„Santaka“ / Žygiai po tėviškę su turistų kuprinėmis ir inkilais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-21 08:54

Dalinkitės:  


Nameliai Ožkabalių ąžuolyno paukščiams.

Autoriaus nuotr.


Žygiai po tėviškę su turistų kuprinėmis ir inkilais

Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos 3a klasės mokiniai, vadovaujami auklėtojos Vilmos Kudžmienės, treti metai vykdo keturiems metams skirto projekto „Tėviškės takais“ programą.

Pirmą žygį pėsčiomis vaikai atliko būdami pirmokai. Tėvelių ir mamyčių padedami, jie įveikė daugiau kaip 2 km pažintinį taką po Svirkalnio apylinkes. Pirmajai iškylai gamtoje pasirinko poilsio aikštelę prie Piliakalnių piliakalnio. Ši aikštelė darosi vis labiau lankoma. Savaitgaliais ugniaviete dalijasi dvi, o kartais ir trys iškylautojų grupės. Net labai vėjuotą dieną čia tylu ir ramu. Maloniai nuteikia per Aistos upės akmeninius slenksčius čiurlenančio vandens garsai. Karštą dieną iškylautojai čia randa gaivią vėsą, o nuo netikėto lietaus apsaugo greta augantys juodalksniai.

Pernai mokiniai ir tėvai dalyvavo 5 km ilgio turistiniame-pažintiniame žygyje po Kylininkų kraštovaizdžio draustinį. Iškylauti pasirinko poilsio aikštelę prie Kunigiškių piliakalnio. Tai puiki vieta su lauko baldais ir ugniakuru piliakalnio papėdėje, ant Skardupio kranto. Šis piliakalnis mūsų rajone antras, pritaikytas iškylauti turistams.

Minėtos klasės vaikai ne tik turistauja, bet ir rūpinasi gyvąją gamta. Kiekvieną pavasarį organizuoja pačių pagamintų inkilų kėlimo šventę. Šiemet dėl blogo oro renginys vyko kiek vėliau nei įprasta. Štai ką apie kelionę su inkilais rašo patys vaikai.

Gabija Paškauskaitė:

„Saulėtą rytmetį išvykome į „Paukščių dienos“ kelionę. Pirmiausia važiavome pro Jono Basanavičiaus tėviškę į Tautos atgimimo ąžuolyną. Kėlėme inkilus. Pirmasis, didžiausias, padarytas Justo, buvo skirtas pelėdai. Kai įkeldavome, Barboros tėtis mums papasakodavo, kas jame gyvens. Kai iškėlėme visus inkilus, berniukai pririnko sausų šakų laužui. Apžiūrėjome ąžuolyną. Po to važiavome į Piliakalnių piliakalnį. Lipome laiptais į patį viršų, kur kažkada stovėjo pilis. Žemyn leidomės iš akmenų sudėtais laiptais. Nusileidę klausėme, kaip čiulba paukšteliai. Bet kokie buvo garsai, dar tokių negirdėjau! Kai įsikūrėme poilsiavietėje, žaidėme „Taip ir ne“. Tema buvo „Miškas“. Po to berniukai, vadovaujami Barboros tėvelio, sukūrė laužą. Jį uždegti garbę turėjo Tomas. Jis laužą uždegė su vienu degtuku ir be popieriaus. Virėme pačią tikriausią turistinę arbatą iš surinktų žolelių ir žiedelių. O jau skonis! Ir dar – ją virėme pačiame tikriausiame turistų katiliuke.“

Eivydas Senkus:

„Eidami ir keldami inkilus matėme ir lietėme daug karkvabalių. Visi susispietę, kaip musės prie vieno inkilo. Žiūrėjome ir tyrinėjome, kaip atrodo erkė. Barboros tėtė ir mokytoja papasakojo apie visus vabalėlius, kuriuos matėme.“

Laura Plioplytė:

„Nuvažiavome ir lipome į piliakalnį. Laiptai buvo padaryti iš rąstų. Vaikai bijojo lipti, nes takas buvo labai siauras. Bet labai bijoti negalėjome, juk mes turistai! Nuo piliakalnio viršaus viskas atrodė labai gražiai.“

Greta Kudirkaitė:

„Gražiausias inkilėlis buvo Gabijos Jurkšaitės – iš medžio žievės. Didžiausias – Justo Kokanskio. Kai kėlėme pirmą inkilą, tai paplojome.“

Skaistė Vendrikytė:

„Kai žaidėme „Taip ir ne“, sunkiausias klausimas buvo apie maumedį. Pamėgdžiojome paukščių balsus, bet mums ne kas išėjo“.

Barbora Lekešytė:

„Miške matėme daug karkvabalių, mokytoja labiausiai jų bijojo. Mes sužinojome, kad karkvabaliai penkis metus vystosi ir labai ilgai išbūna žemėje. Po tų penkių metų jie išlenda, pradeda skraidyti ir ieškoti sau poros. Jie šoka meilės šokį.“

Evelina Mikulskytė:

„Ąžuolyne mes per daug triukšmavome ir išsigando paukštis, kuris mums čiulbėjo. Mokytoja mums sakė, kad reikia patylėti ir paklausyti.“







Gamtos pažinimo programa „Tėviškės takais“, sumanyta mokytojos Vilmos Kudžmienės, yra tai, ko šiandien labai trūksta mūsų vaikams. Tokį projektą turėtų vykdyti kiekviena klasė. Nuo to prasideda meilė gimtajam kraštui – Sūduvai ir Lietuvai. Taip geriau pažįstami draugai, išmokstama bendrauti ir padėti vienas kitam. Atsiranda pirmi grupinio darbo įgūdžiai siekiant užsibrėžto tikslo. Šie mokiniai jau šiandien sugeba apie Vilkaviškio rajoną papasakoti daug ko įdomaus, ko, deja, negali padaryti daugelis suaugusiųjų.



Vytautas LEKEŠIUS

Vilkaviškio rajono savivaldybės Ekonomikos plėtros skyriaus vyresnysis specialistas




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas