„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-02-27 17:08

Dalinkitės:  


Atodangos

Eglė KVIESULAITIENĖ

Avarijos kaltės šešėlis – ir ant abejingųjų



Prieš savaitę Virbalyje įvykusi tragiška avarija, nusinešusi septynias gyvybes, ne vieną mūsų privertė dar kartą perkainoti gyvenimo vertybes. Rajono žmones tarsi suvienijo didžiulis virbaliečių ir kybartiečių šeimų skausmas. Tokio masto tragedijos, kokią teko išgyventi per akimirksnį ištuštėjusiai šeimai, dažnas net negali suvokti. Šimtai žmonių, netgi nepažinojusių žuvusiųjų bei jų artimųjų, plaukė į laidotuves ir drauge su nenusakomą skausmą išgyvenančiais velionių artimaisiais braukė ašaras. Skaudžią valandą nebuvusieji greta, laikraščio puslapiuose vilkaviškiečio Juozo Skaurono paraginti, savo namuose degė žvakeles – atminimui tų, kuriems dėl girto vairuotojo kaltės buvo lemta gyventi taip trumpai.

Skaudi avarija privertė dar kartą susirinkti policijos vadovus – nebetriumfuojant dėl puikiai įsibėgėjančios reformos ar gerų praėjusių metų akcijos „Stop karui keliuose“ rezultatų, o svarstant, kaip sustabdyti girtus bepročius, vis dar sėjančius mirtį keliuose. Gražios statistikos eilutės subyra akimirksniu, įvykus vienintelei tokiai skaudžiai avarijai. Per praėjusius metus mūsų rajono keliuose įvyko 11 skaudžių eismo įvykių, kurie nusinešė 16 žmonių gyvybes. Šiemet žmonių netektį atnešusi avarija – vienintelė, bet jos sukelto skausmo negali atspindėti jokia statistika...

Policijos departamento vadovai, kuriems ataskaitą apie mūsų rajono Kelių policijos darbo rezultatus pristatė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Kalinauskas, susitiko su naujuoju Vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu. Aukšti pareigūnai pripažino, kad visi darbo rezultatai rodo, jog dirbama teisinga linkme: avarijų ir jose sužalotų žmonių sparčiai mažėja, taip pat vis rečiau eismo įvykius sukelia neblaivūs vairuotojai, pareigūnai vis dažniau organizuoja policines priemones, kurių metu baudžiami Kelių eismo taisyklių pažeidėjai. Sugriežtėjus atsakomybei ir padidėjus baudoms, rodos, net ir įžūlesni vairuotojai vis rečiau ryžtasi grubiai pažeisti eismo taisykles. Tačiau kas gali sustabdyti tokius, kurie praradę atsakomybės jausmą, kuriems nesvarbu žmoniškumas, moralės normos ir neskauda dėl svetimų ašarų? Kokius dar griežtesnius įstatymus sukurti tokiems žmonėms?

Skaudžios nelaimės kaltininkas – Kauno rajono gyventojas Rimas Muraškovas per savo trumpą gyvenimą – tik penkerius pilnametystės metus – buvo baustas aibę kartų, netgi teistas. Iš jo buvo atimta teisė vairuoti, skirtos didžiulės baudos. Sėdęs tądien prie vairo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, jis rizikavo būti nubaustas 4000–5000 litų bauda arba 20–30 parų areštu, o galimybė atgauti vairuotojo pažymėjimą – nutolti dar keleriems metams. Daugeliui, ketinančių pažeisti įstatymą, tai būtų pakankamai „solidus“ argumentas. Tačiau šio jauno žmogaus jokios baudos nesustabdė. Net tėvas, puikiai suvokdamas, kuo sūnus rizikuoja, nepasistengė jo sulaikyti. Tiesa, nė vienas iš jų tuomet negalvojo, kad likimas gali kirsti taip žiauriai, nusinešdamas septynias nekaltų žmonių gyvybes.

Tą patį vakarą, kai įvyko skaudi nelaimė, Marijampolės kelių patruliai dirbo kelio ruože tarp Vilkaviškio ir Kybartų. Mūsų rajone jie sulaikė neblaivų vairuotoją, į alkotesterį įpūtusį 0,6 prom. (lengvas girtumas), ir jį nubaudė. Marijampolės apskrities VPK vadovas K. Kalinauskas apgailestavo, kad pareigūnams tą vakarą neįkliuvo daug girtesnis R. Muraškovas. Apskrities policijos vadovas kalbėjo, kad galbūt leistiną girtumo normą mažai viršijusio vairuotojo kelta grėsmė buvo mažesnė nei to, kuris gerokai įkaušęs vėlią naktį sėdo prie vairo ir važiavo į Virbalį. Bet kas galėjo numanyti, kad magistraliniu keliu, kur eismas pakankamai intensyvus ir sudėtingas, kur nuolat savaitgaliais budi policijos ekipažai, rizikuos beprotišku greičiu lėkti girtas vairuotojas? Jei tai būtų nujautę pareigūnai, į magistralinį kelią būtų sukviesta daugiau patrulių ekipažų, būtų patikrintas kiekvienas automobilis ir girtas vairuotojas sulaikytas.

Dabar žmonės kalba tądien matę neblaivų ir pavojingai vairuojantį R. Muraškovą, su draugais važinėjantį Vilkaviškyje, sėdantį į automobilį Kybartuose. Visi baisėjosi ir piktinosi blogai besielgusiais jaunais žmonėmis. Bet ar nors vienas pabandė sustabdyti jaunuolius, užkirsti kelią nelaimei, ar užsirašė automobilio numerius, ar pranešė policijai apie galinčią kilti grėsmę? Jie taip pat nepagalvojo...






Parama Lietuvos verslui – kaip iliuzija



Nors skirtingi Vyriausybės atstovai nevienodai anonsuoja būsimos šalies „verslo gaivinimo“ programos dydį – nuo 4 iki 6 mlrd. Lt, pamažu aiškėja, jog efektyvių paramos dalybų mechanizmų paieškos problema bus gal net sudėtingesnė nei gebėjimas surasti tų milijardų skolintojus. Finansų ministras Algirdas Šemeta LTV „Teisėje žinoti“ tvirtina, jog išmąstyti ką nors nauja nepavyks, o ir neverta: nėra efektyvesnio būdo, kaip tik teikti paskolas per tuos pačius šalies rinkoje veikiančius bankus. Jie geriausiai geba įvertinti riziką. Kada verslo rizikas ima vertinti valdžia, tatai dažniausiai baigiasi didele korupcija ir mažu efektyvumu.

Verslo bendruomenės ūpas turėjo suvis subliūkšti, išgirdus Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentą Stasį Kropą: „Lūkesčiai, kad bankai privalo gelbėti ekonomiką, yra ne visiškai teisingi, nes bankininkystė yra toks pat verslas. Ar jūs skolintumėte savo pinigus neperspektyviam verslui?“ Tvirtu S. Kropo požiūriu, normalios, ne komandinės, ekonomikos šalyse bankams paprastai neužkraunamos „makroekonominės ir socialinės (verslo gelbėjimo – aut. past.) funkcijos“. Įspūdis, pasibaigus LBA prezidento spaudos konferencijai: „mitologiją“ ir „politikavimą“ apie tariamą bankų sektoriaus atsakomybę dėl Lietuvoje ir pasaulyje kilusios krizės bankininkai siūlytų palikti politikams, o dar geriau – intelektualams. Iš norinčių šiomis temomis pabambėti verslininkų šios teisės taip pat niekas neatima, ypač jei jie turi polinkį artimiausiu metu papildyti proletariato gretas.

Vieta bei laikas diskusijoms apie kapitalo moralę, etiką ir socialines verslo misijas – po vidurnakčio, netrukdant trumpo poilsio tiems, kurie šiais laikais daro sprendimus ir ieško efektyvumo formulės. Kiekvienas už save, čia ir dabar. Šis principas vis labiau ima veikti pasaulio politiką. Finansų krachą patyrusios Islandijos buvęs užsienio reikalų ir finansų ministras, Lietuvos bičiulis Jonas Baldvinas Hannibalssonas „Verslo klasėje“ pastebi, kad veik paskutinę vinį į islandų finansų sistemos karstą įkalė britų politikai. Norėdami išsaugoti gausius Islandijos bankų aktyvus Didžiosios Britanijos ekonomikoje, jie „palankia“ proga pritaikė pernai priimtų „antiteroristinių“ įstatymų normas, de facto islandų kapitalą prilygindami „Al Qaidos“ teroristų aktyvams.

Kam patinka, gali emocingai diskutuoti, kas po šios krizės liks iš Europos Sąjungos. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas prieš ES viršūnių susitikimą sunkmečio proga kviečia atskirai „susibėgti“ Rytų Europos lyderius. Europos centrinio banko vadovas Jeanas-Claude‘as Trichetas jau anksčiau skelbė apie jo vadovaujamos institucijos nenorą gelbėti finansų krizės ištiktas šalis, kurios nepriklauso euro zonai. Prancūzų, vokiečių ir italų politikai atvirai skelbia apie neišvengiamas finansines ir rinkos protekcijas savo šalių automobilių pramonei. Vis didesnių diskusijų kyla dėl 5 mlrd. eurų ES paramos energetikos projektams. Tai, kad didelė jos dalis bus skirta Baltijos šalių energetikos sistemoms vystyti, vos prieš kelias savaites Lietuvoje tarsi ir buvo aišku...

Ir dar dėl kai kurių ankstesnių vertybių. Kokios muzikos pagal ES reglamentus bei direktyvas sunkmečiu garduose klausysis kiaulės bei kokio dydžio akvariumuose parduotuvėse plaukios žuvys – ir Europoje dabar jau paskiausias klausimas. Tačiau, geriau pagalvojus, tai gali būti aktualiausia Lietuvos vyriausybės darbotvarkės problema – išsivalyti nuo tų valdžios institucijų, kurios dažniausiai ES dokumentais it figos lapeliais pridengia savo egzistavimą. Lietuvos mokesčių mokėtojai išlaiko daugiau nei 900 valdiškų institucijų, iš kurių, Teisės instituto duomenimis, 152 kontroliuoja verslą.

Dar pernai Pasaulio banko atliktas tyrimas parodė, jog kontroliuojančios institucijos, tokios kaip Valstybinė mokesčių, Darbo, Higienos, Priešgaisrinė inspekcijos, šalies įmonėse lankosi dvigubai dažniau nei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių įmonėse, o vieno patikrinimo trukmė vidutiniškai yra dukart ilgesnė.

Praėjusią savaitę Briuselyje konsultacinės kompanijos KPMG pristatytame tyrime pabrėžta, jog Lietuvos mokesčių sistemos patrauklumas yra tik 17 vietoje Europoje – laipteliu žemiau už Latviją, nepaisant nominaliai mažesnių mokesčių nei daugelyje kitų ES šalių. Investuotojai pirmenybę teigia ne mokesčių dydžiui, bet sistemos aiškumui ir pastovumui.

Prie taisytinų administravimo problemų krūvos pridūrus avansinius mokesčių mokėjimus, nelanksčius darbo įstatymus, gal paaiškėtų, jog pasirinkus tokią revizijos kryptį Vyriausybės pastangos būtų daug vaisingesnės nei skolintų milijardų paieška ir dalybos.



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas