtinė Vilma pasakojo, jog labai gerai jautėsi ir atrodė originaliai su megzta suknele. Ji kainavo 60 litų. Papuošalai irgi nebrangiai– floristė natūraliomis gėlėmis papuošė plaukus, padarė iš jų apyrankę.
Vieno iš seniausiai Vilkaviškyje įsikūrusio proginių rūbų nuomos salono savininkė Genovaitė Bradūnienė sakė, jog sulaukia neypatingai daug pageidaujančių išsinuomoti suknelę išleistuvėms. Moteris neklausinėja merginų, iš kurios mokyklos, nebent dukras atlydėjusios ir patarinėjančios mamos prasitaria. Tačiau didesnė klienčių dalis iš kaimo.
Pasak G.Bradūnienės, pasirinkti ateina dažniausiai likus dviem trims savaitėms arba visai prieš išleistuves. „Pernai mano dukra irgi buvo abiturientė Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Visos mergaitės buvo puošnios kaip nuotakos“, – nusišypsojo moteris ir parodė dukros suknelę. Už naują sumokėjo 180 litų, dabar ją nuomoja. Patinkančią suknelę panelės gali išsinuomoti už 60–100 litų.
Aldona, kurios dukros mokyklą baigė prieš 16, 17 metų, prisiminė, jog jos mergaitės apsiėjo be kirpyklos ir makiažo, plaukus tik pasisuko suktukais ir garbanos laisvai krito ant pečių – atrodė jaunatviškai ir gražiai. Kirpėja Vilma sakė, jog kai pernai pasitaikė proga stebėti atestatus atsiimančias abiturientes, įstrigo Barbės garbanėlės arba pakelti plaukai. Bet ir ji pati sušukuojanti taip, kaip prašo.
Danutė iš to paties pavadinimo grožio salono pasakojo, jog inteligentiškų šeimų mergaitės pageidauja sušukuoti paprasčiau, daugiau rūpinasi pasidaryti pedikiūrą, manikiūrą, antakių korekciją. Tai kainuoja iki 30 litų.
Kokie prisiminimai apie išleistuves atgyja anksčiau mokyklą baigusių atmintyje?
Loreta: „Įstrigo tai, kad groti pakvietė pradedantį ansamblį „Impulsas“ ir mums dainavo D.Butkutė. Nebuvo masinio pinigų rinkimo, šventės neužgožė rūpestis dėl šukuosenų, makiažų, „pritrenkiančios“ suknelės.“
Sonata: „Mokyklą baigiau prieš trylika metų. Kai pasižiūriu į nuotraukas – mes tokios „bobiškos“ – suknelės vos ne vienodos, su raukinukais. Buvo linksmas balius, grojo ansamblis, saulės pasitikti ėjome ne prie ežero, o per pievas bridom prie miesto riboženklio. Bet labiausiai įstrigo tai, kad vienai bendraklasei skubėdama siuvėja suknelę puošiančią „uodegą“ prisiuvo ne užpakalyje, o priekyje“.
Rita: „Man atrodo, jog dabar per daug susirenka sveikintojų. Nemanau, kad labai didelis pasiekimas baigti vidurinę mokyklą. Tačiau laikas diktuoja savo – išleistuvės švenčiamos ir darželiuose. Manau, kad išleistuvės – tai graži šventė, nes visi tą dieną nori būti ne tik gražesni, puošnesni, bet ir geresni – ir tėvams, ir mokytojams. Prisimenu, kaip šokau valsą su savo tėčiu“.
Mamos Genovaitės nuomone, savo skonį ir požiūrį turintys tėvai neturėtų jaustis nelaimingesni ar prastesni už demonstruojančius prabangą, norinčius pasipuikuoti. Beje, į išleistuves tėvams eiti nebūtina – juk tai vaikų šventė. Kita mama sakė, jog per išleistuves jai liūdna žiūrėti į daugelį mergaičių – išsipuošusios jos nemoka tinkamai vaikščioti su ilgais sijonais ir aukštakulniais bateliais, daugelio suknelės ir šukuosenos būna ne pagal amžių. Ir sluoksnis makiažo padaro vyresnėmis. Noras atrodyti kaip artistės ar „žvaigždės“, padaro mergaites apgailėtinomis, nors labai stengiamasi ir tam įvaizdžiui išleidžiama daug pinigų.
Kai šią temą aptarinėjome su Švietimo skyriaus specialistėmis, kilo abejonių, kažin ar kurioje mokykloje, pasikvietus specialistą, būna išsamiau aptariama, kaip pasipuošti pirmajam savo baliui.
Publikuota: 2005-07-05 08:03:18
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|