„Santaka“ / Rajono gimnazijų moksleiviai iš minios išsiskirs uniformomis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-19 09:19

Dalinkitės:  


Pačių „Aušros“ vidurinės mokyklos moksleivių demonstruoti vilniečių UAB „Manovita“ sukurti modeliai sulaukė didesnio pasisekimo.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Rajono gimnazijų moksleiviai iš minios išsiskirs uniformomis

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pirmadienį „Aušros“ vidurinės mokyklos bendruomenė rinko būsimą gimnazistų uniformą. Tad nuo ateinančio rugsėjo trys rajono gimnazijos iš moksleivių minios išsiskirs savo apranga.



Uniformos reikia

Tik iš tėvų bei mokytojų pasakojimų žinantys, kokių privalumų ir trūkumų suteikia šis rūbas, dabartiniai moksleiviai bando pritarti arba priešintis. Tačiau uniforma jau tarsi tapo gimnazijos vardą pelniusių mokyklų garbės reikalas.

Nors šiuolaikinius moksleivius labai sunku įsprausti į elgesio, o juo labiau – aprangos rėmus, daugeliui tenka susitaikyti su mintimi, kad anksčiau ar vėliau teks apsirengti gimnazisto uniformą. Mat tai – tarsi sena, savaime suprantama tradicija. Galbūt dėl to visos apklausos bei diskusijos, kuriose išsakoma įvairiausių nuomonių dėl uniformos, vis dėlto baigiasi bendru sutarimu ir dauguma moksleivių, tėvų bei pedagogų pritaria uniformoms. Tik štai kokia turėtų būti uniforma, tenka spręsti kiekvienai bendruomenei atskirai.



Nuo pirmų metų

Tik nuo rugsėjo gimnazija tapsianti „Aušros“ vidurinė mokykla jau nuo pirmųjų mokslo metų nori savo moksleivius aprengti vienodomis uniformomis. Ilgai gimnazijos vardo siekusi ir su įvairiomis kliūtimis susidūrusi mokymo įstaiga savo statusui ruošėsi kryptingai. Tad uniformos – dar vienas iš anksto apgalvotas ir iš anksto bandomas spręsti klausimas. Šį pirmadienį į mokyklos aktų salę buvo sukviesti moksleiviai ir tėvai, kurie iš siūlomų modelių turėjo išrinkti gražiausius, praktiškiausius, stilingiausius.

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jolita Sinkevičienė sakė, kad „Aušros“ moksleiviai bei jų tėvai taip pat pildė anketas, kuriose balsavo, ar apskritai pageidautų uniformų, kokios spalvos jos turėtų būti ir kokios dalys jas sudarytų. Tėvai beveik vienbalsiai pritarė uniformoms. Daugelis pagrindiniu argumentu nurodė, jog uniforma išgyvendintų vaikų diskriminaciją dėl drabužių. Mat ne paslaptis, kad didesnes finansines galimybes turintys vaikai nevengia pasišaipyti iš prasčiau besirengiančiųjų. Šį argumentą nurodė ir moksleiviai.

Dauguma vaikų apklausiami rinkosi juodą spalvą. Vaikinai manė, kad jiems pakaktų švarkų, mergaitės pageidavo ir sijonėlių.



Patiko pilka spalva

Kreipęsi į siuvimo bendroves „Aušros“ vidurinės mokyklos atstovai prašė atvežti modelius, kuriuose dominuotų minėtos spalvos. Dėl nelabai praktiškos moksleivių pasirinktos spalvos išsigandusius pedagogus dizaineriai nuramino, jog daugumos Lietuvos mokyklų vaikai apklausose nurodo būtent juodą spalvą. Bet vėliau paprastai išsirenka kitas. Todėl Vilniaus bei Marijampolės siuvimo bendrovės atvežė tris dešimtis įvairių spalvų modelių, kuriuos pristatė moksleivių ir tėvų „teismui“. Labiausiai patinkančius modelius pirmiausia buvo patikėta išsirinkti patiems mokiniams.

Pamatę siūlomus variantus, vaikai netrukus persiorientavo ir beveik vienbalsiai išsirinko tamsiai pilkus klasikinio modelio švarkus. Mergaitėms prie švarkelių patiko raudonai languoti sijonai. Tėvams beliko pritarti vaikų nuomonei.

Tėvų pasitarime nuspręsta, jog „Aušros“ gimnazistai turės visą uniformą: ne tik švarkus ir sijonėlius (kelnes), bet ir pilkšvus marškinius bei prie mergaičių sijonų spalvų priderintus kaklaraiščius, be abejo, bus ir mokyklos emblema. Bendra uniformos kaina sieks apie 250–300 litų. Tokia uniforma bus laikoma išeigine. Kasdien bus privalomas tik švarkelis, prie kurio vaikai galės derinti įvairius drabužius. Norintieji galės papildomai užsisakyti kitų uniforminių drabužių: marškinėlių, liemenių, golfų.

Drabužius siūsianti Vilniaus bendrovė vargiai suspės iki rugsėjo „aprengti“ visą didžiulę mokyklą. Iš kitur į „Aušros“ gimnaziją ateisiantys moksleiviai neturėtų nerimauti, kad rugsėjo 1-ąją pasijus tarsi „baltos varnos“. Direktoriaus pavaduotoja J. Sinkevičienė sakė, jog visi, ketinantys tapti jų moksleiviais ir ateisiantys į atvirų durų dienas mokykloje, bus informuoti apie uniformas ir galimybę jas įsigyti.

Likimas taip lėmė, kad sprendimą dėl uniformos priėmė ne visi būsimi gimnazistai, o tik tie, kurie šiuo metu mokosi „Aušroje“. Tačiau kiekvienai kartai – sava lemtis. Mat uniforma, kurią dabar išrinko kelios moksleivių klasės, bus privaloma daugeliui gimnazijos kartų.



Pirmieji – kybartiečiai

Pirmieji gimnazijos vardą išsikovoję kybartiečiai uniformas nusprendė įsigyti tik po metų. Tiek laiko buvo svarstoma ir tariamasi su vaikais, jų tėvais. Buvo ilgai ginčijamasi, kaip turėtų atrodyti uniforma, kokią spalvą pasirinkti, kiek dalių ją turėtų sudaryti. Tuomet visi gražią idėją vertino pakiliai ir net neabejojo, kad su gimnazisto uniforma jie jausis išdidžiai.

Pagal apklausas, pildytas anketas ir moksleivių pageidautas spalvas mokyklos dailės mokytojai sukūrė modelius. Jie buvo pateikti moksleivių „teismui“. Vaikai nubalsavo, jog gražiausiai atrodytų vyšninės spalvos klasikiniai švarkai. Paskaičiavę išlaidas, pedagogai ir tėvai nusprendė, kad uniformai pakaks švarkų. Kiekvienas gimnazistu tapęs moksleivis gavo modelio pavyzdį ir uniforminį švarką galėjo pasisiūdinti kur tinkamas. Tokia tvarka likusi iki šiol. Kybartuose švarko pasiuvimas atsieina apie 100 litų. Miestelio siuvėjos pačios pasirūpina prieš rugsėjį parsigabenti vienodos „uniforminės“ medžiagos, kad gimnazistams nekiltų papildomų rūpesčių.



Dėl pasirinkimo nesigaili

Kristijono Donelaičio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Janulaitytė sakė, kad uniforminį švarką privalu dėvėti kiekvieną dieną. Tai numatyta ir mokinio taisyklėse, sutartyje. Tačiau pedagogė pripažino, kad ne visi moksleiviai paklūsta šiam reikalavimui. Tik dalis uoliai vykdo tai, ką pažadėję. Kiti randa įvairiausių priežasčių pasiteisinti, kodėl į mokyklą atėjo be uniformos. Daugelis niurzga, kad švarkus nepatogu dėvėti po striukėmis ar paltais, varžo judesius, drabužį sunku prižiūrėti. Kiti protestuoja, kad uniforma gniuždo jų individualumą. Tačiau pedagogai mano, jog šiuo požiūriu mokiniams palikta pakankamai laisvės, nes galima improvizuoti: keisti marškinėlių spalvas, aksesuarus, dėvėti skirtingas kelnes, mergaitėms – ir sijonėlius. Nors kasdien improvizuoti leidžiama, švenčių dienomis prie švarkų privalu dėvėti baltus marškinius (palaidines) ir juodas kelnes (sijonus). Tiesa, didelė dalis Kybartų gimnazisčių pasisiūdinusios ir vienodus švarkelių spalvos sijonėlius. Tokia mergaičių uniforma atrodo itin šauniai. Uniformas puošia mokyklos emblema, kuri yra ir skiriamasis gimnazijos ženklas.

Direktoriaus pavaduotoja mano, kad jų pasirinkimas dėl uniformos – teisingas. Jau ketverius metus uniformas dėvintys kybartiečiai kalbėjo, kad ir dabar rinkdamiesi, ko gero, balsuotų už tą patį variantą. Žinoma, uniformos grožis, patvarumas, praktiškumas priklauso nuo medžiagos kokybės, kurią pasirinkti galima pagal finansines galimybes.

Tačiau bet kokiame renginyje dalyvaujantys Kybartų gimnazistai atrodo estetiškai, tvarkingai.



Pilviškiečiai dar ruošiasi

Pilviškių „Santakos“ gimnazistai jau dvejus metus apsieina be uniformų. Tačiau tai nereiškia, kad jų įstaiga yra prieš šį atributą. Paprasčiausiai pilviškiečiai ilgokai neišsirenka sau tinkamo varianto. Gimnazijoje jau lankėsi daugelis firmų ir dizainerių, tačiau prieiti prie bendros nuomonės – sutarti dėl spalvos, modelio, stiliaus – sunkoka. Kol kas vyksta diskusijos, kokios uniformos dalys turėtų būti privalomos, bet dauguma jau pritarė modeliui, kuriame dominuotų mėlyna spalva. Dabar moksleiviai pildo sąrašus, kokias uniformos sudedamąsias dalis norėtų įsigyti. Išsiaiškinę moksleivių galimybes, pedagogai priims galutinį sprendimą. Manoma, kad visą uniformą išgalės įsigyti tik nedaugelis, bet švarkelis bus privalomas. Mergaitėms prie švarkelių siūlomi sarafanai, palaidinės. Atsiras vaikų, kurių tėvai neįstengs nupirkti net privalomų uniformos dalių, tad pedagogai svarsto galimybę kai kuriuos moksleivius paremti iš sutaupytų lėšų.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Valerija Rapulskienė įsitikinusi, kad trečiaisiais gimnazijos gyvavimo metais, t. y. šią rugsėjo 1-ąją, moksleiviai uniformomis pasipuoš.

– Ilgai ruošęsi ir svarstę mes išsirinksime patį geriausią variantą, – juokavo pilviškietė pedagogė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas