Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-29 16:00

---

Apie gerai praleistą laiką byloja parsivežtos nuotraukos.

Raimondo VAŠKELIO nuotr.

Atrodo, kad dalis Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos mokinių šią vasarą prisimins labai ilgai. Kol vieni lankė stovyklas, kiti ieškojo kuo užsiimti, keturiasdešimt keturi šios mokyklos saviveiklininkai nutarė pavergti Vokietijos žiūrovų širdis ir, kaip galima spręsti iš pasakojimų, jiems tai pavyko...

Seniai užmegzti ryšiai

Pasak mokyklos direktorės pavaduotojos Rūtos Mikulevičienės, ryšiai su Vokietijos Timmendorf-Strand miestu užmegzti jau prieš dvylika metų. Išvykti su saviveiklos kolektyvais buvo svajota gal devynerius metus. Svajonė pagaliau išsipildė. Kaip sakė pavaduotoja, įspūdžių, palaikymo, džiaugsmo ir pripažinimo atseikėta su kaupu. Į kelionę be penkių grupės vadovų: Rūtos Mikulevičienės, Editos Linkevičienės, Sonatos Jankienės, Gitanos Melnykaitės ir Raimondo Vaškelio, važiavo, anot jų, patys geriausi, nuostabiausi ir puikiausi vaikai pasaulyje. Pavaduotoja iki šiol negali atsistebėti, kaip tarp keturių skirtingų kolektyvų (važiavo E.Linkevičienės vadovaujama vokalinė studija ir trys S.Jankienės šokių būreliai: jaunimo tautinių šokių kolektyvas, „Staigmena“ ir „Staigmenėlė“) užsimezgė toks supratimas ir draugystė, kad net dabar graudu prisiminus. O tokių kultūringų, mandagių ir talentingų vaikų Vokietijoje sutikti neteko.

Bet apie viską iš pradžių...



Pakvietė po jubiliejaus

Vilkaviškiečių kelionę rėmę Volfgangas ir Svenas Mainkės Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos vaikų talentais susižavėjo atvykę į jos jubiliejų. Tada jie pakvietė vaikus apsilankyti Timmendorf-Strand ir Scharbeutz miestuose ir parodyti, ką moka, jų bendruomenei.

Vaikai, aišku, apsidžiaugė, bet kad bus taip smagu, jie neįsivaizdavę. Kelionė į Vokietiją kiekvienam tekainavo 85 litus. Visu kitu pasirū-pino V. ir S.Mainkės, 500 litų skyrė Seimo narys A.Butkevičius.

Po netrumpos kelionės per Lenkiją (nakvojo viešbutyje), atvykę keliauninkai buvo apgyvendinti sporto klube, valgė vietinėje mokykloje ir, pasak jų, mėgavosi prabanga. Kolektyvų vadovės stebėjosi, kaip namuose gana išdykę vaikai čia tapo tokie susikaupę, darbštūs ir vieningi. Prieš koncertus jie patys prašė daugiau repeticijų, ko namuose tikrai nebūdavo.



Sutikimas viršijo lūkesčius

Vilkaviškiečiai koncertavo dviejuose miestuose. Pirmasis koncertas, pasak dainininko Tautvydo, buvo tarsi generalinė repeticija: Timmendorf-Strand realinėje mokykloje vaikai rodė programą jos bendruomenei. Čia susirinko nedaug žiūrovų. Užtat antrasis koncertas pavyko puikiai. Keisčiausia, kad į netoliese įsikūrusį Scharbeutz miestą pažiūrėti lietuvaičių koncerto atvažiavo ir tie patys žiūrovai iš Timmendorfo. Mūsiškiai vaikinai juokavo, kad tenykščiai vokietukai atlėkė paspoksoti į merginas, mat lietuvaitės – pačios gražiausios pasaulyje. Vyrukai net klausė, ar čia atvažiavo tik išrinktos gražuolės, ar pas mus visos tokios...

Į Scharbeutz lauko estradoje surengtą koncertą prisirinko jūra žmonių. Mat prieš jį merginos, apsirengę tautiniais rūbais, vaikštinėjo po miestą ir kvietė praeivius užsukti pažiūrėti jų pasirodymo. Šokėja Skaistė pasakojo, kad visur juos sutiko šiltai, domėjosi iš kur, žadėjo ateiti, ne taip, kaip pas mus, kur sutinka ir išlydi rūškanais veidais.

„Gal mūsiškiams jau atsibodę panašūs koncertai, – svarstė Skaistė, – o gal čia buvo kitaip todėl, kad dauguma žmonių atvyko pailsėti. Mat Scharbeutz – kurortinis miestelis prie jūros, kur suvažiuoja turtingi pagyvenę ponai“.



Žiūrovai braukė ašaras

„Buvo nuostabu matyti, kaip mūsų pasirodymo metu šviesėja žiūrovų veidai, kiti net ašaras nubraukia“, – pasakojo dainininkė Sandra. Pasak jos, ten jie labai jaudinosi. Galbūt todėl, kad namuose vaikai jaučiasi žinomi, mėgstami, o Vokietijoje reikėjo pripažinimą išsikovoti ir parodyti viską, ką sugeba geriausio. Tautvydo žodžiais tariant, čia jie nėrėsi iš kailio ir labai palaikė vieni kitus.

Kol vokalistai dainavo, S.Jankienės šokėjai taip pat palaikė juos dainuodami, mat jau buvo išmokę beveik visą repertuarą. Kai šokti išeidavo šokėjai, dainininkai, pasak Sandros, irgi bandė jiems pritarti. Kankaną šokti išmoko tikrai visi. Atsiskleidė daug naujų talentų.

Koncertas buvo sudarytas iš trijų dalių. Pirmojoje vaikai pristatė Lietuvos kultūrą, antrojoje dainavo vokiškai, šoko jų šokius, o trečioji dalis – savotiškas šou su įvairių stilių šokiais ir dainomis. Kaip prisipažino Tautvydas, jų vokišką dainavimą kažin ar suprato vokiečiai.



Sutiko buvusią vilkaviškietę

Scharbeutz mieste vykusiame koncerte vilkaviškiečiai sutiko senutę, kuri iš Lietuvos išvyko prieš 60 metų. Moteris sakė gyvenusi Vilkaviškyje, Kapų gatvės aštuonioliktajame name. Jau daug metų ji sakė nemačiusi tokių nuostabių vaikų ir tokio puikaus pasirodymo. Dar labai gerai kalbanti lietuviškai senutė dėkojo jiems, verkė ir klausinėjo apie gimtąjį miestą. Prieš jai emigruojant čia tebuvo viena dr. J.Basanavičiaus gimnazija, keletas parduotuvių.

Vokiečiai labai stebėjosi, kad mūsiškiai vaikai moka tiek daug tautinių šokių, mat pas juos už tokius mokslus reikia brangiai mokėti, o ir norinčių – nedaug.



Pamatė daug įdomaus

Po koncertų mokiniai turėjo nemažai laiko ir pramogoms. Visi vienu balsu tvirtino, kad daugiausia įspūdžių ir adrenalino „pasikrovė“ Hansa parke. Šioje kvapą gniaužiančiais atrakcionais garsioje vietoje „Staigmenos“ šokėjos buvo pakrikštytos „Spiegmenomis“, mat labai garsiai reiškė savo jausmus karuselėse. Šokėjėlė Greta patyrė ir nelabai malonų nuotykį, kuris, kaip niekas nesitikėjo, baigėsi laimingai. Mergaitė prie sūpynių pametė savo piniginę ir ieškoti suskato tik kitą dieną. Visas jos nepaliestas turtas buvo atneštas į parko informacijos skyrių, kur viską mergaitė ir atgavo.

Per viešnagės dienas vilkaviškiečiai daug pamatė – buvo nukakę į Berlyną, praėjo gatve po liepomis iki Brandenburgo vartų, matė garsiąją Berlyno sieną, Reichstagą.

Liubeke didžiausią įspūdį paliko žmonių kaulų bažnyčia. Čia jie, sugalvoję norą, glostė pelytės, kuri, pasak vokiečių, išgelbėjo visą miestą nuo bado, atvaizdą. Moksleiviai matė vietą, kur gyveno J.S.Bachas, Tomo Mano namelį (panašus yra ir Lietuvoje). Pasak E.Linkevičienės, laikas buvo išnaudotas maksimaliai – ir koncertams, ir pažinimui.



Jėgų atsirado trigubai

Vaikai ir vadovai stebėjosi, kad per visą viešnagę niekas nesijautė pavargęs. Vieną vėlų vakarą šokėjams teko surengti koncertą ekspromtu. Mat į klubą, kur jie gyveno, atvyko vienas vokietis, užsinorėjęs paremti kitą jų kelionę, bet negalėjęs dalyvauti koncerte. Ką tik įmigę šokėjai kėlėsi iš šiltų lovyčių ir čia pat, ant žolės, su pižamomis pašoko keletą šokių. Vokietis buvo sužavėtas. Po improvizuoto pasirodymo vaikai dar ėjo prie jūros, dainavo, o grįžę surengė šokius.

Kitais metais „užsakyti“ keturi vilkaviškiečių koncertai ir 10 dienų viešnagė. Pasak R.Mikulevičienės, vežtis galima būtų mažiausiai dar trejetą kolektyvų, nes visi mokyklos saviveiklininkai tikrai gabūs.

Grįžo vieningi ir laimingi

Vadovai visą laiką stebėjosi, iš kur jų vaikuose tiek daug gėrio ir vienybės. Ir važiuodami į kelionę, ir grįždami visi buvo laimingi, draugiški, linksmi ir, pasak E.Linkevičienės, „fantastiški“. Kelionės metu ne tik buvo susipažinta su svetimu kraštu, bet ir su pačiais kolektyvo nariais. Šokėjai išmoko daug gražių dainų, dainininkai – šokių.

Nė vienas nebuvo paliktas nuošaly, visi buvo naudingi. Vaikai džiaugėsi, kad ir jų vadovės buvo labai geros ir ištisai šypsojosi. Pasak jų, padėkos čia būtų per mažai.

„Be įgarsintojo Raimondo Vokietija mūsų būtų neišgirdusi, be Gitanos – nesupratusi, be Sonatos ir Editos – nebūtų mūsų, o be Rūtos – iš viso nieko nebūtų buvę“, – jau kelintą kartą sakė vaikai.



Goda PAUKŠTYTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---