„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-02-13 16:38

Dalinkitės:  


Atodangos

Eglė MIČIULIENĖ

Ieškoti pirmųjų žibučių – ant keturračio



„Garantuojame, kad kartu pamatysime, kaip pavasarį tirpsta sniegas, pradeda skleistis pirmosios žibutės. Karštą vasaros dieną išsimaudysime vėsiame miško upelyje. Rudenį – nuvažiuosime ten, kur nėra buvęs joks grybautojas, žiemą pasiausime sniego pusnyse...“

Ir kam, jūs manote, internete siūlomi tokie mieli reginiai ir malonios pramogos? Įsimylėjėliams – Valentino dienos proga? Šiaip romantiškoms asmenybėms? Jei romantikais galima vadinti keturračių vairuotojus – tada atspėjote.

„Pasiardyk su keturračiu“, „įveiksite įspūdingus, iš pirmo žvilgsnio nepravažiuojamus brūzgynus, miško upelius ir kalvas“ – viliojama internete... Tuo tarpu gamtą saugantys žmonės griebiasi už galvų.

Rajono girininkai teigia, jog keturračių lankymosi požymių – „išartų“ keliukų ir samanų – jau pastebima visose girininkijose. Tačiau labiausiai nuo šių motociklų kenčia gražiausias rajono kampelis – Vištyčio regioninis parkas. Gražiškių girininkas Regimantas Valaitis, kurio prižiūrimos girininkijos dalis yra valstybės saugoma teritorija, sakė, jog jau maždaug pora metų vos atšilus orams į mišką sulekia šių transporto priemonių vairuotojai. Ir pasileidžia miškais ir kloniais, ardydami šlaitus, draskydami miško paklotę bei darydami žalą, kurios... miško sergėtojai ne visada ir skaičiuoja, nes nebėra kam padengti nuostolių. Mat keturračių motociklų vairuotojų taip lengvai nepagausi. Pačios transporto priemonės – dažniausiai neregistruotos, be valstybinių numerių. Paspaus vairuotojas per išmaltą dirvą ar statų skardį, įlįs į mišką, ir – papūsk tu jam į ratą...

Ši problema svarstoma visoje Lietuvoje, mat visoje Lietuvoje keturračių mėgėjai ieško būtent tų nepravažiuojamų, gražių, įdomių vietų. O daugiausiai jų, suprantama, gali rasti regioniniuose parkuose, draustiniuose, rezervatuose. Šiomis temomis domisi ne tik gamtininkai. Pernai gana plačiai respublikinėje spaudoje nuskambėjo atvejis, kai tauragiškis fotografas Eugenijus Kavaliauskas paskelbė savotišką karą keturratininkams ir visureigių vairuotojams. Paukščius fotografuojantis menininkas įsitikinęs, jog dėl šių galingų transporto priemonių invazijos į Pagramančio regioninį parką pavasarį lizdus paliko itin reti valstybės saugomi paukščiai – juodieji gandrai.

Neseniai „Santakoje“ rašėme apie brakonierius, su keturračiais motociklais atlėkusius į mūsų rajoną pamedžioti. Bent jau gamtosaugininkų teigimu, anksčiau į rajono miškus vadinamųjų kvadraciklų savininkai atlėkdavo tik palakstyti, bet ne šaudyti žvėrių. Tačiau „tobulėjama“ ir šioje srityje... Ir kaip netobulėsi, jei apie tai rašoma net ir keturračių pramogas propaguojančiose interneto svetainėse? „Keturračiai gali būti naudojami miškuose medžiojant“ – dar viena citata iš interneto... Įdomu, ar tinklalapio kūrėjai nežino, kad Lietuvoje medžioklė iš judančios transporto priemonės – griežtai draudžiama?

Naujaisiais lietuviais „krikštijamus“ keturračių vairuotojus galima pamėginti suprasti: įsigijus nuo 15 iki 50 tūkst. litų kainuojančią transporto priemonę, jos garaže pūdyti nesinori... O kur važiuoti?

Net ir bendro naudojimo keliais ir gatvėmis galima važinėti ne visais keturračiais – mat dauguma ne pačių brangiausių net neturi posūkių žibintų ir spidometro. Ir malonumo jokio – keliu galima dardėti ir su senu „Golfu“. O čia norisi adrenalino, naujų pojūčių...

Tačiau gal dar prieš įsigyjant patrauklų žaisliuką reikėtų pasidomėti, kur jį bus galima panaudoti.

Adrenalinas – gerai. Tai žino tik tas, kas skriejo bangomis pasikinkęs vėją, kas lėkė ant plieno žirgo vėjo kedenamais plaukais... Bet... Viskam turėtų būti sava vieta. Kad ir kaip civilizuoti esame, taškydamiesi po upelius ar eidami pažiūrėti besiskleidžiančių žibučių gal palikime savo „žirgus“ pailsėti...

Tuo tarpu tiems, kas iš tiesų rūpinasi gamta, norėtųsi palinkėti neabejingumo.

Nustebino jau minėtus brakonierius su keturračiais pagauti mėginę vyrai. „Mes juos vis tiek pagausime“, – buvo įsitikinęs pažeidėjus vaikęsis vienas iš medžiotojų.

Tokio ryžto norėtųsi palinkėti ir visiems pareigūnams.

Vilkaviškio žvejai savo draugams dar turbūt iki šiol pasakoja atvejį, nutikusį prieš keletą metų. Jis taip pat susijęs su motociklais, tik ne sausumos, o vandens.

Vieną vasaros dieną Paežerių ežere ramiai žvejoję vyrai neiškentė triukšmo ir paskambino vienam pareigūnui pranešti, kad po šį vandens telkinį laksto vandens motociklas (dėl per mažo ploto šiame ežere tai daryti draudžiama). Minėto pareigūno pagalbos žvejai nesulaukė, užtai visai netrukus po jų skambučio prilėkė vandens motociklininkai ir pareiškė: pabandykit dar kam nors pasiskųsti, daugiau čia iš viso nežvejosit...

Neabejokite – tie žvejai daugiau niekam nesiskųs. Ne iš baimės, o dėl to, kad nematys prasmės.

Ir situacija keisis tik tuomet, kai pareigūnai, kurie turi bausti pažeidėjus, juos ir baus, o ne perspės ir gins.






„Tautinio verslo“ kaina: dideli praradimai



Ūkio ministras Dainius Kreivys šią savaitę, mano supratimu, viešai įvardijo vieną svarbiausių šalies ekonominės sanklodos ydų. Drįstu teigti, jog iš oficialiosios valdžios atstovų lūpų apie prarastas užsienio investicijas į šalies ūkį negirdėjome mažiausiai dvejus metus. Ponas Kreivys interneto svetainei „Alfa.lt“ tiesiai šviesiai sakė, jog per vienerius metus šalis prarado du su puse milijardo litų užsienio investicijų „dėl mūsų nesugebėjimo ir nenoro jas pritraukti“. Ministras tvirtina, jog bent trys pasaulinio lygio kompanijos – GOOGLE (1 mlrd. Lt), IKEA (0,5 mlrd. Lt) ir ELKEM (1 mlrd. Lt) – atsisakė ketinimų investuoti Lietuvoje. Šiuos skaičius aš siūlyčiau drąsiai iškabinti Darbo biržos skelbimų lentoje, žinoma, pridėjus kvalifikuotą ekspertizę, išaiškinančią ten šonais besistumdantiems lietuviams bent apytikrį tų prarastų milijardų ir dėl to nesukurtų darbo vietų skaičiaus santykį.

Tačiau svarbiausia ūkio ministro pareiškimo prasmė yra ta, kad jis šių praradimų nė nemėgina grįsti „pralaimėta konkurencija“, „nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis“ ir pan. Kaip tatai buvo įprasta girdėti iš mūsų Vyriausybės net ne dvejus paskutinius metus, o mažų mažiausiai ištisą dešimtmetį. Ponas Kreivys pasakoja tragišką diagnozę liudijančią istoriją: norvegų bendrovė ELKEM, gaminanti metalą, jo lydinius, energetikos produkciją, pageidavo įsikurti Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, tačiau su sąlyga, kad galės pirkti energiją savo reikmėms iš Estijos bendrovės. Ministro nuomone, tam tereikėjo pataisyti kai kuriuos poįstatyminius aktus, tačiau jie pataisyti nebuvo, nes „nebuvo jokio noro tą daryti“.

Negerai įtariu, jog kur nors Klaipėdoje Darbo biržos slenkstį porą mėnesių pamindęs piktas lietuvis išklausęs tokią istoriją, ko gero, sugniaužtų kumščius ir besikeikdamas paskutiniais žodžiais į šuns dienas išdėtų ne tik „tūpus“ valdininkus, bet ir visą Lietuvą su jos nepriklausomybe ir Landsbergiu priešakyje. Greičiausiai imtų laukti artimiausio Seimo langų daužyti užsakyto autobuso reiso į Vilnių. Tačiau nei Lietuvos, nei Landsbergio čia – nė per patrankos šūvį. Tatai pačios nepriklausomybės pradžioje Lietuvos valdininkai buvo banaliai buki, galėję nukišti komercinį pasiūlymą šalyje pastatyti „Boeingo“ lėktuvų remonto gamyklą kuo giliau į stalčių tik dėl to, jog nemokėjo anglų kalbos.

ES dokumentais užtikrinama elektros tiekėjų konkurencija pas mus galioja tik formaliai. O kadangi investicijų šiame pasaulyje iš principo visada mažiau nei norinčių jas pritraukti šalių, nė vienas investuotojas negaiš laiko gindamas savo teisę pasirinkti energijos tiekėją kokiame nors vietos teisme. Jis tą šalį tiesiog aplenks. Dar daugiau – būtų labai puiku, jeigu klysčiau – įtariu, jog kiekvienas galimas užsienio investuotojas (ypač jei jis potencialiai stambus energijos pirkėjas), nuo praėjusiųjų metų pabaigos turi susitaikyti su „Leo LT“ monopoliu mūsų šalyje. Prieš jo nosį paprasčiausiai užtrenkiamos durys, jeigu tik išsižioja kalbėti apie tai, kad elektrą norėtų pirkti ne iš „Leo LT“, o dėl palankesnių kainų iš, tarkime, „Eesti energia“ arba „Latvenergo“.

Jeigu tokia galimybė nenumatyta lietuvių namų ūkiams, tai kodėl stambiems vartotojams formaliai užtikrinta pasirinkimo teisė turi būti realizuojama kažkokių amerikonų, žydų ar norvegų įnoriu. Taip atrodo „tautinio verslo“ puoselėjimo mitologijomis grįsta tikrovė.

Lygiai prieš du metus man duodamas išsamų interviu „Verslo klasės žurnalui“ Gediminas Kirkilas, atrodė, labai prasmingai kalbėjo apie politinę valią siekti, ieškoti, pritraukti ir puoselėti užsienio investicijas. Tada galbūt naiviai, tačiau pasirodė, jog informacijos technologijų gigantės „Google“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje tuometinis premjeras laikė savo garbės reikalu. „Tautinio verslo“ intereso pasaulėžiūra ilgainiui pasirodė esanti artimesnė, paprastesnė. Gal ir politiškai ar kaip kitaip naudingesnė.

Sunkmečiu dabartinės Vyriausybės kelias bus dar labiau duobėtas. Jeigu bent apytikriai numanau „tautinio verslo“ pasaulėžiūrą, galiu spėti, jog ministrų kabinetui suformavus žadamą 4 mlrd. Lt vertės paramos verslui paketą, dar teks ilgai ir nuobodžiai klausytis išgalvotų teorijų ir raginimų, jog paramą dalyti reikia atsižvelgiant pirmiausiai į verslo kilmės matą. Tačiau tokių teorijų apologetai geriausiai savo tiesas galėtų pasitikrinti toje pačioje Darbo biržoje.



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas