„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-13 17:23

Dalinkitės:  


Atodangos

Dangyra APANAVIČIENĖ

Rinkimų favoritės padangė ne tokia ir giedra



Įdomiai Lietuvoje prasidėjo pavasaris. Jau beįgrystančią ekonominės krizės temą pakeitė diskusijos apie artėjančius Prezidento rinkimus.

Vakar buvo paskutinė diena, kai pretendentai Vyriausiajai rinkimų komisijai galėjo pateikti pareiškinius dokumentus kandidatuoti Prezidento rinkimuose. Norą siekti aukščiausio valdžios posto pareiškė penkiolika pretendentų. Ar visiems pavyks įveikti pirmąją, palyginti ne taip aukštai iškeltą, kartelę – surinkti 20 tūkst. juos remiančių piliečių parašų, paaiškės balandžio pradžioje. O po to prasidės oficiali rinkimų kampanija.

Nors jau praeitą savaitgalį žiūrėjusieji televiziją galėjo pagalvoti, kad startas rinkimų kampanijai duotas. Visi televizijos kanalai lyg susitarę transliavo reportažus apie Europos Parlamento komisarę Dalią Grybauskaitę, ėmė interviu, kai reklamai ji dar nespėjo išleisti nė lito. Beje, rinkimų favorite laikoma pretendentė yra pareiškusi, kad nesiruošia rinkimams švaistyti pinigų ir jos agitacinė kampanija būsianti kukli.

Bepigu ir kuklintis, kai jau visus metus į galvas kalama, kad Lietuva turi tik vieną kandidatę, o paskutiniosiomis savaitėmis netgi atrodė, kad šalyje rengiamasi ne Prezidento, o D. Grybauskaitės rinkimams.

Kandidatuoti į Prezidentus atsisakius didiesiems politikos patriarchams Vytautui Landsbergiui ir Algirdui Brazauskui, visai atvirai pradėta tvirtinti, kad rinkimus laimės būtent eurokomisarė, nes ji neva vienintelė žmones telkianti figūra.

Politikos apžvalgininkų ir apklausų teigimu, jeigu ir prireiktų antrojo rinkimų turo, kuris birželį vyktų kartu su Europos Parlamento rinkimais, tai jame D. Grybauskaitė susirungtų nebent su dabartiniu Seimo pirmininku Arūnu Valinsku. Kiti kandidatai – tarsi tik dėl bendro vaizdo. Priežastys, kodėl jie nelaimės Prezidento rinkimų, įvairios.

Štai minėtajam „prisikėlėlių“ vadui A. Valinskui koją, manoma, pakiš smukę reitingai dėl jo neapsakomos arogancijos ir karo su žiniasklaida. Paprastų žmonių kandidate apsiskelbusios Loretos Graužinienės rinkėjai klaus apie jos perdėtą meilę ir ištikimybę ne visų mylimam Viktorui Uspaskichui. Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderę Kazimirą Danutę Prunskienę daugelis dar ilgai kals prie sienos dėl Šatrijos „uodegos“. O Sąjūdžio aktyvistas Zigmas Vaišvila šansų laimėti rinkimus neturi jau vien dėl to, kad per ilgai užsibuvo „pogrindyje“ ir rinkėjai kuriam laikui jį tiesiog „ištrynė“ iš politinės padangės. Na, už Lenko kortą turintį Valdemarą Tomaševskį lietuviai, suprantama, nebalsuos iš principo.

O ką mums sako publicistu prisistatančio Vytauto Kundroto, apie save beveik jokių duomenų nepateikusio Vidmanto Sadausko, leidėjo Algirdo Pilvelio, smulkiojo verslininko Jono Jankausko ir kai kurių kitų pretendentų pavardės?

Tiesiog nekelia pasitikėjimo šie žmonės, siekiantys būti šalies vadovu, kai žinai, kad kai kas iš jų net nesugeba savarankiškai, be advokato pagalbos, užpildyti pareiškinių dokumentų Vyriausiajai rinkimų komisijai, kitas turi tik santechniko išsilavinimą arba metų metais neišsikapsto iš teismų.

Kaip patyręs politikas gal būtų įdomus Valentinas Mazuronis, bet jam saulę užstoja nušalintojo Prezidento, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderio Rolando Pakso aura. Šios partijos rudenį į Seimą stumto atsargos brigados generolo, dabar save išsikėlusio Česlovo Jezersko šansai taip pat minimalūs. Jau vien dėl to, kad prezidentinėje kovoje vėlgi teks susigrumti su vilkaviškiečių išrinktu parlamentaru Algirdu Butkevičiumi, prieš kurį jau kartą pralaimėjo.

Ne paslaptis, jog daugelis rajono gyventojų apsidžiaugė sužinoję, kad A. Butkevičius pasiryžo dalyvauti rinkimuose ir siekti aukščiausio valstybės posto. Šiaip ar taip – rajono žmonėms jis saviausias kandidatas iš visų siūlomų.

Prezidento rinkimai A. Butkevičiui, suprantama, kur kas rimtesnis išbandymas nei Seimo rinkimai. Tačiau įtartina net ir pačių aršiausių kritikų tyla jo atžvilgiu ar tik nebyloja, kad į tų dviejų – favoritės ir Parlamento vadovo – tarpą įsiveržė gana rimtas, netikėtas ir, tiesa, kiek neperkąstas konkurentas, galintis ir aptemdyti gana giedrą D. Grybauskaitės dangų?






Spardome nacionalinį investuotoją „Leo LT“



Šaršalynė dėl „Leo LT“, įsibėgėjusi Konstituciniam teismui paskelbus pusinį sprendimą apie šios energetikos bendrovės formavimą – kad ir vilkai būtų sotūs, ir avys neįsižeidusios, – politikų ir verslininkų lūpose virsta klampia koše.

„Nacionalinės investuotojos į atominę elektrinę „Leo LT“ egzistavimo klausimas nėra visiškai atsakytas“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir pridūrė, jog Vyriausybė naujai branduolinei jėgainei statyti ieškos strateginio investuotojo. Tokiai teisei įgyti dar šiais metais numatoma skelbti tarptautinį konkursą. „Vienas dalykas, kurį mes tikrai žinome, yra tai, kad „Leo LT“ vadovavimas turi būti sutvarkytas taip, kad valstybė, turėdama per 60 proc. akcijų, bent jau galėtų valdyti tą ne mūsų sukurtą darinį“, – yra pasakęs premjeras Andrius Kubilius.

„Strateginis investuotojas būtų labai gerai, tačiau čia ne („Leo LT“ – aut. past.) valdybos kompetencijos klausimas – tai yra akcininkų klausimas, ar jie įsileis papildomą akcininką“, – atsako „Leo LT“ vadovas Gintautas Mažeika. Privačių akcininkų – bendrovės „NDX energija“ vadovas Ignas Staškevičius ta proga primena, jog „dėl pasikeitusios valstybės politikos“ jų turimų akcijų vertė „neabejotinai drastiškai nukritusi – bendrovė dažnai vertinama kaip priešiška struktūra vos ne valstybės interesams“.

Pirmas įspūdis pažvelgus į tą klampynę – Vyriausybė šią savaitę aplink „Leo LT“ kone kasdien svaido nedraugingus žaibus. O daugiau nei trečdalį energijos monopolininkės akcijų valdantys „NDX Energija“ savininkai dviprasmiškai užsimena apie vos per pusmetį patirtus turtinius praradimus. Atpažinti už šių dviprasmybių slypinčius būsimus „Maximos“ dešimtuko planus kol kas pakankamai sunku, tačiau po Pyro triumfu pasibaigusių 2008-ųjų „tautinio verslo“ atstovams šiemet teks savo interesus „Leo LT“ ginti dėl ūkio recesijos neišvengiamai smunkant jų pagrindiniam – mažmeninės prekybos – verslui.

Tačiau ne ką mažesnė mįslė, ar Andriaus Kubiliaus vyriausybė elektros energetikos sektoriuje, be žaibais trankančių žodžių, turi kokį nors aiškų planą? Drįstu teigti, jog strateginio investuotojo paieška naujai atominei elektrinei statyti – geriausiu atveju antraeilis klausimas. Jeigu toks investuotojas atsirastų, esant dabartinėms „konkurencijos“ sąlygoms rinkoje, skubotas susitarimas geriausiu atveju pakartotų „Williams“ grėblį. Blogesnis scenarijus lemtų kur kas skaudesnes pasekmes. Proga priminti štai ką: „Skaudžiausia pardavus „Mažeikių naftą“ amerikiečių „Williams“ buvo tai, kad naudodami politinį spaudimą jie pasiekė verslo naudos; tai labai gera pamoka: ne amerikiečių, o mūsų problema, kad mes neįvertiname, jog, be energetinio saugumo, dar yra ir pelnas“ (Albinas Januška – Prezidento, vėliau Ministro Pirmininko patarėjas).

Būtų naivu manyti, jog sukurti, įtvirtinti ir įstatymais užtikrinti monopolinę padėtį elektros energetikos sektoriuje tėra koks nors specifinis „Maximos“ dešimtuko noras. Neabejotinai tokias pat šiltnamio sąlygas be jokių skrupulų priimtų bet kuris tarptautinis energetikos gigantas, jeigu tik šalies Vyriausybė imtų apgaudinėti save energetinio saugumo iliuzijomis arba noru gausiau pasipinigauti, parduodant išskirtines teises elektros rinkoje su visais vartotojais. Ir net nesvarbu, jog dabar nominaliai kalbama tik apie strateginį branduolinės jėgainės statytoją.

Todėl jeigu A. Kubilius su kolega A. Sekmoku nežino ar iki galo neapsisprendė, kaip iš esmės pertvarkyti šalies elektros rinkos struktūrą, galbūt yra prasmės suvis patylėti. Ir be žodinių žaibų šiuolaikinėje Lietuvoje apstu daug tikresnių ir skaudesnių įtampų. Juoba Vyriausybė iki šiol neišdėstė aiškios pozicijos dėl Europos komisaro Andrio Piebalgo prieš dvejus metus pateiktų siūlymų: skirstomuosius tinklus grąžinti kontroliuoti valstybei (arba trijų Baltijos šalių vyriausybių įsteigtam reguliuotojui, jeigu pavyktų sukurti bendrą trijų šalių rinką) bei liberalizuoti elektros energetikos rinką, sudarant realias galimybes Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje konkuruoti trijų šalių nacionalinėms energetikos bendrovėms. Vėliau įsileisti, tarkime, tas energetikos kompanijas, kurios taps strateginiais partneriais tiesiant jungtis į Švediją, Lenkiją ir Suomiją bei galbūt statys naująją atominę elektrinę.

Tokiame konkurenciniame žaidime visai tiktų ir finansiškai pajėgaus „Leo LT“ dalyvavimas. Nelygu tik, ar konkurencija energetikos rinkoje įeina į „Maximos“ savininkų planus (čia – jų reikalas). Tačiau jis neabejotinai atitiktų šalies interesą, nes būtų naudingas vartotojams. Todėl ne „Leo LT“ ateities ir ne naujos Ignalinos problemos, o liberalizuotos energetikos rinkos klausimas A. Kubiliaus vyriausybei yra pirmaeilis.



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas