Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-07-01 16:42

---

Mūsų mokyklos kraštotyrininkai dalyvavo pažintiniame projekte „Kelionė po Dzūkiją“. Skaitėme populiarias knygeles, vartėme enciklopediją, meno albumus ir taip neakivaizdiniu būdu susipažinome su šio krašto gamta, istorija, žmonių papročiais.

Atėjo vasara – kelionių metas. Vieną gražią vasaros dieną išsiruošėme į kelionę po Dzūkiją. Ekskursiją pradėjome nuo Merkinės, įsikūrusios prie gražuolio Nemuno. Pirmiausia apsilankėme Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centre. Vaikščiodami po Merkinę, klausėmės gidės pasakojimo apie ši gražų miestelį. Aplankėme Kryžių kalnelį, kuris mena Dzūkijos partizanų kovas už laisvę.

Sunku, bet įdomu buvo įkopti į labai aukštą ir statų Merkinės piliakalnį. Kai kas net laiptelius skaičiavo, bet užtat paskui grožėjomės puikiais vaizdais, kur Merkys įsilieja į Nemuną. Dzūkiškos šnekos klausėmės Merkinės kraštotyros muziejuje. Anot pasakotojos, dzūkai klumpes vadina kadokais, stakles – stovais, sviesto muštuvą – buikela ir t.t.

Kelionę tęsėme Liškiavoje, kuri garsėja viena gražiausių Lietuvoje Švč. Trejybės bažnyčia ir buvusiu domininkonų vienuolynu. Apžiūrėjome bažnyčios požemius, kur iki šiol išlikę maždaug prieš 260 metų palaidotų vienuolių palaikai. Čia gidė papasakojo legendą apie ypatingą ispanų berniuką Dominyką, kuris gimė su degančia žvaigžde ant kaktos. Užaugęs jis įkūrė domininkonų vienuolyną. Sužinojome, kad Liškiavos bažnyčioje vargonininkavo kompozitoriaus M.K.Čiurlionio tėvas. Liškiavoje kopėme ant piliakalnio.

Per miškus vingiuojančiais Dzūkijos keliais pasiekėme Druskininkus. Pakeliui susidomėjome mums nematytais geltonai žydinčiais krūmeliais, kurie puošė pamiškes. Tik vėliau sugrįžę į mokyklą, iš biologijos mokytojo sužinojome, kad tai zuikiakrūmiai.

Mūsų dar laukė Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas netoli Druskininkų, muziejus „Girios aidas“. Vištyčio mokiniams rūpėjo pamatyti Dusią – didžiausią Dzūkijos ežerą. Žinoma, pamatę lyginome su Vištyčio ežeru.

Mes, suvalkiečiai, ilgai prisiminsime ne tik aplankytas gražiausias Dzūkijos vietoves, bet ir girdėtus pasakojimus apie dzūkų buitį, papročius, darbus, čia gyvenusius žmones.

Už šią kelionę esame dėkingi mokyklos rėmėjui, buvusiam mokiniui D.Kazlauskui ir mus lydėjusiems mokytojams.



Joana PLYCNERYTĖ

Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos kraštotyrininkė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---