„Santaka“ / Premjeras A. Kubilius – vis dar optimistas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-04-10 07:07

Dalinkitės:  


„Krizės ateina ir praeina. Galime tikėtis, kad apie 2011 metus pradėsime gyventi geriau“, – Velykų išvakarėse kalbėjo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Premjeras A. Kubilius – vis dar optimistas

Šiandien sunku rasti žmogų, kuris nesiskųstų pablogėjusiu gyvenimu: vienus slegia bedarbio našta, kitus – nerimas dėl ateities. Esant sudėtingai šalies ekonominei ir finansinei padėčiai, situacija keičiasi ne dienomis, bet valandomis.

Savaitės pradžioje grupė regioninės spaudos atstovų lankėsi pas Ministrą Pirmininką Andrių KUBILIŲ. Buvo ką tik pasibaigęs Vyriausybės posėdis dėl biudžeto taisymo, todėl dauguma žurnalistų klausimų susiję su šalies ekonomika bei paprastų žmonių jau ne gyvenimo, o išgyvenimo klausimais.



– Kokios paskutinės naujienos dėl šalies biudžeto?

– Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, padėtis labai panaši. Tai ir lemia šiuo metu mūsų daromus sprendimus. Kol kas ekonomikos nuosmukis yra didesnis, negu buvo planuota pernai gruodžio mėnesį. Dabar jis yra apie 10 proc. Iš pirmo žvilgsnio toks blogėjimas gali šokiruoti, tačiau mūsų kaimynams dar blogiau – Latvijoje jis siekia 15 proc.

Kai lėtėja ekonomika, mažėja ir biudžeto pajamos. Norėdami išlaikyti stabilų litą, turime mažinti išlaidas 3 milijardais 300 milijonų litų.

Antrą biudžeto pataisų dalį planuojame svarstyti birželį. Jau dabar girdime įvairių pasiūlymų dėl nekilnojamojo turto, progresinių mokesčių įvedimo, PVM didinimo.

– Ar mokesčių reforma nulėmė tokią didelę nedarbo bangą?

– Žinomas finansų ekspertas Raimondas Kuodis yra pastebėjęs, kad labai dažnai yra supainiojamos sąvokos – tam, kas vyksta po to, visada mes bandome priskirti priežastį, kad įvyko dėl to.

Ekonomika Lietuvoje lėtėja ne dėl 2008-ųjų metų pabaigoje mūsų Vyriausybės priimtų su mokesčių reforma susijusių sprendimų. Mes išliekame šalimi, kurioje bendra mokesčių našta yra viena iš mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje per mokesčius paskirstoma 35 proc. bendro vidaus produkto (BVP), kai ES – 46 proc., Skandinavijoje – iki 58 proc.

– Teigiate, kad pas mus mokesčių našta – viena mažiausių ES, tačiau yra didelis skirtumas tarp kitų šalių ir mūsų gyventojų darbo užmokesčio.

– Gyventojų pajamų mokestis, kuris tiesiogiai liečia atlyginimų dydį, buvo sumažintas nuo 24 iki 21 proc. Šiuo požiūriu kaip tik bent jau privačiame sektoriuje dirbantiems žmonėms tai turėjo palengvinti gyvenimą.

Estai nevykdė mokesčių reformos, bet ir jų ekonomika smunka tiek pat, kiek pas mus. Situacija prastėja visur: Rusijoje, Europos Sąjungoje.

Džiaugiamės, kad turime stabilų litą, kuris yra „pririštas“ prie euro. Lenkijoje zlotas euro atžvilgiu nuvertėjo 40 proc., todėl mūsų eksporto verslas, kuris yra susijęs su Lenkija, patiria didelių nuostolių, nes ten pagamintos prekės gerokai pigesnės. Todėl lietuviai, vokiečiai, čekai, slovakai važiuoja į Lenkiją apsipirkti.

– Gal lietuviai nevyktų apsipirkti ir nemitinguotų, tačiau daugumą skaudina dideli skirtumai, kalbant apie gyventojų pajamas. Štai Jūs teigiate, kad vidutinis policininko darbo užmokestis yra 2726 litai. Eilinis pareigūnas apie tokią sumą gali tik pasvajoti, nes, mūsų žiniomis, pradedantis policijos pareigūnas gauna 1100–1200 litų „į rankas“. Užmokesčio vidurkį pakelia dideli vadovų atlyginimai. Kodėl nenorima matyti realios situacijos?

– Mes kalbame apie vidutinį darbo užmokestį, o ne apie žemiausią pradedančiojo dirbti atlyginimą. Visose sistemose taip skaičiuojama – ir mokytojų, ir valstybės tarnautojų. Mažiausi atlyginimai visur yra maži.

Mes nelabai suprantame, kodėl policininkai eina protestuoti. Kai kitiems valstybės tarnautojams mažinome atlyginimus, jų nelietėme. Dabar vėl mažiname, bet neliečiame policijos pareigūnų. Tačiau vis tiek sulaukiame demonstracijų. Ačiū Dievui, kad mokytojai yra šiek tiek padoresni ir neina demonstruoti bei nereikalauja padidinti atlyginimų.

– Ekonomikos skatinimo plane daugiausiai lėšų skirta verslo finansavimo galimybių plėtimui, kurio pagrindinis tikslas – palengvinti verslui galimybę pasiskolinti. Ar nebūtų geriau suteikti palankias sąlygas verslui, o ne galimybę skolintis?

– Mūsų verslo skatinimo plane yra kelios vienodai svarbios programinės sritys: parama verslo kreditavimui, daugiabučių namų modernizavimui ir verslo sąlygų gerinimui. Šiandien verslui viena didžiausių problemų yra ne kokie nors mokesčiai ar verslo sąlygos, o tai, kad verslininkai negali iš bankų gauti paskolų.

– Premjere, o Jums pačiam, jeigu būtumėte verslininkas, kaip būtų mieliau pradėti verslą – su banko paskola ar užtektų tik palankių sąlygų?

– JAV ir kai kuriose Europos valstybėse verslininkai paskolą gali gauti neatsitraukdami nuo kompiuterio. Kai sumažinamos biurokratinės kliūtys, suteikiama galimybė pasiimti banko kreditą, atsiranda palankios verslo sąlygos. Mes Lietuvoje tai turime sukurti.

Vyriausybės programoje yra numatytos mokesčių lengvatos, ir jos bus įgyvendinamos.

Pirmą kartą pradedantiems verslą bus suteikta galimybė pasinaudoti kredito instrumentu ir pirmus metus nemokėti mokesčių, juos atidedant ateičiai, kai verslas tvirtai atsistos ant kojų.

– Metų pradžioje bankrutavo daug smulkių verslininkų, o dabar vėl kuriate planus, kaip atgaivinti smulkųjį verslą. Kodėl apie tai negalvojote numatydami mokesčių reformą?

– Bankrotai ir kitos problemos yra neišvengiamos, kai lėtėja ekonomika. Tikėtis, kad taip neįvyks, būtų naivu. Krizė yra krizė.

Mokesčių sistema turi būti solidari – visi, kurie užsiima verslu, turi būti įtraukti į mokesčių sistemą. Jeigu kažkam taikomos išimtys ar lengvatos, kaip buvo iki šiol, tai tada kyla klausimas, kas turi už juos mokėti mokesčius.

Būdami labai geranoriški ir daugumą atleisdami nuo mokesčių, neturėsime iš ko mokėti pensininkams pensijų. Todėl ir buvo pradėta įgyvendinti solidarių mokesčių reforma, į kurią įtraukti ūkininkai, gyventojai, dirbantys su verslo pažymėjimais, kūrybiniai darbuotojai.

– Tačiau daug lengvatų numatote pagal daugiabučių namų šiltinimo finansavimo modelį mažas pajamas turinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems žmonėms – valstybė apmokės 100 proc. paskolos dydį. Ar sunkmečiu tai nėra per didelė našta valstybei? O kaip pensininkas išsimokės dvidešimčiai metų paimtą paskolą, jeigu jam gerokai per 70 metų?

– Panaudodami ES paramos lėšas, europinių bankų suteikiamas specialias paskolas, kuriame tokį mechanizmą, kad žmogui santykinai būsto atnaujinimas nieko nekainuotų – jis pagal savo apmokamas sąskaitas už šildymą to nepajustų. Kai kam, po modernizavimo mokant už šilumą ir paskolą, suma gali būti netgi mažesnė, negu iki tol mokėjo. Valstybei iš to bus tik viena nauda: didės energetinis saugumas, mažiau sunaudosime energetinių resursų, kurių didžiąją dalį turime importuoti iš Rusijos.

– Kalbate, kad po gyvenamųjų namų modernizavimo valstybėje padidės energetinis saugumas, tačiau kaip gyvens Lietuvos žmonės, kai 2010 m. bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (AE)?

– Dar skaičiuosime, kaip apsirūpinti elektra po Ignalinos AE uždarymo, bet nėra taip blogai, kaip atrodo. Ko gero, nebus ir planuoto didelio kainų šuolio už elektrą. Yra tik geopolitinė problema, nes tapsime dar labiau priklausomi nuo Rusijos tiek dėl elektros, tiek dėl dujų importo.

Belieka tik apgailestauti, kad vėluoja elektros tiltų tiesimas į Lenkiją ir Švediją, stringa naujos atominės elektrinės statyba.

– Žmonėms aktualios ne tik energetinės problemos, bet ir bendravimas, informacijos sklaida. Kaime spauda ir ją atnešantis laiškanešys kartais būna vienintelis svečias, užsukantis į atokią sodybą. Dabar valstybinė įmonė „Lietuvos paštas“ dirba nuostolingai, todėl kitais metais ruošiamasi uždaryti apie 200 paštų. Ar tai nebus dar viena privatizavimo „dovanėlė“ kam nors?

– Kol kas šio klausimo nesvarstome, tačiau skaidraus ir sąžiningo privatizavimo nelaikyčiau nusikalstamu. Gali būti skirtingų nuomonių, ar reikia jį privatizuoti, ar ne. Pats privatizavimas savaime negali kelti prielaidų, kad jis būtų koks nors neteisėtas.

Be abejo, dabartinė nuostolinga „Lietuvos pašto“ veikla mums kelia susirūpinimą.

– Teigiate, kad Jums labai svarbu skaidri politika. Paviešinote praėjusios kadencijos vidinį Finansų ministerijos susirašinėjimą su ekspertais, neva bylojantį apie G. Kirkilo neveiklumą krizės akivaizdoje. Kokia iš to nauda?

– Finansų ministerijoje dirba aukštos kvalifikacijos ekspertai, kurie jau prieš 2–3 metus įžvelgė, į kokias bėdas paklius Lietuvos ekonomika ir finansai, jeigu nebus griežtai tvarkomasi su valstybės finansais ir 2008-ųjų metų biudžete nebus numatytas 4 procentų perviršis. Perspėjimai buvo argumentuoti, ir buvęs Ministras Pirmininkas tai žinojo.

Tokia dabartinė mūsų situacija susiklostė dėl populizmo valstybės finansų reikaluose. Turi būti įsiklausoma į ekspertų perspėjimus ir jų nuomonę.

– Premjere, o Jūs, pasikeitus Vyriausybei, ar prisiimsite asmeninę atsakomybę už nuo šių metų pradžios vykdomą mokesčių reformą, jeigu bus ekspertų pripažinta, kad buvo eita ne tuo keliu?

– Neturiu jokių abejonių, kad mūsų koalicija ir Vyriausybė išsilaikys. Sunkus laikotarpis kaip tik konsoliduoja koaliciją.

Yra politinė atsakomybė, ir ją realizuoja rinkėjai, kurie atėjus laikui sprendžia. Tai tokia ta atsakomybė. Jeigu yra rimtų nusižengimų, juos tiria teisėtvarka.

– Kalbate apskritai apie politinę atsakomybę, bet ar yra konkrečiai pavardėmis įvardytų žmonių, kurie krizės grėsmės akivaizdoje nesiėmė jokių priemonių padėčiai sušvelninti?

– Galbūt teisėsauga galėtų tai nagrinėti – aš nesu linkęs ilgai kapstytis praeityje ir aiškintis, ko ankstesnė Vyriausybė nepadarė ar kokius nusižengimus padarė. Nusižengimus turi aiškintis ne politikai, o teisėsauga. Jeigu rinkėjai galvoja, kad Vyriausybė dirba blogai, jie tai įvertina per rinkimus.

– Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms Velykų proga?

– Tik nacionalinis solidarumas mums padės išeiti iš krizės. Laikas parodys, ar visi mitingai buvo ne dėl rinkimų bei politinių ambicijų. Tik darbu galima pelnyti žmonių pasitikėjimą, tačiau visada buvo ir bus nepatenkintų. Krizės ateina ir praeina. Galime tikėtis, kad apie 2011 m. pradėsime gyventi geriau.

Artėja Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginiai, šventos Velykos, todėl linkiu žmonėms didesnio optimizmo – juk sunkmetis amžinai nesitęs.



Kalbėjosi Nida ŠULCIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas