„Santaka“ / Mus jungia protėvių žemė ir bendra praeitis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-31 09:18

Dalinkitės:  


Kybartų gimnazistai pasirodė Punsko lietuvių kultūros centro scenoje.
Rūtos ŠUKAITYTĖS nuotr.

Mus jungia protėvių žemė ir bendra praeitis

„Dar teka tyras aisčių kraujas / Mūs gyslose karšta ugnia…“ – neseniai išėjusio Anapilin mūsų kraštiečio Kazio Bradūno posmai tą popietę ypač iškilmingai skambėjo Lenkijoje, Punsko lietuvių kultūros namuose.

Jau antri metai mes, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija, ir Punsko S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija esame tarptautinio projekto „Bendroji praeitis – jotvingių priešistorė“, finansuojamo Lietuvos ir Lenkijos departamento (Socialinės apsaugos ministerija), partneriai. Projekto vadovė, istorijos mokytoja Sonata Galinienė jau vasarą organizuojamuose lietuvių ir lenkų kultūriniuose mainuose su partneriais aptarė tolimesnes bendradarbiavimo gaires.

Nutarėme pradėti nuo kultūrinių ryšių. Šiemet Kristijono Donelaičio gimimo metinėms parengę literatūrinį muzikinį projektą „Protėvių žemė“, mielai sutikome jį parodyti ir kaimynams lenkams, tad autobusas, pilnut pilnutėlis gimnazijos saviveiklininkų, vieną rūškaną rytą pajudėjo Punsko link.

Šiek tiek istorijos apie šį gana lietuvišką kraštą. Ankstyvaisiais viduramžiais čia gyveno jotvingiai, bet XII a. juos nukariavo kryžiuočiai. Apie jotvingių buvimą byloja išlikę piliakalniai Eglinėje, Šiurpiluose, vietovaizdžiai ir archeologinės iškasenos. Laikui bėgant Sūduva apaugo miškais, kuriuose medžiodavo Lietuvos didieji kunigaikščiai. Tik XV a. pradžioje šis kraštas buvo pradėtas vėl kolonizuoti. Čia atsikėlė lietuviai nuo Merkinės ir Punios. Jie pavadino ežerą Punia, iš čia kilo ir gyvenvietės pavadinimas – Punskas. Po Antrojo pasaulinio karo Punskas tapo Lenkijos lietuvių kultūriniu centru. Čia įsteigta lietuviško laikraščio „Aušra“ redakcija, Punsko lietuvių kultūros namai ir licėjus, kuriame mokoma lietuvių kalba.

Punske veikia šešiametė pagrindinė mokykla ir gimnazija su lenkų ir lietuvių dėstomąja kalba. 2004 m. gruodžio 10 d. mokyklų kompleksui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas. Trimetėje gimnazijoje yra 9 klasės (po dvi lietuvių ir viena lenkų mokomąja kalba). Dabar mokosi 370 mokinių. Gimnazijoje dirba 29 mokytojai, mokyklai vadovauja direktorius Jonas Vydra ir jo pavaduotoja Jolanta Jonušonytė. Buvo labai įdomu pavartyti 7–8 klasių lietuvių kalbos vadovėlius, kuriuose yra ne ką mažiau lietuvių autorių kūrybos nei mūsų mokykliniuose vadovėliuose. Dar džiugesnė žinia, kad net 90 procentų baigusiųjų šią gimnaziją bei licėjų mokinių toliau mokslus tęsia Lietuvos auštesniosiose ir aukštosiose mokyklose.

Maloniai nustebino puikiai įrengti Lietuvių kultūros namai: jauki salė, skoningas apšvietimas, erdvi scena. Gal ir dėl to labai jautėme savo saviveiklininkų susikaupimą, jau nekalbant apie dėmesį žiūrovų, kurie sulaikę kvėpavimą, rodos, gerte gėrė iš amžių glūdumos atgaivintus išnykusios Prūsijos vaizdus, jų autentiką, stebėjo pagoniškus šokius, klausėsi sutartinių bei originalios prūsų kalbos ištraukų. Koncertui pasibaigus ilgai netilo plojimai, atrodė, kad ir mūsų širdys – lietuvių ir punskiečių – ėmė plakti vienu ritmu, sujungtos ta pačia lietuvybės idėja.

Po koncerto aplankėme Punsko etnografijos muziejų, kurį įkūrė Juozas Vaina. Muziejuje yra Punsko krašto materialinę kultūrą atspindintys daiktai, senovės kaimo moterų darbus ir gyvenimą vaizduojanti paroda. Įdomi monetų kolekcija, raštijos paminklai bei lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno memorialinė salė.

Gimnazijos svetainėje įvyko džiaugsmingas abiejų šalių mokytojų bei mokinių susitikimas. Šiluma ir dėmesiu spinduliuojantis gimnazijos direktorius J. Vydra sakė, kad tokio koncerto jie tikrai nemoką surengti, bet gali pasididžiuoti gimnazijos teatru, kurį greitu laiku išvysime ir Kybartuose.

Pasukę šiek tiek iš kelio dar aplankėme Vygrių bažnyčios-vienuolyno ansamblį, kur mokiniai turėjo progos užlipti į apžvalgos bokštą ir pasigėrėti šio krašto didžiausiu vandens telkiniu, nors pati jo grožybė atsiveria jau sužaliavus gamtai.

Grįžome laimingi, ypač mokiniai, nes suteikti džiaugsmo kitiems yra be galo malonu. Jautiesi labiau išaugęs, tvirtesnis, o svarbiausia – imi justi savo šaknis, kurios, kaip įsitikinome, turi didingą praeitį, jungiančią ne tik mūsų tautą. Teisus tąkart buvo Vincas Kudirka prasitaręs: „Pasijaučiau lietuvis esąs…“



Nijolė ČERNAUSKIENĖ

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, literatūrinio muzikinio projekto idėjos autorė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas