Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Parduoda ekologiškai užaugintą mėsinę kiaulę (apie 200 kg svorio, 1,70 Eur už kg). Tel. 8 670 98 550.
Galioja iki: 2019-02-21 13:54:29 Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01 Parduoda arba išnuomuoja 3 ha žemės Vilkupių kaime. Tel. 8 626 38 767.
Galioja iki: 2019-02-28 08:11:49 Parduoda naudotą 6 stalčių šaldiklį BOSCH, šiaudapjovę („akselinę“) su vienfaziu vokišku varikliu.
Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-02-28 08:12:20 Parduoda 0,74 ha žemės ūkio paskirties sklypą (1 km nuo Vilkaviškio, yra elektra prie kelio, tinka namui statyti), 0,25 ha namų valdą Vilkaviškio miesto ribose ir gretimą 0,14 ha žemės ūkio paskirties sklypą (galima pirkti abu kartu). Tel. 8 680 59 859.
Galioja iki: 2019-03-02 11:48:20 Parduoda hidraules žarnas traktoriui
DT-75, paleidimo varikliuką PD-8, UAZ-452 dalis, grėblį-vartytuvą TZK-7, būgninius volus (300 l talpos), 5 m³ cisterną, grūdų sėjamąją SZ-3,6, siją (18 m), elektros variklius (3 kW–20 kW), vartomą 3 vagų plūgą. Tel. 8 643 28 365.
Galioja iki: 2019-03-02 15:11:28
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2005-06-28 08:47
Apie socialinių įmonių steigimo kelius į susitikimą atėjusiems verslininkams aiškino
rajono Darbo biržos direktorės pavaduotoja Reda Besasparienė (kairėje) ir Darbo rinkos
skyriaus vedėja Ingrida Balčiūnienė. Autoriaus nuotr. Neįgalieji valstybės paramą turės užsidirbti
Algimantas GUDAITIS
Neseniai Vilkaviškio darbo birža pakvietė rajono verslininkus, valdžios atstovus į
konferenciją, kurioje buvo aiškinama ir diskutuojama apie valstybės paramą darbdaviams, steigiantiems socialines įmones. Deja, renginiu susidomėjo nedaug rajono verslininkų. Konferencijoje dalyvavo rajono vicemeras Jonas Meškauskas.
|
Ilgalaikiams bedarbiams
ir neįgaliesiems
Apie socialinių įmonių steigimą, joms teikiamą valstybės paramą, kokių socialinių
sluoksnių žmonės galėtų dirbti tokiose įmonėse ir apie kitus šių įmonių veiklos aspektus
atėjusiems į konferenciją aiškino Darbo biržos direktorės pavaduotoja Reda Besasparienė
ir Darbo rinkos programų skyriaus vedėja Ingrida Balčiūnienė.
Susitikimą pradėjusi Darbo biržos direktorė Alė Stepulaitienė teigė, jog atėjus vasarai
nedarbo lygis rajone sumažėja. Dabar jis siekia 6 proc. rajone esamos darbo jėgos. 32 proc.
bedarbių neturi paklausios arba jokios kvalifikacijos. Kas ketvirtas ieškantis darbo
neranda jo ilgiau kaip metus. Tokie žmonės priskiriami ilgalaikių bedarbių grupei.
Šiemet darbą nori susirasti daugiau žmonių su negalia. Darbo biržoje įregistruota
netoli 70 neįgaliųjų. Atsiranda ir daugiau ilgalaikių bedarbių, kurie nepajėgia konkuruoti
įprastinėje darbo rinkoje. Tokiems žmonėms įdarbinti valdžia pasiūlė steigti socialines
įmones.
Sąlygos ir galimybės
Socialinių įmonių įstatymas skelbia, kad socialinėmis įmonėmis gali tapti ne tik pelno
siekiantys juridiniai asmenys – individualios įmonės, akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos,
o ir bet kurie šalyje įregistruoti viešieji juridiniai asmenys – viešosios įstaigos, asociacijos, paramos ir labdaros fondai ir kt. Norint tapti socialine įmone, reikia atitikti
Socialinių įmonių įstatyme numatytus reikalavimus. Svarbiausi iš jų: įmonėje turi dirbti
ne daugiau kaip 250 darbuotojų; įmonės metinės pajamos neturi viršyti daugiau kaip 138
mln. litų; balansinio turto vertė negali būti didesnė kaip 93 mln. litų; įmonėje turi dirbti
ne mažiau kaip 40 proc. darbuotojų, kurie būtų įdarbinti vadovaujantis Socialinių įmonių
įstatymu; įmonėje turi dirbti ne mažiau kaip keturi žmonės, kurie būtų įdarbinti
vadovaujantis minėtu įstatymu.
Taigi nedidelėje socialinėje įmonėje galėtų dirbti 10 darbuotojų, iš jų 4 žmonės įdarbinti pagal socialinės įmonės statusą iš taip vadinamų tikslinių bedarbių grupių. Bet socialinė
įmonė gali susidėti ir iš keturių darbuotojų, kurių įdarbinimui skiriama valstybės
parama.
Iš ilgiau nerandančių darbo žmonių sudaromos tikslinių bedarbių grupės, iš kurių
darbo biržoje registruoti bedarbiai gali būti įdarbinti socialinėse įmonėse. Tokioms
grupėms priskiriama: nedirbantys žmonės su negalia; jiems registruotis biržoje nereikia;
ilgalaikiai, ilgiau kaip metus nerandantys darbo bedarbiai; asmenys, kuriems iki senatvės
pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai; motinos arba tėvai auginantys vaiką iki 8
metų; asmenys grįžę iš laisvės atėmimo vietų.
Jei socialinėje įmonėje žmonės su negalia sudaro ne mažiau kaip 50 proc. ir iš jų I ir II
grupių invalidai – ne mažiau kaip 40 proc. vidutinio sąrašinio darbuotojų skaičiaus,
tokiai įmonei papildomai gali būti suteiktas neįgaliųjų socialinės įmonės statusas.
Valstybės parama neįgaliųjų socialinei įmonei yra didesnė nei eilinei socialinei įmonei.
Rūpesčiai įmonei
Apie paramos dydžius jau buvo rašyta rajono Darbo biržos reklaminiuose leidiniuose,
skelbimuose. Konkrečią paramą galima sužinoti pas Darbo biržos specialistus.
Pavyzdžiui, valdžia įsipareigoja padengti 65–90 proc. išlaidų darbo vietoms socialinėje
įmonėje steigti ir joms palaikyti.
Už kiekvieną socialinėje įmonėje dirbantį I ir II grupės invalidą kas mėnesį socialinei
įmonei birža kompensuos 60 proc. invalido darbo užmokesčio, bet ne daugiau dviejų
minimalių mėnesinių algų, ir nuo jo priskaitytų socialinio draudimo įmokų. Likusią dalį
(40 proc.) darbo užmokesčio reikės užsidirbti neįgaliajam ir uždirbti įmonei pelno.
Jei įmonė iš tikslinių grupių įdarbintų bedarbių neturės pelno, kam jai vargti su
nekvalifikuotais darbininkais. Juos pirmiau reikia išmokyti darbo, amato. Tiesa, valstybė
padengs iki 80 proc. tikslinių grupių darbininkų mokymo išlaidų. Tačiau išmokytam
darbininkui (išskyrus neįgaliuosius) valstybės parama socialinėje įmonėje skiriama tik
metus. Po metų jis pervedamas į įprastinių darbininkų sudėtį ir įmonei, norint išlaikyti
remiamų darbuotojų normą (40 proc.) ir socialinės įmonės statusą, vėl tenka ieškoti naujų
žmonių tikslinėse bedarbių grupėse.
Pigi darbo jėga
Socialinių įmonių įstatyme yra ir daugiau nepriimtinų, verslininkų darbą apsunkinančių reikalavimų, todėl jie ir neskuba steigti tokias įmones.
Kaip daug ką, taip ir neįgaliųjų gyvenimą (darbą, uždarbį, darbo sąlygas ir pan.)
valdžia perduoda į verslo rankas. Pasak R.Besasparienės, valdžia suteikdama socialinėms įmonėms lengvatas, lyg ir perka iš verslininkų paslaugas, kad šie įdarbintų
neįgaliuosius ir kitų tikslinių grupių bedarbius. Šie žmonės siūlomi verslui kaip pigi darbo
jėga.
Tačiau verslininkai kol kas dar ja nesigundo. Matyt iš to biznio dar jiems nedaug
naudos. Niekas neklausia ir neįgaliųjų, prie pensijos artėjančių žmonių, vaikus auginančių
mamų, kitų tikslinių grupių bedarbių, ko jie tikisi ir laukia iš socialinių įmonių šeimininkų.
Dažnai jie pasvarsto, ar ne geriau, kad valstybės parama tiesiai atitektų neįgaliajam,
negu ją reikėtų dar užsidirbti socialinėje įmonėje?
Komentarai:
|
 
* Darbus ir dainas skyrė Lietuvai * Pakeitęs pavardę praeities neištrinsi * Vištyčio gyventojų sodyboje kas rytą pusryčiauja voverės Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Ar vartotinas junginys „bendrai paėmus“? Ne, prieveiksmis „bendrai“ nevartotinas kaip apibendrinamasis žodis, vartotina apskritai paėmus. Pvz.: Bendrai (= Apskritai ) paėmus, rezultatai buvo neblogi.
Šūksniai
Statistika
|