„Santaka“ / Sergantieji inkstų ligomis priklausomi nuo aparatų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-13 17:54

Dalinkitės:  



Sergantieji inkstų ligomis priklausomi nuo aparatų

Kovo 12-ąją minėjome Pasaulinę inkstų dieną. Kodėl prireikė ją minėti? Kas tie inkstai ir kokios jie formos? Kiek jų žmogaus organizme yra ir kuo jie svarbūs?



Organas – filtras

Pasirodo, į šiuos klausimus gali atsakyti toli gražu ne kiekvienas. Pernai Kauno medicinos universiteto klinikų konsultacinėje poliklinikoje buvo apklausti 78 žmonės, pirmą kartą atėję pas nefrologą. Atsakymai parodė, kad net 17 proc. apklaustųjų manė, kad žmogus turi 1 inkstą. Buvo manančių, kad inkstai yra riešuto dydžio, kriaušės formos.

Žmogus turi 2 inkstus. Jie yra pupelės formos ir žmogaus kumščio dydžio. Inkstai – gyvybiškai svarbus organas. Mes kasdien valgome ir geriame nesusimąstydami, kad mūsų nedideli, vos po 200 gramų sveriantys inkstai dieną naktį tyliai švarina mūsų organizmą, pašalindami iš jo nuodingas medžiagas, skysčių ir druskų perteklių. Per parą inkstai išvalo apie 200 litrų kraujo (40 kartų perfiltruoja visą organizmo kraują). Inkstai padeda reguliuoti kraujo spaudimą, susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams ir net išlaikyti sveikus kaulus.



Kai inkstai „sustreikuoja“

Sutrikus inkstų veiklai, nebepašalinamos toksinės medžiagos ir žmogaus organizmas jomis užteršiamas, pradedamas nuodyti. Toks žmogus nuolat yra pavargęs, netenka apetito, jaučia silpnumą ir pykinimą. Vėliau sutrinka skysčių pašalinimas, jie kaupiasi kūno ertmėse ir audiniuose, sukeldami tinimus.

Jei inkstai visiškai nustoja veikti ir žmogus nebeturi nė lašo šlapimo, jis tampa visiškai priklausomas nuo kraujo valymo (dializės) aparato. Tuomet kas antrą dieną tenka lankytis gydymo įstaigoje, kur žmogus 4 valandoms prijungiamas prie kraujo valymo aparato. Deja, didžiulis aparatas nesugeba visiškai pakeisti nedidelių inkstų darbo. Net ir atliekant dializės procedūras, reikia laikytis itin griežtos dietos: kasdien galima išgerti ne daugiau kaip pusę litro skysčių, draudžiama valgyti daugelį vaisių ir daržovių. Vienintelė išeitis tokiam žmogui sugrįžti į visavertį gyvenimą – inksto persodinimo operacija.

Lietuvoje kraujo valymo procedūros (dializės) atliekamos maždaug 1500 žmonių. Su persodintu inkstu gyvena apie 500 asmenų, dar apie 800 laukia transplantacijos. Kasmet atsiranda apie 100–200 žmonių, kurių savi organai nustoja funkcionuoti. Sergančiųjų lėtinėmis inkstų ligomis kasmet daugėja – per pastaruosius 10–15 metų šis skaičius padvigubėjo.



Tai turi rūpėti

Daugelis įsivaizduoja, kad nepagydomos ligos apninka tik kitus, kurie ir taip turi rimtų sveikatos problemų. Inkstų pažeidimas, kuris vėliau išsivysto į inkstų nepakankamumą, neretai atsiranda po persirgto gripo ar peršalimo. Inkstams taip pat gali pakenkti apsinuodijimas vaistais (ypač nuskausminamaisiais), grybais, alkoholiniais gėrimais.

Inkstų ligos labai dažnai užklumpa netikėtai, nes praktiškai neturi jokių simptomų. Būna, kad žmogui atrodo, jog jis tik pervargo, neišsimiegojo. Dažnas galvoja, kad tokiu atveju nueis pas gydytojus, gaus nedarbingumo lapelį, pailsės, pagers vitaminų ir toliau gyvens kaip gyvenęs. O po tyrimų sužino, kad inkstai nebeveikia ir vienintelė galimybė gyventi – dializės procedūros ir inksto persodinimo operacija.

Ugnė Šakūnienė, jau 25 metus gyvenanti su persodintu inkstu, taip pat susirgo netikėtai. 11 metų amžiaus ji apsirgo gripu ir manė, kad tai eilinis negalavimas, kuris praeis, kaip ir visi kiti. Deja, po šio gripo jos inkstai nustojo veikti. Ugnė mano, jog stengtis dirbti ar mokytis net ir sergant gripu ar peršalus – nėra didvyriškas elgesys. „Jei Jūs negailite savęs, pagailėkite kitų, neneškite jiems savo virusų ir infekcijų“, – sako skaudžią patirtį turinti moteris.

Nefrologai teigia, kad inkstų veiklos sutrikimų Lietuvoje turi kas dešimtas žmogus. Pasaulyje tokių žmonių yra daugiau nei 500 milijonų. Ypač didelę riziką susirgti inkstų ligomis turi rūkaliai, kenčiantieji nuo padidėjusio kraujospūdžio, turintieji antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu, vyresni nei 50 metų amžiaus, kurių giminėje yra sergančiųjų inkstų ligomis.



Mažiau druskos

Profesorius Balys Dainys, vienas iš inkstų persodinimo operacijų pradininkų, teigia, kad labai svarbu išgerti per parą ne mažiau kaip 2–3 litrus skysčių. Iš karto norime įspėti, kad „neužskaitomas“ ne tik alus, bet ir kava. Gerti reikia negazuotą vandenį, įvairių žolelių arbatas, daržovių ir vaisių sultis. Ypač inkstams „patinka“ spanguolių sultys.

Docentas Marius Miglinas pabrėžia valgomosios druskos žalą. Docento vadovaujami studentai apklausė beveik 50 restoranų ir kavinių virėjų. Buvo stengiamasi išsiaiškinti, ką virėjai žino apie druską, kokia yra paros norma, kiek druskos jie deda į patiekalus ir ar sutiktų dėti mažiau, jei klientas to pageidautų. Pasak docento, tyrimas parodė, kad lietuviai mėgsta valgyti sūriai. Viešojo maitinimo įstaigose irgi gaminama per sūriai. Virėjai aiškino, kad maistą sūdo norėdami įtikti klientų skoniui ir siekdami produktą išsaugoti šviežią. Be to, ne visi restoranų vadovai žino druskos paros normą. Jos leidžiama suvartoti ne daugiau nei vieną arbatinį šaukštelį per dieną (6 gramus), įskaitant „paslėptą“ druską, esančią gatavuose produktuose: padažuose, pusfabrikačiuose, šaldytame maiste, traškučiuose, picose, lydytuose sūriuose, kai kuriose duonos rūšyse ir kitur. Vaikai, priklausomai nuo jų amžiaus, turi gauti mažesnį druskos kiekį nei suaugusieji.

Mokslininkai atliko tyrimus su gyvūnais ir įsitikino, kad net esant sutrikusiai inkstų veiklai, sumažinus druskos kiekį jų maisto racione, inkstų darbas pagerėja. Druska kelia kraujospūdį, trukdo pasišalinti skysčiams, o tai apsunkina inkstų darbą.



Nerūkyti ir mankštintis

Norint turėti sveikus inkstus, kas dieną reiktų skirti bent pusvalandį mankštai. Mankšta taip pat padeda mažinti kraujospūdį – vieną pagrindinių „peilių“ inkstams. Reguliari mankšta stiprina širdį. Ši lengviau išstumia kraują į kraujagysles, dėl to mažėja kraujagyslių sienelių pasipriešinimas ir kraujo spaudimas.

Ilgai buvo manoma, kad žmonėms, kurių savi inkstai nebedirba ir atliekamos dializės procedūros, fizinis krūvis kenksmingas. Tačiau dabar jau žinoma, kad net ir tokiems sunkiems ligoniams tinkami pratimai padeda išlaikyti geresnę savijautą, pagerinti sveikatos būklę.

Inkstams labai žalingas rūkymas. Nustatyta, jog rūkaliai turi 38 proc. didesnę inkstų vėžio išsivystymo riziką nei niekada nerūkę žmonės. Metus rūkyti, ši rizika sumažėja.

Inkstai – gyvybiškai svarbus organas, todėl norime paraginti juos saugoti. Taip pat kviečiame pagalvoti apie organų donorystę. Tiems, kurių savi inkstai nebeveikia, vienintelė galimybė sugrįžti į visavertį gyvenimą – inksto persodinimo operacija.



Vitas JABLONSKIS

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ Marijampolės skyriaus pirmininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas