„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-06 16:31

Dalinkitės:  


Atodangos

Pelės monopolistinių katinų užmačių neįveiks



Ar jums teko stebėti, kaip sotus, šeimininkės palepintas katinas elgiasi su pasigauta pelyte? Jis dažniausiai pelės iškart nesukramto, o lyg ir paleidžia, kad ši dar neprarastų vilties pasidžiaugti laisve ir gyvenimu. Bet jai bent pusmetrį nuspurdėjus, katinas vėl savo kibia letena prispaudžia pelę prie žemės. Ir tik vienai kitai gudresnei pelytei pavyksta ištrūkti ir pasislėpti nuo besočio katino. Taip ir mes, gyvenimo pelės, ginamės bei slepiamės nuo valdžios ir monopolizmo katinų.

Pirmąja ne vienam gyventojui pripiršusia savo paslaugas būtų galima laikyti ryšių bendrovę „Lietuvos telekomas“. Žmonės ir džiaugėsi, ir stebėjosi „Telekomo“ vadovų užmojais – kiekvienoje gyvenvietėje iki kiekvieno gyvenamo namo nutiesti telefoninio ryšio kabelius. Kartu su telefonizacijos darbais kilo ir telefoninių pokalbių kainos. Po poros metų įkainiai pasiekė tokį aukštį, kad žmonės ne juokais išsigando, pradėjo mažiau naudotis telefonu, skambinti tik ten ir tiems, be ko jau mirtinai negali apsieiti. Sutrumpėjus pokalbiams, sumažėjo ir ryšininkų pajamos. Tuomet jie pritaikė naują gudrybę – turintiems stacionarius telefonus įvedė pastovų, vadinamąjį abonementinį, mokestį.

Monopolininkas sukūrė tokią situaciją, kad kalbėsi ar nekalbėsi namuose esančiu laidiniu telefonu, o nustatyto dydžio mokestį vis vien privalėsi sumokėti. Dar ir dabar ne vienas jau nebe „Telekomo“, o TEO klientas, per mėnesį net nepakėlęs telefono ragelio, už laidinio ryšio paslaugas gauna sąskaitą, kurioje parašytas tik abonementinis mokestis ir trys kiekvieną prekę ar paslaugą lydinčios raidės – PVM. Taip sakant – mokestis už nieką.

Nuo „Telekomo“ „katino“ nagučių laidinio ryšio „pelytėms“ pavyko šiek tiek apsiginti tik atsiradus konkurencijai – mobiliojo ryšio paslaugoms. Nors dar nežinia, ar ilgam. Jau girdisi, kad ir mobiliojo ryšio bendrovės, besigindamos nuo sunkmečio negandų, ruošia tokius projektus, kad jų klientai, nors ir kalbėtų mobiliaisiais telefonais mažiau nei pernai, bet sumokėtų bent tiek pat, kiek praeitais metais. Už tą neprakalbėtą skirtumą šio ryšio atstovai žada suteikti vartotojui papildomų paslaugų, pvz., ryte nemokamai pažadinti... Tik kam bedarbiui tas rytinis skambutis...

Taupumas – viena praktiškiausių žmogaus savybių. Tik taupus šeimininkas rinkos ekonomikos sąlygomis gali pasiekti geresnių rezultatų. Į žmonių taupumą ir valdžia, nors pati ir ne kažką taupydama, deda dideles viltis vaduojantis iš ekonominės krizės gniaužtų. Tačiau eilinio piliečio taupumu labiausiai pasinaudoja didžiausias laisvos rinkos kenkėjas – monopolininkas.

Beveik kasmet keliamos gyventojams tiekiamo vandens kainos. Žmonės pradėjo taupyti: prausiasi ne po atsuktu čiaupu, o prisipila vandens į dubenį, dantims išsivalyti jau nesunaudoja puskibirio vandens, o pakanka vidutinio puodelio, nekliokia iš čiaupo pusvalandį vanduo, kol suplaunami indai ir t. t. Itin taupūs šeimininkai net po prausimosi atlikusį vandenį supila į klozeto bakelį.

Kai gyventojai pradėjo sunaudoti mažiau vandens, jo tiekėjai pakėlė kainą ir dar įvedė abonementinį mokestį. Dabar, netgi jei vandens ir parsineštum iš savo ar kaimyno šulinio, vis vien nustatytą abonementinę sumelę teks atiduoti vandentiekio šeimininkui. Vadinasi, sutaupęs vandens, mokėsi tiek pat ar net daugiau. Tai kokia ir kam iš to taupumo nauda? Palaukit. O vandens tiekėjui, surenkančiam tą pačią ar net didesnę pajamų sumą, jau reikia pateikti mažiau vandens, tai ir išlaidų jis mažiau patiria. Vadinasi, nauda yra, tik ne tam, kuris taupo.

O kaip su šiluma? Bene riebiausi šilumos gamintojų ir tiekėjų „katinai“. Jie geriausiai sugeba žaisti su savo „pelytėmis“. Ko tik nepadaro žmogus, gindamasis nuo šalčio ir daugiaženkliais skaičiais primargintų šilumininkų sąskaitų. Pirmiausiai pradėjo nuo langų – aptręšusius, suklypusius medinius pakeitė plastikiniais. Nors kambariuose gero oro liko mažiau, bet šilumos susikaupė daugiau. Tačiau tiekėjai ir vėl kilstelėjo šilumos kainą. Tada gyventojai ėmė pūsti į sienų ir grindų plyšius visokias nuo šalčio ginančias putas, kloti šilumą saugančias plokštes. Šilumos skaitiklis pradėjo suktis lėčiau, žmogus litą kitą sutaupė. Tik ar ilgam? Ir vėl tiekėjai paprašė, o valdžia patvirtino naujas (žinoma, didesnes) kainas už šilumą. Ir vėl šilumos perkame lyg ir mažiau, o mokame brangiau. Daugiabučio namo gyventojas negali atsisakyti centralizuotai tiekiamos šilumos, už ją mokėti mažiau arba visai nemokėti. O taip atsitikus, „katinas“ nustoja žaisti su „pelyte“ ir padedant antstoliui ją suėda.

Kaip miela būti monopolistu. Nuo jo užmačių dar lyg ir mėgina žmones ginti valdžia. Tačiau valdžios jėgos (o gal ir norai) tokiai gynybai per menkos – greičiau simboliškos nei praktiškos ir dalykiškos.

Nuo šilumininkų „katino“ Vilkaviškyje toliau nubėgti pavyko tik vienai „pelytei“ – Lauko gatvės namo Nr. 48 gyventojams. Jie už šilumą moka apie 20 proc. mažiau nei kiti panašiuose namuose įsikūrę žmonės. Toks taupumas – ne tik dėl plastikinių langų, apšiltintų laiptinių, o daugiausiai dėl to, kad čia suburta veiksminga ir drausminga „Svajone“ pavadinta namo bendrija. Jai vadovauja savo darbą išmanantis Stanislovas Vidžiūnas. Raktus nuo namo šiluminio mazgo saugo ir šį objektą prižiūri pats Stanislovas. Šilumininkai į mazgą įleidžiami ir ten tvarkytis gali tik pačiam bendrijos pirmininkui dalyvaujant ir prižiūrint. Nežinia, dėl šių ar kitų priežasčių šilumos skaitiklis čia sukasi lyg ir lėčiau.

Taigi ne viską sprendžia ir išspręs rinka. Monopolizmo apraiškas gali įveikti tik žmonės ir valdžia. Deja, jau beveik per dvidešimtmetį Nepriklausomos Lietuvos tokios išsirinkti dar nepavyko.



Algimantas GUDAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas