„Santaka“ / Iš ciklo „Meilės laiškai tau“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-03 09:23

Dalinkitės:  


Iš ciklo „Meilės laiškai tau“

Laiškas ant šlapio asfalto

Rašau laišką ant šlapio asfalto. Kiekvienas žodis tarsi lietaus lašas krenta į balutę, o ji nedidėja. Kiekgi reikėtų žodžių, kad jie užpildytų visas telkšančias lietaus balas?.. Gal ir būtų tiek žodžių, tik vargu ar galėtum juos visus perskaityti ir suprasti, juk mano mintys ir jausmai tokie nenuspėjami.

Žodžiai taip nenoromis krenta ant asfalto, jis toks tamsus, kad, rodos, nukritę žodžiai taps juodi ir bejausmiai. Bet taip neatsitinka, žodžiai sušildo ir nuskaidrina tamsą, viskas aplinkui ima švytėti vaivorykštės spalvomis, raibuliuoti, alsuoti...

Tik staiga – batai... Purvini kažkieno batai užmina vaivorykštę ir nužingsniuoja. Lieka tik purvinos žymės ir į visas puses išblaškyti patys gražiausi žodžiai. Jie dar bando glaustis vienas prie kito, palaikyti vienas kitą, bet nebegali – per daug purvo. Gal ir gerai, kad nespėjai jų perskaityti, dauguma jų skirti man pačiai, kad kaip nors pateisinčiau savo egzistenciją.



Laiškas ant rudeninio lapo

Rašau Tau laišką ant nukritusio rudeninio lapo. Rodos, nukrito dar taip neseniai ir buvo toks ryškiai geltonas, su rausvais krašteliais, bet pabuvęs ant žemės patamsėjo...

Paėmiau jį į rankas ir širdį užplūdo rudeniška nuotaika – nuostabi gamta viliojo klajoti, džiaugtis rudeninėmis spalvomis, braidyti po balutes ir svajoti, svajoti...

Todėl ir rašau Tau ant rudeninio lapo, jo spalvomis beldžiuosi į Tavo sielos duris, galgi jos ims ir atsivers.

– Keistuole tu, keistuole, – sako man vidinis balsas, – ko lendi ten, kur tau nereikia... Ir iš viso – būk sau viena su savo rudeninėm nuotaikom ir nelįsk prie žmonių! Tai tik tau ruduo virpulį kelia, tai tik tu, kaip ir visada, skraidai padebesiais ir niekaip nesuaugi – leiskis ant žemės!

Kartu su šiais žodžiais pakyla vėjas ir bloškia į veidą purvinus, kažkieno sunkių kojų sumintus lapus – štai tau ir rudeninis grožis, džiaukis!

Nusibraukiu ant veido užtiškusį purvą, kelias ištryškusias ašaras ir einu sau taku vėl šypsodamasi, juk rašau Tau laišką ant rudeninio lapo...



Šaltas laiškas

Jau senokai nieko nerašiau, nes šaltis sukaustė ne tik rudenines balutes, bet ir mano mintis.

Gamta iškrėtė pokštą – geltoni medžių lapai ant balto sniego. Ir žiema, ir ruduo vienu metu. Tas sniego baltumas tikrai malonus akiai, bet toks šaltas ir bejausmis, ką ten lyginti su rudeniškų spalvų palete... Taip dar norėjau pasidžiaugti rudeninėm spalvom, o dabar net laukan nesinori eiti.

Negaliu pasakyti, kad nemėgstu žiemos, kad manęs nežavi tas baltumas ir skaistumas, tie šerkšno spygliukai ant medžių viduržiemį, bet mano sielos atgaiva – ruduo. Net pavasaris negalėtų konkuruoti su juo. Gal dėl to, kad metų laikus vertinu pagal tai, kiek jie man padeda atskleisti kūrybines galias. Ruduo man – kūrybos metas. Pavasarį būnu išsiblaškiusi ir svajojanti, vasarą trokštu pramogauti, žiemą šiek tiek aptingstu ir tik rudenį galiu išsakyti visa, kas susikaupia per visus metus. Todėl man ir gaila rudens.

Sniegas užklojo rudeninius laiškus balta savo marška ir žodžiai užsnūdo. Gal dar pabus...



Žibutė ŠILINGIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas