„Santaka“ / Mokykloje mokiniai laukiami ir po ilgesnės pertraukos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-29 15:57

Dalinkitės:  


Direktoriaus pavaduotoja Danutė Sakatauskaitė, atsakinga už suaugusiųjų vakarinį mokymąsi, sako, jog siekti išsilavinimo niekada nevėlu.

Autorės nuotr.


Mokykloje mokiniai laukiami ir po ilgesnės pertraukos

Birutė NENĖNIENĖ

Prieš dvejus metus, kai buvo reorganizuojama Vilkaviškio „Žiburio“ mokykla, greta kitų baimių tvyrojo ir nerimas dėl to, kur ir kaip toliau mokysis šioje švietimo įstaigoje bazavęsi suaugusiųjų vakarinių klasių moksleiviai.

Jau baigėsi antrieji mokslo metai, kai jaunimas vakarais mokosi „Aušros“ vidurinės mokyklos patalpose. Didžioji dauguma suaugusiųjų mokytojų – tos pačios, „Aušros“ vidurinės, mokyklos dieninių klasių pedagogai. Jie turi tuos pačius kabinetus, žino situaciją mokykloje ir kartu sprendžia visus svarbius klausimus.

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Danutė SAKATAUSKAITĖ, atsakinga už suaugusiųjų mokymą, papasakojo apie mokymosi džiaugsmus ir problemas bei drąsino jaunuolius, nebaigusius vidurinės, praverti šios mokyklos duris. Jau dabar galima atnešti reikalingus dokumentus. Mokyklos raštinėje jie bus priimami ir vasaros metu.



– Kiek jaunuolių baigė šiuos mokslo metus?

– Šiemet veikė 10, 11 ir 12 klasės. Dabar priimame prašymus ir turime galimybę atidaryti devintą klasę. Praėjusiais mokslo metais buvo ir 9 klasė. Kurie sėkmingai mokėsi, šiemet baigė pagrindinio ugdymo programą ir gavo pažymėjimus. Tokių yra septyniolika.

Džiugu, kad visi šiemetiniai dešimtokai nusprendę rugsėjį ateiti į 11 klasę. Į dvyliktą klasę perkelti 22 vienuoliktokai.

Kaip ir visuose suaugusiųjų mokymo centruose, rugsėjį mokinių skaičius būna didesnis. Taip atsitiko ir pas mus – mokslo metų eigoje dalis nubyrėjo. Kai kam pradingo noras mokytis, nemažai išvyko dirbti į užsienį. Bet jau turime naujų prašymų į 11 ir 12 klases.

– Ar tie nubyrėjusieji nebando mokytis kitais metais?

– Bando. Būna, kad iškritusieji sugrįžta po 2–3 metų.

– Kaip sekasi jūsų abiturientams?

– Brandos egzaminus laikė 38. Kiek gaus atestatus, parodys egzaminų rezultatai. Keletas jaunuolių iš dieninių mokyklų atėjo po pirmojo pusmečio. Kai kuriems iš jų sekėsi labai sunkiai, nes turėjo neigiamų pažymių arba kai kurių dalykų buvo neatestuoti. Žinių spragas teks taisyti pakartotinėje egzaminų sesijoje.

Tačiau mūsų moksleiviai vis drąsiau renkasi valstybinius egzaminus, nes tam paskatina ankstesnių metų dvyliktokų rezultatai. Taip yra ir su šiemetiniais abiturientais. Pavyzdžiui, valstybinį matematikos egzaminą laikė 3, biologijos – 1, lietuvių kalbos ir literatūros testą – 12, rusų, anglų – po 2, fizikos – 1, istorijos – 5. Pirmieji rezultatai geri.

– Ar abiturientai ruošiasi toliau studijuoti?

– Visą laiką palaikome ryšius, domimės, bendraujame, patys užbėga pasikalbėti. Galutinius rezultatus sužinome rugsėjo pradžioje. Iš ankstesnių metų yra besimokančių Žemės ūkio universitete, kolegijose. Dėl mokslo rezultatų galėtų studijuoti, bet pagrindinė kliūtis ta, kad studijuoti aukštojoje mokykloje neakivaizdžiai neužtenka pinigų, o stacionare mokytis negali, nes turi šeimas, darbą.

Iš ankstesnių laidų yra nemažai tokių, kurie džiaugiasi ir įvertina mokslą. Šiemetiniai abiturientai irgi turi savo svajonių, tik laukia egzaminų rezultatų.

– Kokia besimokančių geografija?

– Įvairi. Daugiau kaip trečdalis yra iš kaimų, net iš tolimesnių – Klampučių, Bartninkų. Bet jie labai gražiai kooperuojasi, atvažiuoja kartu. Labai džiugu, kad turime besimokančių šeimų – viena pabaigė pagrindinio ugdymo programą, kita – abiturientai. Yra susiformavę klasių kolektyvai ir tradicijos, jauni žmonės džiaugiasi suradę draugų. Juk amžius visų panašus – vidurkis 25–26 metai.

– Iš kur vis dar atsiranda jaunuolių, nebaigusių vidurinės mokyklos?

– Su klasių vadovais šiais mokslo metais atlikome apklausą, norėdami išsiaiškinti, kokios priežastys pastūmėjo palikti bendrojo lavinimo dieninę mokyklą, kokie faktoriai paskatino mokslą tęsti suaugusiųjų vakarinėse klasėse ir t.t.

Pagrindinės priežastys yra šeimos sukūrimas (ypač merginoms), finansinės problemos, konfliktai su mokytojais ir bendraklasiais, mokymosi motyvacijos stoka. Keletas paminėjo, jog mokslą dieninėje mokykloje nutraukė dėl sveikatos, kai kurie mokėsi specialybės be vidurinio išsilavinimo.

– Kokios aplinkybės lemia, kad vėl ateinama į mokyklos suolą?

– Atsakydami į anketų klausimus, vardijo po keletą priežasčių. 60 procentų teigė, jog nori įsigyti bendrojo išsilavinimo atestatą, 40 proc. – kad siekia asmenybės tobulėjimo, 36 proc. – kad ketina mokytis toliau, 16 proc. mano, kad atsiras galimybė gauti geresnį darbą. Keli nurodė galimybę tapti nepriklausomais, kitiems svarbu savigarba ir t.t

– Kaip mokiniams po mokymosi pertraukos sekasi prisitaikyti prie naujų sąlygų ir aplinkos?

– Atėjusiems mokytis į suaugusiųjų vakarines klases, nelengva adaptuotis naujoje aplinkoje, prisitaikyti prie mokytojų reikalavimų, įveikti patirtas nesėkmes, rasti savo vietą grupėje. Šiuo atveju nulemia mokinio mokymosi motyvacija. Apklausus sužinota, jog be pertraukos mokosi 12 proc. mokinių, su 1–2 metų pertrauka – 16 proc., 3–4 metų pertrauka – 8 proc. Po penkerių ir daugiau metų pertraukos atėjo mokytis 64 procentai.

– Gali tik įsivaizduoti, kiek reikia drąsos ateinantiems į mokyklą po 10 ar 12 metų pertraukos...

– Būna sudarytos visos sąlygos, kad apsiprastų, su jais bendraujama. Aišku, mūsų mokytojai neturi didelės darbo su suaugusiais patirties. Darbo suaugusiųjų auditorijoje seminarus ir kursus teko lankyti tik man vienai, bet visi mokytojai yra profesionalūs ir puikiai sutaria su suaugusiais mokiniais.

– Gal tik jums, mokytojams, taip atrodo?

– Apklausoje 11–12 klasių mokinių teiravomės apie santykį su mokančiu mokytoju. Mokiniai turėjo atsakyti, ar mokytojas per pamokas skatina bendradarbiauti, ar giria, ar atsako į mokinio klausimus, ar neignoruoja, ar nežemina, ar atsižvelgia į mokinio nuomonę, ar besąlygiškai reikalauja vykdyti nurodymus ir t.t. Smagu buvo sulaukti atsakymų, jog niekada neignoruoja, nežemina ir t.t.

Po savo tyrimo padarėme išvadas, kad mokiniai glaudžiai bendradarbiauja su savo mokytojais. O dėl pagyrimų, pasirodo, jų reikia ir šiems mokiniams. Juos, kaip ir kiekvie- nam suaugusiam žmogui, jiems išgirsti būtų malonu.

Nors mokytojai ir moka bendrauti, bet su suaugusiais yra skirtingi bendravimo niuansai. Mes savo suvokimą pagilinti ruošiamės pasikviesdami specialistą lektorių.

– Koks darbdavių požiūris į besimokančius vakarinėse klasėse?

– Pastaruoju metu daugelis darbdavių siekia, kad jų darbuotojai, nesvarbu kokias pareigas užimtų – valytojos ar sargo – turėtų išsilavinimą. Darbdaviai ateina pasveikinti per atestatų įteikimo iškilmes.

– Tikriausiai rūpi pakviesti tuos, kurie dar neprisiruošė ar nesiryžta mokytis?

– Džiugina tai, kad daugelis brandos atestato siekia su dideliu užsidegimu. Manyčiau, jog gegužės mėnesio pabaigoje paskelbtas Švietimo ir mokslo ministro papildytas ankstesnis įsakymas dėl nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programą tvarkos turėtų labiau padrąsinti ankstesniais metais pagrindinį išsilavinimą įgijusius jaunus žmones baigti vidurinį mokslą. Vadovaujantis šiuo dokumentu, jaunuoliai, pateikę ankstesniais metais įgyto pagrindinio, septynmečio, aštuonmečio, devynmečio ar nepilno vidurinio išsilavinimo pažymėjimą, nuo šio rugsėjo bus priimami į 11 klasę. Prašymus kartu su pažymėjimu galima atnešti bet kada. Taigi kelias į mokyklos suolą atveriamas ir po ilgesnės pertraukos.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas