„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-04-10 07:13

Dalinkitės:  


Atodangos

Laima VABALIENĖ

Šviesaus pavasario: gyvenime ir širdyse!



Kaip nuo seno įprasta, visiems norėčiau tarti „Sveiki sulaukę šventų Velykų“. Sveikintis su visais sekmadienio rytą, kai kelsitės iš švariai pervilkto patalo, kai žvilgsniu apglėbsite ryto aušros nuauksintą dangų, pabučiuosite iš tolimų miestų namo sugrįžusius vaikus, kai apžvelgę švara ir pavasariu kvepiančius namus skubėsite į bažnyčią ar gražiausia staltiese dengsite pusryčių stalą. Norėčiau visiems linkėti šviesaus pavasario: gyvenime ir širdyse.

Bet iki rytojaus dar ilga diena. Pilna darbų ir rūpesčių. Juk tikrai ne visi jau spėjome pasiruošti šventei: ir langus išblizginti, ir kiemą pašluoti, ir vaišių pasirūpinti. Kokia krizė bešieptų dantis, Velykos lieka Velykomis, ir margučių atsiras tikrai ant kiekvieno stalo.

Daugumai iš mūsų arčiausiai širdies tradicinis kiaušinių marginimo būdas – svogūnų lukštais ar vašku, bet prieššventinės apklausos rodo, kad du trečdaliai apklaustų žmonių ketino pirkti ir įvairiaspalvių dažų kiaušinių marginimui, kas ketvirtas ieškojo kiaušinių dekoro – lipdukų, indelių.

Prisimenu, kaip vaikystėje neatsistebėdavome margučių raštais, kuriuos kruopščiai skutinėdavo tėtė. Aš taip nemoku, nors labai norėčiau margučius išpuošti saulutėmis. Jos – tai viltis, kad metai bus saulėti, vadinasi, geri.

Tik pastaruoju metu ne itin viltingas žinias valdžia siunčia į mūsų namus: sumažinti, atleisti, reorganizuoti... Bet šiomis dienomis ir jas kažkiek nustelbs šventinis šurmulys, į kurį įsisukame visi.

Atrodo, jog be reikalo išgyvenu, kad ant palangės retokai sužaliavo velykinė žolė – „Maximos“ lentynose ji veši kuo puikiausiai. Parduotuvės ir prekybos centrai verčiasi per galvas norėdami palengvinti velykinius mūsų rūpesčius ir… pinigines. Pašto dėžutėse radome ne vieną katalogą, kuriame galima pasisemti idėjų, kaip papuošti namus, padengti stalą, paruošti vaišes. Esame viliojami specialiais pasiūlymais, o nuolaidomis mėsai, žuvims, vaisiams prekybininkai tiesiog lenktyniauja vieni su kitais ir su Lenkija. Prekybininkų iniciatyva atlikti tyrimai liudija, kad dauguma mūsų šalies žmonių šioms Velykoms dar nelinkę per daug „susiveržti: 51 proc. apklaustųjų joms skirs tiek pat pinigų, kaip ir praėjusioms. Trečdalis respondentų (34 proc.) išlaidas šiemetinėms šventėms sumažins. Nors jos ir taip nėra didelės – žmonės ketino Velykų stalui skirti nuo 50 iki 200 litų.

Įprasta, kad Velykos – džiugi šventė, į kurią ateiname šviesiomis mintimis bei darbais. Ir ne visada džiaugsmui reikia daug pinigų. Jį gali suteikti ir sužaliavusi beržo šakelė, ir mielas velykinis kaimynės rankdarbis, ir paprastas šventinis patiekalas, pasigamintas pagal savo mamos ar močiutės receptą. O didžiausias džiaugsmas – tie mieli žmonės, su kuriais rytoj daušime margutį, bandydami, kieno kiaušinis stipresnis, kalbėsimės apie šventinius džiaugsmus, neiškęsime nepaburnoję prieš valdžią, nepabėdoję dėl sumažėjusių atlyginimų ar grėsmės netekti darbo. Taip besišnekučiuojant jau nė nepastebėsime, kaip pusryčiai virs šventiniais pietumis, o stalo taip ir nenukraustysime – lauksime svečių…

Pavasarinės šventės ir į niūriausią mūsų kasdienybę įlieja šviesos. Taip yra, kad gyvenimas nemėgsta tolygumų. Tai pakelia ant savo sparnų, tai meta į duobę. Ir tau, žmogau, nuolat tenka širdimi ir kūnu stoti į sąstingio, tamsos ir pavasario nušvitimo, gyvasties akistatą. Margučių kraitelė ant balta staltiese užtiesto stalo tebus tarsi visų artimųjų vienas atodūsis, kad įveiksime sunkumus, kad pavasaris, taip dosniai siūbtelėjęs šilumos, mūsų namų neapleis ir toliau.

Daužkime margutį, tegu aižėja jo lukštas kaip mūsų gyvenimo negandos. O kad namuose visuomet būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį ant Velykų stalo supjaustykite į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, ir visiems po dalelę padalykite. Su Velykomis!






Nesibaigiančios audros naftos produktų fronte



Šią savaitę Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ paskelbė žinią apie neviešas lenkų naftos koncerno „PKN Orlen“ derybas su rusų kompanijomis „Lukoil“ ir „Transneft“ apie galimą AB „Mažeikių naftos“ pardavimą. Vėliau šį pranešimą tariamose derybose dalyvaujančios pusės oficialiai paneigė – lenkų koncerno atstovai LTV žinių tarnybai trumpai pareiškė, jog „jokių derybų šiuo metu nėra“, o rusų naftininkai „Rzeczpospolita“ naujieną išsamiai neigė britų „Financial Times“ puslapiuose. Be kita ko pridurdami, jog kalbos apie galimus pirkimus Lietuvoje ar Lenkijoje „yra juokingos dėl nepalankaus politinio požiūrio į rusų investicijas“. Šia proga Lietuvos premjeras Andrius Kubilius patvirtino tikįs, jog lenkai „Mažeikių naftos“ neparduos „bendrovėms, kurios keltų pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

Svarstyti, kas kainuoja brangiau: didelių naftos ryklių tikrieji ketinimai, vieši paneigimai ar Lietuvos premjero tikėjimas rasti būdų įtikinti lenkus atsižvelgti į šalies nacionalinį saugumą, Vyriausybei nebeturint nė vienos akcijos, gali būti įdomus, tačiau beprasmiškas reikalas. Juoba pagal sutartinius įsipareigojimus „PKN Orlen“ įsūdžius paskutinę dešimtį procentų akcijų, lenkų koncerno atstovai aiškiai pabrėžė, jog Lietuvos valdžia prarado visas galimybes ateityje daryti įtaką galimiems akcijų pardavimo sandoriams.

Sąvoką „įsūdžius“ vartoju dėl kovo pabaigoje kilusio įspūdžio, jog „PKN Orlen“ įsipareigojimais išpirkti likusias akcijas už dar 2006 m. fiksuotą kainą pasinaudojo visomis įmanomomis priemonėmis biudžeto skyles lopanti Lietuvos Vyriausybė, tuo tarpu lenkų koncernui dešimties procentų akcijų paketas nebuvo pats geidžiamiausias pirkinys.

Nelengvas Lietuvos Vyriausybės pasirinkimas. Ateityje, priklausomai nuo to, kaip krizės metu naujai persiformuos naftos produktų perdirbimo rinkos, A. Kubiliui gali tekti išgirsti klausimų, ar tai už 280 mln. USD jis pardavė vieną iš energetinio saugumo saugiklių (jeigu AB „Mažeikių nafta“ saugikliu tebelaikoma) kartu su Būtingės terminalu (kurio strateginė reikšmė neabejotina). Tačiau sprendimus priimantys politikai turi numatyti, jog kvalifikuotų nacionalinio saugumo ekspertų ypač gausėja geresniais laikais, daugeliui jų pamiršus, ką reiškia milijardais skaičiuojamas sunkmečio finansų deficitas.

Neatmesčiau galimybės, jog informaciją apie tariamas derybas į Lenkijos spaudą nutekino žinių šaltiniai, „artimi „PKN Orlen“. Pamėginus įlįsti į lenkų naftininko kailį, kai kurie Lietuvos valdžios signalai ir veiksmai gali atrodyti sunkiai suprantami.

Viena vertus, vykdydama stojimo sutarties įsipareigojimus Europos Sąjungai, Vyriausybė padidino akcizus naftos produktams, tačiau praėjus keliems mėnesiams jos atstovai ėmėsi audringai rūpintis vartotojų teisėmis, teigdami, kad neva benzino ir dyzelino kainos degalinėse tapo nepagrįstai didelės. Paprastai, valdžios pareigūnams ėmus vertinti mažmeninių kainų pagrįstumą, pakvimpa pigiu populizmu (ko gero, su šiuo teiginiu nesutiks daugelis Seimo narių).

Kita vertus, yra keistos AB „Klaipėdos nafta“ tema atsirandančios diskusijų metamorfozės. Vyriausybė jau keletą metų atsisako rimtai derėtis dėl „PKN Orlen“ galimybės įsigyti arba valdyti Klaipėdos naftos prieplauką, tačiau dabar prakalbo apie tai, jog AB „Klaipėdos nafta“ galėtų reverso būdu importuoti perdirbtus naftos produktus, esą tai padidintų konkurenciją šalies mažmeninėje rinkoje. Sprendžiant iš žiniasklaidos pranešimų, suomių „Neste“, rusų „Lukoil“ ir norvegų „Statoil“ signalus iš Lietuvos Vyriausybės sutiko entuziastingai. „Lukoil-Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas LTV paskubėjo paskelbti, jog turėdama galimybę eksportuoti perdirbtus degalus į Lietuvos rinką bendrovė degalus galėtų parduoti net „3–5 centais pigiau“. Nė neabejoju, jog diduma džipais po vieną į darbą važinėjančių lietuvių šią žinią priims kaip dangaus maną šv. Velykų proga.

Čia tiktų priminti tai, kas vyksta už Lietuvos ribų ir be garsiosios „Družbos“ vamzdžio istorijos. Taigi nuo 2007-ųjų ta pati „Lukoil“ paskelbė pirksianti mažiau AB „Mažeikių nafta“ pagamintos produkcijos, parduodamos kitose Baltijos šalyse. „Statoil“ pranešė atsisakysianti Mažeikiuose pagaminto benzino savo degalinių tinklui Latvijoje. Oficialiai ir vieni, ir kiti siekia parduoti daugiau savo refinerijose pagamintų degalų, o norvegai sunkmečiu itin susirūpino latvių sveikata: „Mažeikių nafta“ naudoja naftą „Urals“, o Norvegijoje kuras gaminamas iš naftos „Brent“, todėl, „Statoil“ manymu, pastaroji yra švaresnė“. Išvertus į žmonėms suprantamą kalbą, tai reiškia, jog sunkmečiu visi rinkos dalyviai siekia ne konkurencijos, o užsienio rinkose parduoti kuo daugiau prekių pridėtinės vertės. Šiuo konkrečiu atveju – daugiau perdirbto benzino ir kuo mažiau atpigusios žalios naftos.

Taigi diskutuoti apie konkurencinę aplinką Lietuvos rinkoje galima ir reikia. Tačiau kam ta pačia proga prireikė dar vieno vamzdžio „reversu“ grasinti vienai iš nedaugelio sunkmečiu šalies eksporto balansą išlaikančiai, tačiau užsienio rinkose iš visų pusių konkurentų spaudžiamai įmonei, – didžiulė mįslė.



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas