„Santaka“ / Aplinkinių žodžiai artimiesiems drasko netekties žaizdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-27 16:35

Dalinkitės:  


Tokių skaudžių laidotuvių Virbalyje dar nėra buvę, tad į jas rinkosi ir žuvusiuosius pažinoję, ir tik pasmalsauti norėję žmonės.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Aplinkinių žodžiai artimiesiems drasko netekties žaizdas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors nuo tragiškos avarijos Virbalyje jau praėjo daugiau kaip mėnuo, žmonės dar nenustoja apie tai kalbėti. Kiekviena provincijoje neregėto įvykio smulkmena apaugo aibe gandų, kurie pasiekia begalinio skausmo kankinamus artimuosius ir dar labiau drasko jų širdis. Neatsargiai ištarti žodžiai itin skaudina ir verčia netektį išgyventi dar kartą.



Gandai žeidžia

Skaudžios nelaimės akivaizdoje miestelio gyventojai tarsi susitelkė, padėdami išgyventi skausmą žuvusiųjų artimiesiems. Vis dėlto buvo ir tokių, kuriems skaudžios laidotuvės davė peno fantazijai ir apkalboms. Jau nuo pirmos avarijos dienos pradėję laidoti likusius gyvus ir klaikios lemties išvengusius automobilių vairuotojus, žmonės ir dabar tarsi gryniausią tiesą skleidžia paskalas.

Iš pradžių klaidžioję gandai, kad ligoninėje mirė sunkiai sužalotas džipo vairuotojas, greitai išblėso. Mat jaunas vyras jau pasveiko ir išleistas iš ligoninės į namus. Tačiau vis dar neblėsta kalbos, jog neatlaikė vilkiką vairavusio ruso A. Štogrino, po kurio ratais žuvo virbaliečių šeima, širdis. Nors suvokiama, kad tai išgyvenęs žmogus jaučiasi sukrėstas, tačiau vien dėl savo lakios vaizduotės žmogaus laidoti tikrai nederėtų. Tyrėjai nuolat bendrauja su Kaliningrado srityje gyvenančiu vyru ir bando paneigti gandus.

Angelę ir Gediminą Sabaliauskus taip pat nuolat skaudina nelaimės dienas primenantys žmonės. Per ašaras kelio nematančiai Angelei, palaidojusiai dukrą, sūnų, žentą bei visas tris turėtas anūkes, skaudu girdėti, kaip žmonės aptarinėja laidotuves, skaičiuoja jų pinigus bei skleidžia gandus, neva artimieji skubą dalytis dukters ir žento turtą.



Įskaudino žodžiai

Į redakciją užsukusi Angelė Sabaliauskienė su dukrelės Enrikos netekusia marčia Sonata nesulaikydama ašarų pasakojo apie ją įskaudinusį pokalbį su laidotuves organizavusios „Kaspino“ įmonės darbuotojais. Moteris aiškino, jog laidotuvių dienomis ji nieko nematė ir negirdėjo – skausmas užgožė bet ką. Todėl galėjo tik padėkoti tiems žmonėms, kurie rūpinosi laidotuvėmis, jas organizavo, rinko reikalingus apeigų reikmenis, puošė salę. Tačiau po laidotuvių iš žmonių ji išgirdusi visokiausių pasvarstymų. Aplinkiniams ne viskas atrodė gražu ir nepriekaištinga.

Aplinkinių pastabas išgirdusius Sabaliauskus nustebino ir pateikta sąskaita už laidotuves – 15 tūkstančių litų. Tiek iš Sabaliauskų buvo paprašyta už 6 savųjų palaidojimą (kybartiečių Bruožių šeima pasirūpinti ritualinėmis paslaugomis buvo patikėjusi kitai įmonei).

– Kai atvykę atsiskaityti į „Kaspiną“ tiek pinigų neturėjome, vyras išvažiavo į banką, – guodėsi A. Sabaliauskienė. – Mes su vyro seserimi Vida Sabaliauskaite likome pasikalbėti su „Kaspino“ vadove Rimute Rakauskiene. Bandėme aiškintis, kodėl taip brangiai viskas kainavo, sakėme, jog ne viskas buvo kokybiškai atlikta, nebuvo tinkamai parinkti velionių rūbai, apavas. Bet išgirdome, kad esame materialistai, kuriems rūpi tik pinigai, kad iškart po laidotuvių iš dukters kiemo išvežėme šiferį, kad apie mus kalba visas Virbalis, ir panašių kaltinimų.



Nustebino sąskaita

Anot A. Sabaliauskienės, „Kaspino“ vadovė priekaištavo, jog per minėtas laidotuves taip pavargo, kad turėjusi net vykti į sanatoriją.

– Įsivaizduokite, kaip mums jaustis, kai girdime tokius priekaištus? – aimanavo A. Sabaliauskienė. – Negi galima taip drabstytis žodžiais? Negi galima mus kaltinti materializmu, kad rūpinamės žuvusios dukters namais? Aš atiduočiau bet kokį turtą, kad tik mano vaikai ir anūkės būtų gyvi... Kodėl žmonės tokie pikti, negailestingi? Kaip šitaip galima? Dirbdami tokioje vietoje, jie kaip tik turėtų suprasti, užjausti, mokėti paguosti.

A. Sabaliauskienė rodė sąskaitas, kurios jai sukėlė pagrindo abejoti, ar laidojimo paslaugų įmonė nesiekė pasipelnyti iš jų nelaimės. Moteriai atrodė, kad šventvagiška krauti gėlių už beveik 2000 litų, kai jų tiek prinešė žmonės, kad net salėje netilpo. Artimiesiems užkliuvo šventi paveikslėliai, kurių į sąskaitą įrašyta net 12, net 1940 litų kainavusios transportavimo paslaugos ir kt.

A. Sabaliauskienė kalbėjo, kad net padėką į laikraštį įdėjusi „Kaspino“ darbuotojams, nes tikrai yra dėkinga laidotuves organizavusiam Vaidui Bagvilai, kuris savo darbą atliko be priekaištų. Tačiau tuomet dar nežinojusi, jog bus taip įskaudinta ir nepelnytai išplūsta.



Rinkosi brangesnius

Laidotuvėmis besirūpinusios įmonės darbuotojai išvis neigė buvus kokį nors konfliktą su Sabaliauskais.

Įmonės savininkė R. Rakauskienė pripažino girdėjusi priekaištų dėl didokų kainų, tačiau tvirtino nepriekaištavusi A. Sabaliauskienei, apie jokį išvežtą šiferį nekalbėjusi ir materialistais nevadinusi.

– Aš tikrai maloniai bendrauju su mirusiųjų artimaisiais. Juk čia mano darbas, verslas, tad jį branginu ir visuomet stengiuosi įtikti, suteikti paslaugas, kad žmogus į mus kreiptųsi ir kitą kartą, – aiškino R. Rakauskienė.

Daug metų laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės savininkė sakė, kad konfliktai dažniausiai kyla tuomet, kai paslaugas užsako vieni artimieji, o mokėti pinigus tenka kitiems.

– Mes niekada prievarta nesiūlome, nei kokius drabužius velioniui rinkti, nei kokį karstą. Kai žmogus prašo patarimo, tuomet stengiamės padėti. Bet visuomet paklausiame, į kokią sumą turėtų tilpti laidotuvių išlaidos, – aiškino R. Rakauskienė. – Tačiau minėtoms laidotuvėms drabužius, karstus, kitus laidotuvių reikmenis rinkęsi giminaičiai sakė, kad viskas turi atrodyti kuo gražiau, – ėmė brangiausius. Sakė, jog yra avarijos kaltininkas, kuris vis tiek apmokės laidotuvių išlaidas.



Tikėjosi paguodos

R. Rakauskienė nenorėjo sutikti, kad sąskaitose prirašyta nebūtų dalykų. Tiesiog artimieji gal ne viską suprato. Juk kiekvienas darbas turi savo specifiką. Pavyzdžiui, šventi paveikslėliai, dedami į velionių rankas, yra vienpusiai. Tad norint, kad gražiai atrodytų iš visų pusių, jie klijuojami po du – todėl ir skaičius sąskaitoje dvigubas. Gėlių „Kaspino“ darbuotojai taip pat tvirtino nedėję nei antrą, nei trečią dieną. Trys sąskaitos susidarė dėl to, kad gėlės imtos iš trijų tiekėjų.

– Gėles užsakiusi moteris pageidavo, kad puokštės prie karstų būtų ne pigesnės nei už 100 litų. Ji net klausė, ar turėsime tiek rožių, orchidėjų, anturių, ar sugebėsime tokias puokštes padaryti. Jei ne – vyksianti į Marijampolę. Mes prižadėjome ir įvykdėme, – dėstė „Kaspino“ savininkė.

R. Rakauskienė sakė galinti paaiškinti bet kurią sąskaitos eilutę, jei artimiesiems kyla įtarimų. Tikrai nesigviešianti jau ir taip likimo įskaudintų žmonių pinigų. Jų įmonė palaidoja žmogų ir už minimalią sumą – valstybės duotą pašalpą. Šiuo atveju laidotuvės buvo tikrai neeilinės. Nei „Kaspinui“, nei kitai rajono laidojimo paslaugų bendrovei niekada nebuvo tekę tokių organizuoti. Tad krūvis ir nervinė įtampa buvo didelė. Juo labiau kad dirbant tokį darbą visuomet lydi nemigo naktys, aplink tvyrantis skausmas.

Galbūt tai lėmė, kad su laidojimo bendrovės darbuotojais bendravę žuvusiųjų artimieji vieni kitų nesuprato, pasijuto įskaudinti, apjuodinti, įžeisti. Galbūt pasakyti žodžiai nuskambėjo kitaip, nei derėtų tokioje situacijoje, o nenusakomo skausmo iškankinti žmonės tikėjosi paguodos ir supratimo.

Virbalis dar ilgai negalės užmiršti šios baisios nelaimės. Apie tai ilgai primins septyni kapų kauburėliai, žiniasklaidos dėmesys neeiliniam įvykiui, mėnesiais besitęsiantis avarijos aplinkybių tyrimas, kaltųjų teismas. Tik norėtųsi, kad tai prisimindami žmonės gerbtų žuvusiųjų atminimą ir neleistų piktiems gandams dar didesniu skausmu dilginti artimųjų širdis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas