„Santaka“ / Į fondus investavusių žmonių sąjungininkas yra tik laikas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-12 08:55

Dalinkitės:  


Į fondus investavusių žmonių sąjungininkas yra tik laikas

Dangyra APANAVIČIENĖ

Dar praeitais metais, kai ekonomika Lietuvoje klestėjo, bankų darbuotojai ėjo į kolektyvus arba per žiniasklaidos priemones ragino žmones nelaikyti savo santaupų namuose, o geriau investuoti į akcijas ar pensijų fondus. Neva taip jie daugiau laimės, pasirūpins savo ateitimi ir sukaups lėšų senatvei.

Daugelis žmonių, patikėję įvairių fondų valdytojų vilionėmis ir bijodami, kad sukaupti pinigėliai nenuvertėtų, taip ir padarė – juos investavo. Tačiau šiandien bankų klientai, ypač neturintieji jokios investavimo patirties, nusivylę, o kai kurie sako net ir gailisi dėl tokio savo žingsnio.

Į redakciją kreipėsi nemažai skaitytojų, kurie susirūpinę dėl pensijų fonduose kaupiamų pinigų likimo, dėl prarastų investicijų.

Ruošdami šia tema straipsnį, kreipėmės į keleto bankų specialistus, kad šie kvalifikuotai paaiškintų šiandieninę situaciją, padėtų žmonėms susivokti, kas vyksta, o galbūt net ir patartų, kaip jiems elgtis tokiu sunkiu laikotarpiu.



Žmonės sunerimę

Prieš keletą metų Lietuvoje įvykdyta pensijų sistemos reforma suteikė galimybę gyventojams lėšas pensijai kaupti papildomai privačiuose pensijų fonduose.

Kaip žinia, Lietuvoje egzistuoja antros ir trečios pakopų pensijų fondai.

Esminis skirtumas tarp jų yra tas, kad į antros pakopos pensijų fondą įmokos yra atskaitomos nuo įmokų „Sodrai“, o į trečios pakopos pensijų fondą įmokas gyventojai moka savanoriškai.

Nemažai Lietuvos gyventojų, tarp jų – ir mūsų rajono, pasinaudojo šia suteikta galimybe ir dalį savo pinigų nukreipė į pensijų fondus.

Keletą metų viskas vyko sklandžiai, žmonės džiaugėsi pensijai kaupiamomis lėšomis bei uždirbamu pelnu. Tačiau lyg perkūnas iš giedro dangaus 2008-aisiais pasaulį sudrebino ekonominė krizė, kuri itin dramatiškai paveikė ir pensijų fondus.

Jau praeitų metų pabaigoje beveik visų fondų rezultatai buvo neigiami.

Žmonės, pamatę, kad sąskaitose likę gerokai mažiau pinigų, nei per keletą metų jie buvo sukaupę, puolė į paniką.

Ypač sunerimę vyresnio amžiaus asmenys, kurie dėl patirtų nuostolių jaučiasi nuvilti ir nebežino, ką daryti toliau.



Ką pataria bankų specialistai?

Stambiųjų bankų, turinčių savo skyrius ir Vilkaviškyje, specialistai komentuodami situaciją pabrėžė, kad pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl didesni ar mažesni rinkų svyravimai yra neišvengiami.

Specialistų nuomone, žmonės turėtų būti tolerantiški šiems svyravimams, pasistengti išlaukti sunkų laikotarpį, ir rizika bus atlyginta, nes investicijos į fondus paprastai būna vis tiek pelningesnės už, pavyzdžiui, terminuotus indėlius ar valstybės obligacijas. Pasak jų, ilgu laikotarpiu rinkų svyravimai neturėtų daryti didesnės įtakos pensijų fonde sukauptų lėšų dydžiui.

Vis dėlto ką daryti žmonėms dabar, esant tokiai sunkiai, o svarbiausia – neaiškiai situacijai?

Kaip sakė „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė, „šiandien jokiu būdu nepatartina imtis radikalių sprendimų keičiant pensijų fondus ar jų valdytojus. Nežiūrint į tai, kokia situacija yra šiandien vertybinių popierių rinkose, pensijų fondą, kaip ir iki šiol buvo rekomenduojama, reikėtų rinktis atsižvelgiant į pagrindinį argumentą, kiek laiko yra likę iki pensijos. Bendra taisyklė yra tokia: kuo daugiau laiko lieka kaupimui, tuo rizikingesnę investavimo strategiją patartina rinktis“.

Pasak specialistės, vyresnio amžiaus žmonėms, kurie kaupia lėšas antros pakopos pensijų fonduose ir jau greitai įgis teisę į išmokėjimą, vertėtų kaupti konservatyvesniuose pensijų fonduose ir taip išlaikyti jau sukauptą sumą. Tie, kurie jau sulaukę pensinio amžiaus, turėtų pasinaudoti teise palaukti ir atidėti išmokos iš pensijų fondo gavimą. Kaupiantiesiems trečios pakopos pensijų fonduose, jei sutartis jau baigiasi, rekomenduojama ją prasitęsti.

DnB NORD investicijų valdymo bendrovės generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys ir jaunesniems žmonėms pataria neskubėti imtis radikalių priemonių, nes, kaip minėta, pensijų fondai yra ilgalaikio investavimo instrumentas ir kelerių metų nuosmukis prieš kelis būsimus dešimtmečius dar nieko nereiškia.



Vertėtų neskubėti

Kita grupė žmonių, kuriems šiuo metu dar labiau skauda galvą dėl prarastų pinigų, – tai investavusieji savo pinigus į įvairias akcijas, kurių vertė dabar smarkiai nukritusi. Šie žmonės prieš kurį laiką taip pat patikėjo bankininkų vilionėmis, kad kur kas naudingiau yra pinigus investuoti, nei laikyti indėlius už tam tikras palūkanas.

Į redakciją kreipęsi nusivylę bankų klientai sakė jaučiasi apgauti, mat investuoti pinigai ne tik neatnešė planuoto pelno, bet jie apskritai „ištirpo“ – žmonės nebegali atgauti net nominalios smukusių akcijų vertės.

Šiuo klausimu bankininkų nuomonė taip pat vienoda. Jie tikina, kad bet kuriuo periodu verta laikytis pagrindinio principo – įdarbinti savo pinigus, užuot juos laikius namuose. Investavimas ir yra vienas iš būdų tai padaryti. Žinoma, imtis investuoti derėtų tuomet, kai jau yra pasirūpinta santaupomis „juodai dienai“. „Investuoti vienintelių ir visų savo santaupų į akcijų rinkas nerekomenduojame, kad neiškiltų būtinybė tokių investicijų parduoti pačiu nepalankiausiu metu – nukritus kainoms“, – tvirtino SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Pasak jos, dabar labiausiai ir pralaimi tie, kurie dėl asmeninių aplinkybių (pavyzdžiui, pritrūko pinigų) yra priversti parduoti akcijas už kainą, mažesnę, negu už tas akcijas ar investicinius vienetus sumokėjo.

Neturintiems investavimo patirties žmonėms arba turintiems jos mažai bankų specialistai irgi rekomenduoja laikytis ilgalaikio periodinio investavimo strategijos. „Tikimybė ne tik negauti prognozuoto pelno, bet ir apskritai prarasti dalį investuotų pinigų buvo ir yra didesnė, jei investuojama trumpam laikotarpiui. Jei investavimo laikotarpis ilgesnis, siekia dešimt ar daugiau metų, tokia tikimybė mažėja“, – teigė SEB banko ekspertė J. Varanauskienė.



Sunkmetis turi ir privalumų

Suprantamas žmonių nerimas dėl esamos situacijos – juk dauguma investavimo galimybėmis susidomėjo tik prieš keletą metų ir su finansų rinkų krize susidūrė pirmą kartą. Bankininkystės ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu tikrai nederėtų imtis jokių nepamatuotų sprendimų ir nutraukti investavimo sutarčių. Kaip jau buvo minėta, šiuo metu reikia susitaikyti su galimais trumpalaikiais akcijų vertės kritimo nemalonumais.

Tačiau, bankininkų teigimu, dabartinė situacija turi ir privalumų: akcijoms toliau pingant, jų galima įsigyti pigiau, tad tikėtina, kad ekonomikai atsigaunant sukaupto portfelio vertė išaugs daugiau.

„Deja, dažniausias scenarijus – investuoti žmonės sukrunta vėlai, t. y. kainų augimo ciklo viršuje, „kai investuoja visi“, o ciklui pasikeitus iš karto patiriamas trumpalaikis vertės kritimas. Dar blogiau, jeigu tuo metu investicijos parduodamos ir užfiksuojamas realus nuostolis be jokios galimybės kažką pakeisti rinkoms atsigavus“, – teigė DnB NORD banko atstovas Š. Ruzgys. Pasak jo, ir šiuo metu svarbiausia yra disciplina periodiškai mokėti įmokas.



Gelbėjimasis – pačių skęstančiųjų reikalas

Skaitytojai teiravosi, ar neturėtų bankai apie numatomas bei artėjančias grėsmes informuoti savo klientų. Nejaugi ir čia galioja sena taisyklė: „Gelbėjimasis – pačių skęstančiųjų reikalas“?

„Kainų kritimų iš anksto numatyti neįmanoma. Galima tik stebėti, kad akcijų kainų tendencijos sutampa su viso ūkio tendencijomis. O ūkis vystosi irgi tam tikrais ciklais (nuo pakilimo iki krizės, nuo krizės iki pakilimo)“, – kalbėjo SEB banko ekspertė J. Varanauskienė.

Bankininkystės ekspertų teigimu, remiantis tam tikromis teorijomis apie galimas grėsmes galima tik nuspėti, o kaip elgtis, niekas negali tiksliai pasakyti.

„Bankas siūlo tik galimybes – priklausomai nuo laiko horizonto siūlome instrumentus, kurie būtų teisingi konkrečioje situacijoje. Iki metų – indėliai, iki trejų metų – valstybės vertybiniai popieriai, valstybės obligacijos, iki penkerių metų ir daugiau – akcijos. Kiekvienam klientui gali būti siūlomi ir tarpiniai portfeliai, kuriuos apima skirtingų instrumentų proporcijos. Tokiu būdu iš dalies galima apsisaugoti nuo rinkų rizikos ir tikėtis uždirbti daugiau negu tik laikant pinigų indėlį. Tačiau bet koks siekis uždirbti daugiau negu indėlis yra lydimas didesnės rizikos, kurią turi suprasti kiekvienas investuojantis“, – sakė DnB NORD investicijų valdymo bendrovės generalinis direktorius Š. Ruzgys.

Bankų atstovai informavo, kad paprastai klientams, sudariusiems banke, pavyzdžiui, pensijų kaupimo sutartis, siunčiami laiškai su investavimo paslaugų ataskaita, papildoma naudinga informacija. Sekti informaciją apie savo investicijas bei taupymo paslaugų rezultatus klientams siūloma ir savarankiškai – interneto svetainėje. Pasikalbėti apie tai galima ir susitikus su savo investavimo vadybininku. Kilus neaiškumams visuomet reikėtų kreiptis į bankų specialistus, kurie padės įsivertinti esamą situaciją, kliento poreikius ir pagal tai galbūt pasiūlys sprendimus.



Po nuosmukio – pakilimas

Pasaulinė patirtis rodo, kad kiekviena krizė turi pradžią ir pabaigą. Paprastai ekonomikos augimo laikotarpis tęsiasi ilgiau nei nuosmukiai. O kaip sakė SEB banko ekspertė J. Varanauskienė, bendra ilgalaikė tendencija vis vien yra kilimo ir, nepaisant nuosmukių bei krizių, po dešimties metų ekonominė situacija greičiausiai bus geresnė negu šiandien.

Taigi, kaip supratome, šiandien geriausias investavusiųjų žmonių sąjungininkas ir pagalbininkas yra tik laikas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas