„Santaka“ / Reformuojama bendrojo lavinimo mokykla – lyg draskomas kūnas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-17 09:11

Dalinkitės:  


Reformuojama bendrojo lavinimo mokykla – lyg draskomas kūnas

Nerami švietimo padangė

Du nepriklausomybės dešimtmečiai – nemažas laiko tarpas. Per tiek laiko subręsta žmogus, dvidešimt ar net daugiau kartų paukščiai išaugina vadas, kelis kartus gali būti pasodinti ir išauginti sodai.

O ką dešimtmečiai subrandino mokykloje? Gal mokinių ir mokytojų žinojimą, ko reikia mokyti ir ko išmokti? Gal santarvę tarp švietimo valdininkų ir mokytojų – ujamų, neišsinarpliojančių iš nuolatinės mokymo kaitos, tirtančių prieš brandos egzaminus, pervargusių nuo rašliavos lavinos? O gal saugius mokinius, vaikomus iš mokyklos į mokyklą? Gal tėvus, matančius, kaip „demokratėjančioje“ mūsų Lietuvoje jų tūkstantiniai prašymai dėl mokyklos struktūros tobulinimo, dėl bendruomenių išlaikymo, dėl savo mokyklos išsaugojimo šūsnimis plaukia į šiukšlynus?

Ką gi subrandinome mokykloje? Į šį klausimą Suvalkijos krašto pedagogai, susirinkę į konferenciją dėl mokytojų saugumo, mokyklos kaitos problemų, atsakyti negalėjo.



Demokratija – sapnai ar vizijos

Progresyvus mokyklos vadovas šiandien negali tylėti, kai mokykla grimzta į bedugnę. Tai labai įspūdingai mokytojų forume drįso pasakyti Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius: „Švietimo pakasynų duobė jau iškasta.“ Tai labai švelnus apibūdinimas. Kuo šiandien blogiau mokytojui, vaikui, tuo smagiau kadrilį prie draskomos mokyklos šoka švietimo valdininkų kavalerija.

Kaip suprasti valdžios vyrų laikyseną, jeigu mokytojai neišklausomi, jeigu mitingais, streikais jie priversti kovoti už save ir mokyklos ateitį. Lietuvos istorijoje negirdėtas reiškinys – mokytojų streikai. Bet juk negalime toliau taikstytis, kai mūsų pastangos paniekinamos ir pasmerkiamos.

Prieš metus į Kauną bei Vilnių subildėjo šimtai mokytojų. Viltis, kad bus išgirsti, tada dar teberuseno.

Valdovai iš Švietimo ir mokslo ministerijos šiuose renginiuose buvo neramūs ir tylūs. Mokytojai jų nesuprato, nes kaip galima teigti, jog reforma gera, tobulina visą švietimo procesą, jeigu šimtai praktikų, kiekvieną dieną ugdančių vaikus, konkrečiais pavyzdžiais įrodinėjo apie smunkantį mokymo lygį, blogėjančius santykius tarp bendraamžių ir mokytojų.

Tačiau po kiekvienos akcijos kelias į mokyklą „retežiais“ klojamas. Nurodymai, įsakinėjimai. Atestacijos kasmetinės ataskaitos. Perspektyviniai, išplėstiniai, kasdieniniai planai ir planeliai... Tikslas – spausti mokytoją, o nepakeliama našta žmogų, kaip žinia, paverčia vergu.

Pamąstykime, kokią valstybę kuriame? Kaizerio? Hitlerio? Stalino? Ar ne tų žmonių genai ir šiandien mokyklose kuria chaoso ir beteisių, pažemintų žmonių „karalystę“?



Vieniems – teisės, kitiems – pareigos

Nesaugus mokytojas – nesaugi mokykla. Tokiu atveju negali būti kalbos apie kūrybišką, intensyvų darbą. Įvairiausios išdaigos, mokinių replikos, grimasos, daiktai, skraidantys virš mokytojų galvų, – tai kasdienybė. Vaikams – teisės, mokytojams – pareigos ir atsakomybė. Ar šitaip supainiotame pareigų ir atsakomybės Gordijaus mazge dar galima normaliai dirbti?

Mūsų valstybės vyrai, rūpindamiesi „gerais“ vardais, užmiršo, kad ir vaikai, ir tėvai, ir mokytojai vienodai atsakingi už darną mokykloje bei kūrybišką, našų darbą. Neabejodami galime teigti, jog daugelis mokytojų šiandieninėje mokykloje yra nesaugūs.

Esti tik vienetai neeilinių gebėjimų žmonių – pasaulyje ne daugiau kaip 10 proc. Pagrindinį darbą turi atlikti eiliniai mirtingieji, kantriai nešantys kasdieninio darbo naštą. Deklaruodami vien teises – pralaimime. Užmiršę pareigas ir atsakomybę – žlungame.

Keturiolikoje Suvalkijos krašto pagrindinių ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų apklausta 520 mokytojų. Norėta išsiaiškinti pedagogų saugumo, ryšio su ugdytiniais ir jų tėvais problemas. Rezultatai nedžiugina.



Reforma skamba kaip prakeiksmas

Dar vaikystėje girdėdavome žodžius: ką darai – daryk gerai, devynis kartus matuok – dešimtą kirpk. Tokios tiesos mūsų švietimo strategų nepalietė ir nepalies, kol didžiajame ministerijos laive, įklimpusiame pelkyne, karaliaus begalvės undinės ir bestuburiai maurų gaudytojai. Kiekvienas yris – vis gilesnis murktelėjimas į gelmę. Tesugebama prisiekti ir lyg prakeiksmą kartoti – spausti. Todėl ir savivaldybėse trimituojama: spaudimas iš ministerijos – ir tik spaudimas iš ministerijos.

Tačiau mokytojai, matydami mokyklų dalybose velnio žabangas, beveik vienu balsu kudirkiškai tvirtina: „Atšips, ponai, dantys, bedraskant mokyklos kūną.“

Šiandien jau neabejodami galime tvirtinti – suskaldytos mokyklos praranda gyvybiškumą, pažangą, tradicijas, bendruomenes.

Anot prof. Onos Voverienės, „klajoklių sąmonės tolesnis diegimas turi būti vertinamas kaip nusikaltimas žmogui, tautai, valstybei“.

Suvalkijos krašto pedagogai tai patvirtina ir apklausos duomenimis. Iš 520 apklaustųjų net 502 (97 proc.) tvirtina, kad dvidešimt metų kurpiama mokyklos reforma nepadėjo gerinti nei saugumo, nei darbingumo. Daugiau kaip 90 proc. vieningai nepritaria mokyklos struktūros pertvarkai. Priežastys valdžios vyrams aiškintos dešimtis kartų. Mokyklų tinklo pertvarkai nepasiruošta, neįvertintos pasekmės.

Padariniai jau aiškūs: nebesugyvena kolektyvai, niekas nebežino, kiek išmokys pagrindinė mokykla, o kiek keturmetė gimnazija. Ugdymo nuosmukis neišvengiamas. Be to, nyksta mokyklose tradicijos, papročiai. Nebelieka bendruomenių, jungiančių tėvus, vaikus, mokytojus. Ugdymo įstaigose tvyro perėjūnų dvasia. Nebelieka savos mokyklos – vaikai blaškosi kaip pamestinukai be artumo, be gilesnių draugystės ryšių.

Mokyklų tinklo pertvarka – ne odos tempimas ant kurpalio. Kas tinka vienai savivaldybei, gal visiškai nepriimtina kitai. Įvairovė skatina švietimo progresą.

Ar įmanoma pateisinti Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos, turinčios apie 1500 mokinių, pavertimą pagrindine? Suformuotas brandus kolektyvas, teikiantis visavertį vidurinį išsilavinimą, dešimtmečiais kurtos tradicijos.

Vilkaviškiečiams kelia pasibaisėjimą vaikų dirbtinis kėlimas iš vienos mokyklos į kitą. Taip ugdomas susvetimėjimas, mankurtizmas.

Marijampolės penkių vidurinių mokyklų pavertimas pagrindinėmis – irgi didelis žingsnis į prarają. Rygiškių Jono gimnazija, turinti beveik pusantro šimto metų švietimo paveldą, praradusi vientisą ugdymą nuo penktos iki dvyliktos klasės, jau dabar virsta beveide mokykla su neprognozuojamais ugdymo rezultatais. Tai tik keli pavyzdžiai prievartiniame mokyklų naikinimo vajuje.

Mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė J. Voloskevičienė praeitą pavasarį šalies mokytojų kongrese išreiškė susirūpinimą, kad švietimo įstatymas, numatęs mokyklų įvairovę, tapo totaliniu jau beveik dvidešimtmetį trunkančiu mokyklų naikinimo ir marinimo vajumi, dėl ko švietimo traukinys milžinišku greičiu pasuko prarajos link. Gyvenimo praktika įrodė, kad nueita ne tuo keliu, bet reformos teoretikai vis nedrįsta pripažinti savo klaidų.

Būtina atsisakyti „kaukių“, atsivežtų iš svetimų šalių bei pavadintų garsiu „reformų“ vardu, ir grąžinti Lietuvos švietimui savąjį veidą, atgręžtą į modernėjančią, tačiau tautines šaknis bei tautinį savitumą išsaugantį pilietį. Kalbėtoja akcentavo, jog vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti ne tik bendrąjį dalykinį, bet ir socialinį kultūrinį raštingumą, dorinę, tautinę, pilietinę brandą.

Suvalkijos krašto konferencijos dalyviai nutarė kreiptis į švietimo ir mokslo ministrą G. Steponavičių, kad artimiausiu metu būtų sušauktas mokytojų, aktyviausių savivaldos institucijų narių respublikinis forumas ugdymo turinio, mokyklų struktūros, mokytojų saugumo problemoms spręsti.



Juozas ROŽAS

Marijampolės apskrities švietimo tarybos narys






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas