„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-04-03 08:51

Dalinkitės:  


Atodangos

Lietuviams Ignalinos elektrinė – kaip latviams „Parex“



Premjeras Andrius Kubilius skelbia naują taupymo vajų: viešąsias išlaidas rengiamasi apkarpyti dar 3 mlrd. litų ir sakoma, jog gilėjant šalies ūkio nuosmukiui Vyriausybė kelia sau tikslą išlaikyti valstybės biudžeto deficitą „arti 3 procentų“.

Jo kolegos – naujojo Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio nuotaikos, ko gero, prastesnės: kaimyninėje šalyje valstybės biudžeto įsipareigojimai pajamas viršijo 5 proc., nepaisant tris kartus peržiūrėtų pajamų bei išlaidų planų, mažintų biudžetininkų algų. Dėl šios priežasties Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šią savaitę atsisakė pervesti 200 mln. eurų (690 mln. Lt) dydžio dalį paskolos, dėl kurios prieš kelis mėnesius buvo susitarta.

Prieš pusantro mėnesio buvusį latvių premjerą Ivarą Godmanį iš kėdės išvertusi Seimo opozicija, be kita ko, priekaištavo, jog buvęs premjeras buvo pernelyg nuolankus TVF, ir tvirtino pasieksianti, kad pagalbą paskolomis Latvijai teikusios organizacijos toleruotų 7 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio skylę biudžete. Rodos, kol kas nesėkmingai.

Kaip tvirtina nevyriausybinių organizacijų analitikai, Latvijos finansinių ir ekonominių problemų priežastis iš esmės paprasta: šalies visuomenė per paskutinius trejus ketverius metus išlaidavo maždaug trečdaliu daugiau nei uždirbo šalies ūkis. Todėl tereikia aiškiai apsispręsti: arba trečdaliu nuvertinti nacionalinę valiutą, arba trečdaliu sumažinti viešąsias išlaidas, t. y. sumažinti valstybės investicijas, socialines programas, atlyginimus. Jeigu ne pasaulio finansų krizė, būtų galima skolintis ir bent šiek tiek amortizuoti socialines šoko pasekmes. Tačiau skolintis nėra iš ko – Latvijos valstybės obligacijas tarptautinės reitingų agentūros pripažino „šiukšlėmis“. TVF dabar sustabdžius dalį paskolos, į Latvijos pusę niekas apskritai nenorės žiūrėti, o abejojančių stabilaus lato kurso ateitimi (šia logika vadovavosi buvusi šalies Vyriausybė) liko dar mažiau.

Paklausus, kodėl Latvija, skirtingai nuo Estijos ir Lietuvos, nuo praėjusių metų pabaigos balansuoja ties finansinės katastrofos riba, latvių politikai, ekspertai pirmiausiai nurodo dvi priežastis: „Parex“ banko žlugimą ir iki šiol galiojusią perdėm liberalią pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo tvarką. Buvęs premjeras I. Godmanis tikina, jog šalis ruošėsi ūkio nuosmukiui, tačiau Vyriausybei nusprendus gelbėti žlungantį „Parex“ banką valdžios įsipareigojimai neplanuotai padidėjo 3,5 mlrd. Lt.

Pagal Latvijos įstatymus, kai kuriais atvejais PVM įmokas į biudžetą buvo galima atidėti net trejiems metams. Šia teisine norma dar prieš prasidedant nuosmukiui naudojosi visi, kas tik sugebėjo, tuo tarpu valstybė šias įplaukas skaičiavo kaip tikras ir atitinkamai didino savo biudžeto išlaidas. Rezultatas: dar viena 2 mlrd. Lt dydžio „skylė“. Jos užkimšti dabar sunkius laikus gyvenantys įsiskolinę verslininkai neturi jokių galimybių, o politikams tebetrūksta valios apkarpyti viešąsias išlaidas.

Viena vertus, Lietuvos padėtis, palyginti su kaimynų problemomis, geresnė: Marijos žemėje pūtėsi menkesni nekilnojamojo turto burbulai, lietuviai vidutiniškai trečdaliu mažiau prasiskolinę (1 Lietuvos gyventojas skolingas vidutiniškai 8,5 tūkst. Lt, Latvijos – 14 tūkst. Lt), sąlyginė valstybės skola mažesnė beveik dvigubai (Lietuvos – 64,1 proc. BVP, Latvijos –120 proc. BVP), dar nėra žlungančių būstines Lietuvoje užregistravusių bankų, kuriuos reikėtų gelbėti. Yra net tikrų tikriausių privalumų, pvz., didžiąją dalį produkcijos eksportuojančios AB „Mažeikių nafta“ ir Ignalinos AE.

Tačiau akylesnis žvilgsnis netruks pastebėti, jog diduma politikų, net ir priklausančių valdančiajai keturių partijų koalicijai, slapta įsivaizduoja, jog ūkio nuosmukį pavyks kaip nors peršokti nieko neveikiant (darsyk neminėsiu įnirtingiausių socialdemokratų kliedesių apie neva tebesančias galimybes švaistytis viešaisiais finansais). Lietuvoje tebevyrauja „lašininių“ laikų mąstysena. Puikiausiai ją iliustruoja „Delfi“ interneto svetainės žurnalistų atliktas tyrimas: reformos laukiantys valstybinių aukštųjų mokyklų rektoriai drąsina studentus masiniams protestams, tačiau kol kas neteko girdėti, jog bent vienas iš jų būtų susimažinęs atlyginimą, savo dydžiu primenantį „Leo Lt“ vyr. vadybininkų algas.

O jeigu kuriam nors aštresnių pojūčių gerbėjui trūksta lietuviškosios „Parex“ analogijos, drįsčiau priminti po 9 mėnesių uždaromą Ignalinos AE. Prisiminus monopolinę mūsų energetikos tikrovę, galima įtarti, jog neišvengiamos socialinės, ekonominės pasekmės gali būti net skaudesnės už tas, kurias patyrė Latvija žlugus bankui. O kodėl lietuvių energetikai turėtų būti kilnesni už lietuvių rektorius?



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas