„Santaka“ / Informacinis raštingumas: pradžia – mokykloje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-13 17:43

Dalinkitės:  


Bibliotekoje buvo galima pasijusti tarsi mugėje.

Autorės nuotr.


Informacinis raštingumas: pradžia – mokykloje

Supratimas skirtingas

Mokykloje vaikų paklausėme: „Kas yra informacinis raštingumas?“ Atsakymai buvo panašūs: „tai mokėjimas dirbti kompiuteriu“, „naudojimasis kompiuteriu ir visokiomis programomis“, „mokėjimas kompiuteriu parengti, sukurti dokumentus“. Atsitiktinai sutikti suaugusieji manė labai panašiai. Visi informacinį raštingumą tapatina su kompiuteriniu raštingumu, tačiau tai toli gražu ne tas pat.

Informacinėms komunikacinėms technologijoms užkariavus mokymo ir darbo įstaigas, įsiskverbus į meną, kultūrą ir kasdieninę buitį, tampame vis labiau priklausomi nuo šių technologijų, kai kurios veiklos sritys be jų atrodo tiesiog neįmanomos. Tačiau mokyklose pastebimas bauginantis procesas, kuris plinta milžinišku greičiu: auga neraštingi vaikai, nemokantys rašyti pilnais sakiniais, vartoti taisyklingus žodžius. Dar didesnė grėsmė – vaikų gebėjimas naudotis internetu. Jie po internetą nardo tarsi žuvys, tačiau nemoka atsirinkti patikimos, moksliškai pagrįstos informacijos.



Lengviausias kelias

Teko dalyvauti gruodžio mėnesį Seime vykusioje mokslinėje konferencijoje, kurioje buvo akcentuojama informacinio raštingumo stoka. Mokinių, įstojusių į universitetus ir kolegijas, kompiuterinio raštingumo lygis yra pakankamai aukštas, tačiau informacinio raštingumo lygis labai žemas.

Kas gi yra tas paslaptingas „informacinis raštingumas“? Tai „gebėjimas rasti, vertinti ir vartoti informaciją, naudojant įvairius šaltinius“ (Amerikos bibliotekų asociacija, ALA, 1989). Atrodo, paprasta – mokytojai, bibliotekininkai stengiasi išmokyti vaikus surasti informaciją, tačiau vaikai nueina lengviausiu ir pačiu blogiausiu keliu. Internetas suteikia galimybę ne tik susirasti reikalingą informaciją, bet ir ją nusipirkti. Kam daug vargti ir galvoti, jei galima užsiregistruoti svetainėse speros.lt, nemoku.lt ar kitame interneto puslapyje ir už tam tikrą mokestį parsisiųsti darbą norima tema. Arba tiesiog nukopijuoti bet kokią informaciją ir ją pristatyti mokytojui kaip savo. Kartais mokiniai net nesivargina jos perskaityti.



Griebiamasi už galvos

Seime vykusioje konferencijoje pranešimus skaitę didžiųjų Lietuvos universitetų atstovai pristatė atliktus tyrimus ir privertė klausytojus griebtis už galvos – kaip sustabdyti įsibėgėjusį traukinį? Nuo ko pradėti? Vienbalsiai pritarta, jog pradėti reikia nuo mokyklos. Tačiau kaip? Dauguma mokytojų nėra pajėgūs peržvelgti visus įmanomus straipsnius internete ir patikrinti jų teisingumo ar autorystės. Atsigręžta į mokyklų bibliotekininkus. Tačiau mes, bibliotekininkai, iš patirties galime pasakyti, kad dauguma vaikų nenori ilgai vargti prie spausdintų informacijos šaltinių ar ieškoti tikrai patikimų mokslinių straipsnių internete. Jie tiesiog numoja ranka ir... sėda prie visagalio interneto.



Ko mums reikia

Informacinio raštingumo klausimą aptarėme rajono mokyklų bibliotekininkų metodiniame susirinkime. Bibliotekų darbuotojai pripažino, kad ši problema egzistuoja visose mokyklose, tačiau vienas bibliotekininkas tikrai nepajėgus nieko pakeisti. Tą reikia daryti mokytojams ir bibliotekininkams dirbant kartu susitelkus, informacinį raštingumą integruojant į visus mokomuosius dalykus, pradedant nuo pirmosios klasės, prisiimant atsakomybę bendromis jėgomis išmokyti vaikus, taip pat nepamirštant kontrolės.

Kad išugdytume žmogaus informacinio raštingumo kompetencijas, mums reikia šių gebėjimų:

– mokėti skaityti, rašyti;

– mokėti dirbti kompiuteriu;

– gebėti naudotis įvairiomis šiuolaikinėmis technologijomis;

– turėti gerus bibliotekinius įgūdžius;

– sugebėti kritiškai mąstyti;

– turėti komunikacinių gebėjimų;

– suvokti etikos normas.

Visi šie įgūdžiai labai svarbūs, neatsiejami vienas nuo kito ir apima informacinio raštingumo sampratą. Tačiau etika dažniausiai pamirštama. Pasisavindami kitų sukurtas žinias ir jas pristatydami kaip savo, mokiniai pažeidžia autorystės teises, apgauna ne tik mokytoją, bet pirmiausia – patys save. Nueinant lengviausiu keliu, nesistengiama kritiškai mąstyti ir iš gausybės informacijos atrinkti svarbiausios. Vaikams trūksta ir bibliotekinių įgūdžių, dauguma nemėgsta skaityti knygų, konspektuoti.

Problemų daug. Jas spręsti privalome visi, ir pirmiausia reikėtų bandyti atkreipti dėmesį į vaikų suvokimo brandą bei sąmoningumą.



Atrodė kaip mugė

Mūsų mokyklos biblioteka-informacijos centras šiais mokslo metais atsinaujino ir praturtėjo. Pagal gimnazijos rėmimo programą buvo skirta 30 tūkst. litų bibliotekos fondams papildyti. Įsigijome daug naujos informacinės, mokomosios, grožinės literatūros, meno albumų, muzikos įrašų, filmų, stalo žaidimų. Naujuosius turtus pristatėme mokytojams, mokiniams. Dvi dienas biblioteka-informacijos centras panėšėjo į mažą knygų mugę, visi stalai ir lentynos buvo nukloti naujais leidiniais. Knygas lankytojai vartė, skaitinėjo, buvo skaitomi pranešimai apie informacinį raštingumą, kalbamasi su mokiniais ir mokytojais.

Po parodos-pristatymo sulaukėme labai daug skaitytojų. Skaito mokytojai, skaito vaikai, džiaugiasi mūsų, bibliotekininkių, širdys. Pastaruoju metu vieni su kitais dalijamės perskaitytų knygų įspūdžiais.

Enciklopedijas, meno albumus vaikai varto per pertraukas, nuolat žaidžia stalo žaidimus, tarp kurių populiariausi šachmatai, šaškės ir „Alias“.

Stengiamės ugdyti visapusiškai raštingus piliečius. Mes vadovaudamiesi Š. H. Ranganatano bibliotekininkystės dėsniais siekiame, kad kiekvienas skaitytojas atrastų savo knygą, o kiekviena knyga – savo skaitytoją. Juk visų bibliotekininkų svajonė – sukurti turtingą biblioteką, kuri galėtų tenkinti įvairius skaitytojų skonius.



Joalita ARBAČIAUSKIENĖ

Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos bibliotekos- informacijos centro vedėja






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas