„Santaka“ / Durpynai bei durpingos pievos ir jų keliamas pavojus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-29 16:05

Dalinkitės:  


Durpynai bei durpingos pievos ir jų keliamas pavojus

Marijampolės apskrityje yra 424 didesni kaip 3 ha durpynai, kurių bendras plotas siekia 17 tūkst. ha. Vidutinis durpyno plotas užima apie 14 ha, o vidutinis klodo storis siekia apie 2,35 m.

Mūsų apskrityje didžiausias yra Amalvos durpynas, esantis Marijampolės savivaldybėje. Jo plotas yra apie 3414 ha. Didžiausias eksploatuojamas Sūsios durpynas yra Kalvarijos savivaldybėje. Jo plotas yra apie 1437 ha. Apskrities durpynuose glūdinčių durpių storis siekia nuo 1 iki 16 m.

Kiekvienais metais dėl durpynų gaisrų didelius nuostolius patiria ne tik ūkio subjektai, bet nukenčia žmonės ir aplinka. Durpynai gali užsidegti savaime arba dėl atviros ugnies. Vykstant biocheminiams procesams, durpės iš pradžių įkaista, paskui prasideda cheminė reakcija – durpės ima anglėti, o pasiekusios tam tikrą temperatūrą savaime užsidega.

Tačiau pagrindinė durpynų gaisrų priežastis – žmonių ūkinė veikla bei neatsargus elgesys su atvira ugnimi. Per 2004 m. Lietuvoje kilo daugiau kaip 6,5 tūkst. durpynų gaisrų.

Marijampolės apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos departamentas daugiausiai durpynų gaisrų apskrityje užregistravo 2002 m. Tais metais kilo 38 durpynų ir durpingų pievų gaisrai, išdegė apie 62 ha plotas. Daugiausia durpynų ir durpingų pievų gaisrų kyla liepos–rugsėjo mėnesiais.

Didžiausias pavojus degant durpynams iškyla netoli jų gyvenantiems žmonėms, turtui, faunai ir florai, dujotiekiui ar kitiems šalia esantiems objektams. Smilkstant ar degant durpėms, pavėjui nusidriekia uždūminimo zona, o susidarę dūmai yra pavojingi dėl aukštos temperatūros bei juose esančių anglies, sieros oksidų ir kt. medžiagų. Degimo metu susidariusi didelė anglies monoksido koncentracija yra pavojinga žmonių gyvybei, žmogus pirmiausia netenka sąmonės ir gali mirti.

Durpynų gaisrus gesinti ypač sunku ir sudėtinga, nes trukdo dūmai, su sunkiasvore gaisrų gesinimo technika sunku privažiuoti prie gaisro židinio, reikalingas didelis vandens kiekis visam įkaitusiam sluoksniui sudrėkinti. Išdegus giluminiams durpių sluoksniams, susidaro požeminės ertmės, į kurias gali įkristi gelbėtojai ir technika. Likusiuose sausuose įkaitusių durpių ploteliuose po kiek laiko gaisras gali atsinaujinti. Dažniausiai gaisrus durpynuose užgesina tik pati gamta – ilgalaikiai lietūs.

Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu yra draudžiama naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas, galinčias sukelti gaisrą durpynuose ar durpingose pievose, deginti žolę, šiaudus durpingose žemės ūkio plotuose (pievose, ganyklose, ražienose).

Pastebėjus gaisrą durpyne ar durpingoje pievoje, reikia bandyti jį užgesinti parankinėmis priemonėmis. Paprasčiausias būdas gesinti degančią durpingą pievą yra lapuočių medžių šakų šluota užplakti liepsną. Smūgiuojama iš šono, nuožulniai ugniai, prispaudžiant šluotą prie liepsnos. Turint kastuvą, galima gesinti žemėmis, jas metant į liepsną.

Mesti žemes reikia išilgai degančio ruožo – kuo didesnė liepsna, tuo mažiau išsklaidomos žemės. Pirmiausia žemėmis prislopinama liepsna, atvėsinamas degantis paviršius, o aplink gaisravietės kraštus iškasamas griovys. Svarbu atsiminti, kad durpinga pieva ir užpilta žemėmis gali degti be liepsnos. Uždūminimo ir aukštos temperatūros sąlygomis negalima būti netoli ugnies ilgiau kaip 30 min. Pastebėjus gaisrą durpyne ar durpingoje pievoje, būtina nedelsiant pranešti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.



Saulius ŠIMONĖLIS

Civilinės saugos departamento vyr. specialistas




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas