Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-28 08:47

---

Apie socialinių įmonių steigimo kelius į susitikimą atėjusiems verslininkams aiškino rajono Darbo biržos direktorės pavaduotoja Reda Besasparienė (kairėje) ir Darbo rinkos skyriaus vedėja Ingrida Balčiūnienė.

Autoriaus nuotr.

Neseniai Vilkaviškio darbo birža pakvietė rajono verslininkus, valdžios atstovus į konferenciją, kurioje buvo aiškinama ir diskutuojama apie valstybės paramą darbdaviams, steigiantiems socialines įmones. Deja, renginiu susidomėjo nedaug rajono verslininkų. Konferencijoje dalyvavo rajono vicemeras Jonas Meškauskas.

Ilgalaikiams bedarbiams ir neįgaliesiems

Apie socialinių įmonių steigimą, joms teikiamą valstybės paramą, kokių socialinių sluoksnių žmonės galėtų dirbti tokiose įmonėse ir apie kitus šių įmonių veiklos aspektus atėjusiems į konferenciją aiškino Darbo biržos direktorės pavaduotoja Reda Besasparienė ir Darbo rinkos programų skyriaus vedėja Ingrida Balčiūnienė.

Susitikimą pradėjusi Darbo biržos direktorė Alė Stepulaitienė teigė, jog atėjus vasarai nedarbo lygis rajone sumažėja. Dabar jis siekia 6 proc. rajone esamos darbo jėgos. 32 proc. bedarbių neturi paklausios arba jokios kvalifikacijos. Kas ketvirtas ieškantis darbo neranda jo ilgiau kaip metus. Tokie žmonės priskiriami ilgalaikių bedarbių grupei.

Šiemet darbą nori susirasti daugiau žmonių su negalia. Darbo biržoje įregistruota netoli 70 neįgaliųjų. Atsiranda ir daugiau ilgalaikių bedarbių, kurie nepajėgia konkuruoti įprastinėje darbo rinkoje. Tokiems žmonėms įdarbinti valdžia pasiūlė steigti socialines įmones.



Sąlygos ir galimybės

Socialinių įmonių įstatymas skelbia, kad socialinėmis įmonėmis gali tapti ne tik pelno siekiantys juridiniai asmenys – individualios įmonės, akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, o ir bet kurie šalyje įregistruoti viešieji juridiniai asmenys – viešosios įstaigos, asociacijos, paramos ir labdaros fondai ir kt. Norint tapti socialine įmone, reikia atitikti Socialinių įmonių įstatyme numatytus reikalavimus. Svarbiausi iš jų: įmonėje turi dirbti ne daugiau kaip 250 darbuotojų; įmonės metinės pajamos neturi viršyti daugiau kaip 138 mln. litų; balansinio turto vertė negali būti didesnė kaip 93 mln. litų; įmonėje turi dirbti ne mažiau kaip 40 proc. darbuotojų, kurie būtų įdarbinti vadovaujantis Socialinių įmonių įstatymu; įmonėje turi dirbti ne mažiau kaip keturi žmonės, kurie būtų įdarbinti vadovaujantis minėtu įstatymu.

Taigi nedidelėje socialinėje įmonėje galėtų dirbti 10 darbuotojų, iš jų 4 žmonės įdarbinti pagal socialinės įmonės statusą iš taip vadinamų tikslinių bedarbių grupių. Bet socialinė įmonė gali susidėti ir iš keturių darbuotojų, kurių įdarbinimui skiriama valstybės parama.

Iš ilgiau nerandančių darbo žmonių sudaromos tikslinių bedarbių grupės, iš kurių darbo biržoje registruoti bedarbiai gali būti įdarbinti socialinėse įmonėse. Tokioms grupėms priskiriama: nedirbantys žmonės su negalia; jiems registruotis biržoje nereikia; ilgalaikiai, ilgiau kaip metus nerandantys darbo bedarbiai; asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai; motinos arba tėvai auginantys vaiką iki 8 metų; asmenys grįžę iš laisvės atėmimo vietų.

Jei socialinėje įmonėje žmonės su negalia sudaro ne mažiau kaip 50 proc. ir iš jų I ir II grupių invalidai – ne mažiau kaip 40 proc. vidutinio sąrašinio darbuotojų skaičiaus, tokiai įmonei papildomai gali būti suteiktas neįgaliųjų socialinės įmonės statusas. Valstybės parama neįgaliųjų socialinei įmonei yra didesnė nei eilinei socialinei įmonei.



Rūpesčiai įmonei

Apie paramos dydžius jau buvo rašyta rajono Darbo biržos reklaminiuose leidiniuose, skelbimuose. Konkrečią paramą galima sužinoti pas Darbo biržos specialistus.

Pavyzdžiui, valdžia įsipareigoja padengti 65–90 proc. išlaidų darbo vietoms socialinėje įmonėje steigti ir joms palaikyti.

Už kiekvieną socialinėje įmonėje dirbantį I ir II grupės invalidą kas mėnesį socialinei įmonei birža kompensuos 60 proc. invalido darbo užmokesčio, bet ne daugiau dviejų minimalių mėnesinių algų, ir nuo jo priskaitytų socialinio draudimo įmokų. Likusią dalį (40 proc.) darbo užmokesčio reikės užsidirbti neįgaliajam ir uždirbti įmonei pelno.

Jei įmonė iš tikslinių grupių įdarbintų bedarbių neturės pelno, kam jai vargti su nekvalifikuotais darbininkais. Juos pirmiau reikia išmokyti darbo, amato. Tiesa, valstybė padengs iki 80 proc. tikslinių grupių darbininkų mokymo išlaidų. Tačiau išmokytam darbininkui (išskyrus neįgaliuosius) valstybės parama socialinėje įmonėje skiriama tik metus. Po metų jis pervedamas į įprastinių darbininkų sudėtį ir įmonei, norint išlaikyti remiamų darbuotojų normą (40 proc.) ir socialinės įmonės statusą, vėl tenka ieškoti naujų žmonių tikslinėse bedarbių grupėse.



Pigi darbo jėga

Socialinių įmonių įstatyme yra ir daugiau nepriimtinų, verslininkų darbą apsunkinančių reikalavimų, todėl jie ir neskuba steigti tokias įmones.

Kaip daug ką, taip ir neįgaliųjų gyvenimą (darbą, uždarbį, darbo sąlygas ir pan.) valdžia perduoda į verslo rankas. Pasak R.Besasparienės, valdžia suteikdama socialinėms įmonėms lengvatas, lyg ir perka iš verslininkų paslaugas, kad šie įdarbintų neįgaliuosius ir kitų tikslinių grupių bedarbius. Šie žmonės siūlomi verslui kaip pigi darbo jėga.

Tačiau verslininkai kol kas dar ja nesigundo. Matyt iš to biznio dar jiems nedaug naudos. Niekas neklausia ir neįgaliųjų, prie pensijos artėjančių žmonių, vaikus auginančių mamų, kitų tikslinių grupių bedarbių, ko jie tikisi ir laukia iš socialinių įmonių šeimininkų. Dažnai jie pasvarsto, ar ne geriau, kad valstybės parama tiesiai atitektų neįgaliajam, negu ją reikėtų dar užsidirbti socialinėje įmonėje?

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---