Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-23 15:59

---

Vilijos Žalienės rankose atgyja senoji Mažosios Lietuvos arfa.

„Kas rytą širdies skambesys pažadina džiaugsmui ir laimei, svajonėms ir kovai... Kas rytą iš sapno realybės į rūpesčių dieną prasiveržia Tikėjimas ir kūrybos galia... Gyvenk ja“, – rašo vilkaviškietė Vilija Žalienė savo antrosios poezijos knygos viršelyje. Naują rinktinę ji pavadino „Būties rasa“. Gal todėl, kad rasa yra tai, kas mūsų gyvenime skaidriausia ir švariausia, kas natūraliausiai atsiranda iš dangaus ir žemės. Ir šviečia toji Vilijos „rasa“ jau nuo pirmojo jos eilėraščio, nuo pirmosios jos pačios pieštos iliustracijos, spinduliuojančios į mus šviesią energiją, grožį ir stiprybę.

Vilija Žalienė turi ypatingą Dievo dovaną aplink save sukurti skaidrią ir it krištolas trapią aurą, kuri skaitantį jos poeziją ar bendraujantį su ja nuo grubios kasdienybės pakylėja lyg į aukštesnę būtį. Tą popietę, kai buvo surengtas knygelės „Būties rasa“ pristatymas nepaprasta atmosfera gaubė ir Vilkaviškio kultūros rūmų fojė. Ją pajautei vos žengęs žingsnį žvakių ugnelėmis nusagstytais laiptais, paskui akis panardinęs Vilijos piešinių mėly, žvelgdamas į rymantį rūpintojėlį, mėgaudamasis kanklių melodijomis ar šokio išraiška ir, svarbiausia, klausydamas jos eilių ar kalbėjimų apie jas. Ir, pasak rinkinį aptarusios lituanistės Ritos Vaščėgienės, sausu akademiniu žodžiu ar triukšmingesniu garsu buvo baisu tą visus jungiančią savitarpio supratimo ir pajautos aurą sutrikdyti. To neatsitiko, nes Viliją supo žmonės, kurie jai savi ir kuriems reikia jos kūrybos šviesos: kolegos, draugai, mokiniai... Daugelį V.Žalienė galėjo pašaukti vardu, daugelio kažkoks gyvenimo žingsnis ją paskatino parašyti vieną ar kitą eilėraštį. Autorė kalbėjo, jog jeigu būtų rašiusi dedikacijas, vargu ar kuris eilėraštis knygelėje būtų likęs be jos. „Bet tie žmonės žino, kuriems aš eiles rašiau“, – sakė V.Žalienė. Eilėraščius iš naujos knygos skaitė mokytojai Jolita Sinkevičienė, Andrius Damušis, Jovita Žukauskienė, į savo draugės knygos pristatymą atskubėjusi net iš Akmenės. Pasidžiaugti iš Vilijos sklindančia kūrybine versme ir širdies šiluma kvietė „Seklyčios“ literatų klubo vadovė Janina Kurtinaitienė...

Eilėraščiai, tapyba, karpiniai – tai tik keletas Vilijos saviraiškos būdų. Džiaugsmingas jai buvo kanklių atradimas. Atsidėkodama kankliuoti mokiusiai Muzikos mokyklos mokytojai Daivai Venienei popietės metu ją papuošė karūna. Skambėjo iš šio susidomėjimo atsiradę eilėraščiai apie kankles. O paskui į rankas Vilija paėmė senovinę arfą, ir nuvilnijo melodija... Tokia pat skaidri kaip eilėraščiai knygelėje, kuriuos rinkinio sudarytojai vadina „malda, laisvės atodūsiu, padėka, kvietimu į Dvasios pasaulį“... Jei kvietimą priimate, Vilijos Žalienės knygos „Būties rasa“ ieškokite Vilkaviškio knygyne (Gedimino g. 2 a).

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---