„Santaka“ / Kalbos svetainė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-02-27 17:13

Dalinkitės:  


Kalbos svetainė

Elena SABALIAUSKIENĖ

Pagarbos nebus per daug



Vyksta finalinis turas

Šiandien Lietuvoje ir užsienio šalyse vėl pagerbiamas lietuviškas žodis – vyksta Nacionalinio diktanto finalinis turas. Diktanto tekstas 11 val. bus skaitomas per Lietuvos radiją ir LTV2 kanalą. Lietuvių kalbos ekspertų komisija, ištaisiusi ir įvertinusi pirmojo turo dalyvių darbus, nusprendė, kad dalyvauti finale turi teisę visi, kurie rašydami Vytauto V. Landsbergio parengtą tekstą „Partizanas“ padarė tik vieną klaidą. Iš daugiau nei 5 tūkst. rašiusiųjų atrinkta 80 kalbos mokovų, kurie šiandien bus pagerbti šventiniame Nacionalinio diktanto finalo dalyvių apdovanojimo vakare. Šįvakar paaiškės ir smagiausias lietuvių kalbos ištiktukas. Gaila, tačiau iš Vilkaviškio rajono į finalinį turą nepateko nė vienas pretendentas.

Mintis pakviesti tautiečius rašyti Nacionalinį diktantą kilo 2006 m., siekiant pažymėti pasaulyje vasario 21 dieną švenčiamą Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.



Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Ką apie ją žinome? Lietuvoje dar nėra įprasta plačiau švęsti šią dieną, tačiau, kaip rodo skaitytojų laiškai, mokyklose ji gali būti gražiai paminima.

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Ši data pasirinkta siekiant paminėti 1952 metais Bangladeše vykusį sąjūdį. Šio judėjimo metu buvo stengiamasi apginti valstybinę kalbą Bangloje, rytinėje Pakistano dalyje. Kai Pakistano valdžia nusprendė įvesti urdu kaip vienintelę valstybinę kalbą, žmonės sukilo. Dauguma šio sąjūdžio dalyvių buvo studentai. Jie protestavo prieš nedemokratiškus vyriausybės ketinimus, kuriais siekta sunaikinti Banglos kalbą ir kultūrą, turinčias daugiau nei tūkstantį metų siekiančias tradicijas. Malšinant šį judėjimą prieš taikius protestuotojus buvo panaudota jėga, nebuvo išvengta mirčių. Tie, kurie žuvo kovodami už gimtosios kalbos teises, buvo pavadinti šventaisiais kankiniais. Jų auka nebuvo veltui – vasario 21-oji tapo svarbi data siekiant nepriklausomybės, kol pagaliau Bangla tapo Bangladešu. Šalis nusiuntė pasiūlymą UNESCO, prašydama vasario 21 dieną paskelbti Tarptautine gimtosios kalbos diena. Pasiūlymui pritarė kitos valstybės, ir 1999 metais visuotinėje UNESCO konferencijoje ši diena paskelbta tarptautine švente.

Vis dėlto lietuviams artimesnė kalbai skirta šventė yra gegužės 7-oji.



Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Prieš 105 metus lietuviai po ilgų pasipriešinimo dešimtmečių atgavo spaudą lotyniškais rašmenimis. 1904 m. gegužės 7 dieną specialiu caro administracijos įsaku Lietuvoje buvo panaikintas 40 metų trukęs kalbos, knygų leidybos, spaudos ir laisvo žodžio draudimas. Veltui nuėjo carinės rusų valdžios pastangos įpiršti rusiškais rašmenimis – graždanka – leidžiamus spaudinius. Lietuviškos knygos buvo spausdinamos Rytų Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje ir slapta gabenamos per sieną.

Su didžiule pagarba turime prisiminti XIX–XX a. sandūros šviesuolius: publicistus, spaustuvininkus, gydytojus, dvasininkus, pavienius žmones, kurie budėjo tautinės kultūros sargyboje. Išskirtinę misiją atliko knygnešiai. Rizikuodami laisve ir savo gyvybe jie nešė lietuvišką žodį. Kiek jų pakirto caro žandarų kulkos, kiek ištremta į Sibirą, kiek pūdyta kalėjimuose... Apytikriai žinoma, jog iš Lietuvos buvo ištremti 157 knygnešiai, areštu ir kalėjimu nubausti 903 pasipriešinimo dalyviai, o iš viso per 40 spaudos draudimo metų į šį karą be frontų išėjo apie 2 tūkst. knygnešių. Tad argi lietuvių tauta savo unikalia kova už gimtąjį žodį yra mažiau nusipelniusi nei vasario 21-osios Banglos sukilėliai?

Žinoma, tai retorinis klausimas, tačiau pamąstyti verta. Juk lietuvių, kaip ir latvių, kalba užima išskirtinę vietą indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tai vienintelės gyvos indoeuropiečių kalbos, mažiausiai nutolusios nuo senosios prokalbės. Jei mažutė lietuvių tauta savo kalbos nebūtų apgynusi, pasaulis ją būtų praradęs. Argi tai ne tikrasis tautos didvyriškumas?



Europos kalbų diena

Šiuo metu vien Europoje kalbama daugiau nei 200 skirtingų kalbų. Siekiant, kad žmonės atkreiptų dėmesį į Europos kalbų įvairovę bei savitumą, suprastų kitų kalbų mokymosi svarbą, ET Ministrų kabinetas 2001 m. nutarė rugsėjo 26-ąją paskelbti Europos kalbų diena. Nuo to laiko ši diena minima kasmet. Jos metu organizuojami įvairūs renginiai, siekiama ugdyti pagarbą visoms, netgi mažiausioms, Europos tautų kalboms.

Tad švenčių ir dienų, skirtų pagerbti kalbai, tikrai yra nemažai. Svarbiausia, kad mes iš tiesų mylėtume ir tausotume savo gimtąjį žodį. Tai, ko gero, yra svarbiausia.






Prie gimtosios kalbos šaknų



Virbalio vidurinėje mokykloje vyko „Kalbų savaitė“, skirta paminėti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Mokiniai ėmėsi įvairios veiklos, stengdamiesi priartėti prie savo gimtosios kalbos šaknų, įsigilinti į jos grožį, literatūros klodus.

Iš pradžių visų klasių mokiniai rinko įvairias mintis, tezes ar posakius apie kalbą ir surinktą medžiagą sukabino mokyklos stenduose. Bet tai buvo tik pradžia – vėliau 5–8 ir 9–12 klasių mokiniai rašė diktantus. Lietuvių kalbos žinias pasitikrino ne tik moksleiviai, bet ir patys mokytojai, kuriems reikėjo užpildyti anketas. Šiuo būdu buvo norima išrinkti pačius raštingiausius mokytojus.

Pačiu svarbiausiu įvykiu tapo „Poezijos popietė“, kuri tarsi vainikavo visos savaitės darbą ir pastangas puoselėti kalbą. Renginį vedė šios „Kalbos savaitės“ iniciatorė ir organizatorė lietuvių kalbos mokytoja J. Šukytė. „Poezijos popietė“ vyko lietuvių kalbos kabinete. Ore tarytum sklandė poezijos dvasia, stalai buvo užtiesti staltiesėmis, degė žvakės... Bet svarbiausia tai, jog skambėjo poezija, lyrinės dainos ir jau klasika tapę eilėraščiai. Renginį savo kūrybos dainomis, kurios įkvepia ir sužadina norą kurti, pradėjo G. Gurinskaitė. Taip pat skambėjo ir kitų mokinių kūryba – poezija, ištraukos iš epistolinio rašinio.

Popietėje viešėjo viena iš poezijos knygos „Prabilę eilėmis“, kurią išleido virbaliečiai, autorių D. Stankūnienė. Viešnia maloniai pasidalijo mintimis apie kūrybą, palinkėjo nesustoti ir kurti, kurti, kurti... Vykstant renginiui, buvo apdovanoti ir geriausiai parašiusieji diktantą, ir sugebantieji taisyklingai kalbėti.

Tad ši savaitė ir puikus renginys labai sustiprino kalbos ir kūrybos dvasią mūsų mokykloje, privertė prisiminti ir pagilinti lietuvių kalbos žinias ne tik mokinius, bet ir pačius mokytojus.



Rolanda LASEVIČIŪTĖ

Jaunųjų žurnalistų būrelio narė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas