Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-28 08:40

---

Senosios Žiūrių Gudelių mokyklos kieme buvusi mokytoja Vitalija Černauskienė pasakojo, kad vaikai čia buvo mokomi dar tada, kai caro valdžia draudė lietuvišką raštą.

Autorės nuotr.

Dabar populiaru kur nors keliauti, nudumti į tolimas šalis. Vaikams, paaugliams ekskursijų organizatoriai siūlo išvykas į viliojančius įvairių atrakcionų parkus. Kad visa tai puiku, neneigia ir Bebrininkų bendruomenės aktyvistai. Bet jie savo kaimo jaunuomenę pirmiausia pakvietė į žygį dviračiais po pašešupius ir kitas artimiausias vietoves. Toks projektas susilaukė ir Savivaldybės paramos.

Į žygį kartu su bendruomenės tarybos nare Rasa Ašmoniene leidosi dešimt vaikų nuo 9 iki 15 metų. Apžiūrėję Piliūnų piliakalnį, kuris nuo priešų gynė čia gyvenusius jotvingius, pasigrožėję gam-tos paminklu – dvikamiene liepa, nusifotografavę, keliauninkai suko į vyskupo, 1947 metais Vilniuje nukankinto Vincento Borisevičiaus tėviškę. Aplankė ir šio krašto partizanų atminimui pastatytą kryžių.

Į senąją Žiūrių Gudelių kaimo mokyklą vaikai atmynė jau susukę apie dešimt kilometrų. Netoliese gyvenančią buvusią mokytoją, 27-erius metus čia dirbusią Vitaliją Černauskienę žygeiviai pasikvietė tiesiai iš bulvių lauko. Moteris sakė, kad jai teko mokyti ne vieno iš šių vaikų tėvus, senelius ar kitus giminaičius.

Žiūrių Gudelių mokykla buvo garsi. Jos istorija prasidėjo dar lietuviško rašto draudimo laikais, kai skaityti ir rašyti slapta mokydavo daraktoriai. Daug metų čia dirbo, šioje mokykloje ir mirė lietuviškos kultūros puoselėtojas Tomas Ferdinandas Žilinskas. Beje, tądien, kai į kiemą sugužėjo dviratininkų būrys, buvo 80-osios šio mokytojo mirties metinės.

Vitalija Černauskienė sakė, kad prasidėjus privatizacijos laikotarpiui, pasigirdo šnekų, jog čia kažkas nori įsteigti lapių fermą. Tai būtų buvęs tikras akibrokštas kultūros paminklu laikytinai sodybai, todėl senąją mokyklą ryžosi nusipirkti V.Černauskienės sūnus. „Tik mes neturime tiek lėšų, kad sutvarkytume pastatą, kurį nuniokojo ir plėšikautojai“, – kalbėjo buvusi mokytoja.“

Kai dviratininkai suko Žiūrių Gudelių (dabar tik Žiūrių) kaime esančios rašytojo Vinco Pietario tėviškės link, virš galvų jau tvenkėsi lietaus debesys. Bet žygis nenutrūko net ir peršlapus. Dėl to neinkštė nei mažieji, nei didieji jo dalyviai. Parpylė atgal į savo pašešupį ir nė negalvojo traukti nakvoti į namus. Statėsi palapines, žaidė, kūrė laužą, kepė dešreles. Smagiai pailsėti vakare atvyko ir kai kurių tėvai. Šio žygio metu buvo sulaukta ir lektoriaus iš Vilniaus, kalbėjusio bei diskutavusio apie narkomaniją, kitas priklausomybės ligas ir kaip neįklimpti į jų liūną.

Kitądien ryte visų laukė skanūs pusryčiai – bendruomenės tarybos narės Audronės Malinauskienės iškepti blynai. Vaikai kalbėjo, kad keliauti po savo kraštą įdomu. Bet kokia išvyka – tai atsikvėpimas ir nuo darbų, kurių tėvų ūkiuose niekada nepritrūksta ir vaikams.

Žygio po gimtinę projektas – ne vienintelis, kurį šiemet parengė Bebrininkų kaimo bendruomenė. Visuomeninės veiklos poreikiams ji dar numačiusi kaime pastatyti pavėsinę.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---