„Santaka“ / Kai pavyksta prisijungti prie Dievo „kompiuterio“...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-02-10 09:22

Dalinkitės:  


Dovanų gavusi gitarą Danguolė Protasevičienė dabar mokosi dainuoti savo eilėraštį...

Autorės nuotr.


Kai pavyksta prisijungti prie Dievo „kompiuterio“...

Birutė PAVLOVIENĖ

„Mažojo poezijos pavasario“ konkurso laureate pernai tapusi Danguolė Protasevičienė – iš tų žmonių, apie kuriuos kalbama, kad jie yra gimę kurti grožį.



Nuo šieno iki vilnos

Kuo tik neužsiima ši Balandėliuose (Pajevonio sen.) gyvenanti moteris. Vieną vasarą su drauge važiavo į Musteikos kaimą, esantį Dzūkijos nacionaliniame parke, kur mokėsi daryti sodus iš šiaudelių, pinti iš vytelių ir pušų šaknų. Basanavičynėje susižavėjo šieno skulptūromis, kurias rišo viešnia iš Kalvarijos. Praėjusį rudenį jau pačios Danguolės pagamintos gervės puošė Pajevonio seniūnijos „kiemelį“ rajono žemdirbių šventėje. Dabar šie paukščiai ir kiti iš šieno sukurti gyvūnai Protasevičių trobos priebutyje laukia vasaros, kad jai atėjus dar labiau papuoštų ir taip jau gražią sodybos aplinką.

Pasišovusi išmokti velti, D. Protasevičienė su viena iš seserų, kurių ji turi šešetą, ieškojo, kas galėtų pamokyti šio meno. Kai tokius kursus Vilkaviškyje ėmė organizuoti Vitalija Vosylė, Danguolė stropiai lankė užsiėmimus. Neapleidžia ir po šių kursų susikūrusio „Lelijos“ klubo veiklos.

Kilusi iš Šakių kaimo, kuriame ir dabar gyvena tėvai bei brolis, D. Protasevičienė praėjusią vasarą dalyvavo šiame kaime, dėdės sodyboje, Vištyčio regioninio parko organizuotame renginyje „Vienos dienos kaimiško gyvenimo ypatumai“. Pasipuošusi vėliniais ir lino suknia su drauge Vitalija Jokūbaitiene sėdo kieme prie stalo, kad parodytų jaunuomenei, kokias grožybes galima sukurti iš vilnos.

Tokiomis Danguolės pamokomis liko patenkinti ir adventinių vakarojimų dalyviai Ožkabaliuose, ir mokinukai Kybartuose.



„Kvailiojimų“ rate

Namuose palanges puošia Danguolės veltos gėlės, lentynose – jos dekupažuoti indai. Įprastas vaizdas – vilnos ruošiniais ir gaminiais nuklotas virtuvės stalas. „Kvailioju, ir tiek“, – sako moteris. Nieko sau „kvailiojimas“, leidžiantis gėrėtis gražiais veltais batukais vaikams, moteris puošiančiais šalikais ir t. t. „Aš džiaugiuosi jos nuveltomis šlepetėmis. Patogios ir šiltos“, – priduria vyras Jonas. Jis sako, kad žmonai dėl tokių jos „kvailiojimų“ tikrai nepriekaištauja.

Protasevičiai ūkininkauja ekologiškai. Pasak jų, karves „pamelžia“ veršiukai, o žiemą, kai pasibaigę lauko darbai, laisvalaikio ir taip būna daugiau. Namuose – jau tik dviese, sūnūs studentauja. „Jie iš manęs kartais ir pasišaipo. Kai minkiau į plastiliną panašų modeliną, iš kurio daromi papuošalai, vaikai juokėsi: „Mūsų mama turbūt jau pradeda suvaikėti“, – kalbėjo Danguolė.



Kaltas... horoskopas

Pašnekovė prisipažino, kad jai iki šiol neleidžia atsipeikėti tai, jog pernai tapo „Mažojo poezijos pavasario“ laureate. Prisimena šoką, kuris ištiko, kai ši žinia buvo paskelbta Paežerių dvare surengtoje šventėje.

Filosofija, kuria tokį įvertinimą pagrindė rajono literatų klubui „Seklyčia“ vadovavusi Janina Kurtinaitienė, buvo paprasta: „Tau, Danguole, šįkart pavyko prisijungti prie Dievo „kompiuterio“.

Danguolė neslepia, kad taip padaryti pasiseka ne visada. Norėtųsi, jog įkvėpimas, kuris eilėraštyje išsilieja tarsi vienas atodūsis, ateitų dažniau.

Pirmieji D. Protasevičienės posmai skaitytojų teismui buvo atiduoti 2003-aisiais. Iki tol nuo svetimų akių jie buvo užslėpti. Apie eilėraščiais primargintus lapus sužinota, galima sakyti, atsitiktinai. Tuometis „Santakos“ darbuotojas Algimantas Gudaitis domėjosi, kaip sekasi ūkininkauti Jonui ir Danguolei Protasevičiams, naujam gyvenimui prikėlusiems Balandėliuose nusipirktą seną apleistą sodybą, tapusią viena gražiausių ne tik Pajevonio seniūnijoje, bet ir rajone. Tada pokalbio metu korespondentui nedrąsiai buvo užsiminta ir apie šeimininkės pomėgį eiliuoti.

– Daug kas su savo kūryba nori kuo greičiau patekti į spaudą, o Jūs nesiviešinote. Kodėl?

– Pagal horoskopą esu Svarstyklės (beje, vyras – taip pat). Gimusieji po šiuo ženklu, prieš priimdami kokį nors sprendimą, visada daug svarsto. Aš galvodavau, kad gal maniškė kūryba neverta dėmesio, todėl ir neskubėjau niekam rodyti. Mano sąsiuvinis – tikras „vargšelis“ – apsitrynęs, lapai pribraukyti. Čia surašyta daugiau kaip dešimties metų senumo kūryba.

– Saugote ir mokyklos dienų eilėraščius?

– Nei mokykloje, nei vėliau technikume aš jų nerašiau. Tiesa, perkurdavau kokios nors dainos žodžius. Lankydama Pajevonio vidurinę mokyklą, dainavau chore, šokau, mėgau deklamuoti. Prisimenu pirmąjį skaitovų konkursą. Tada dar lankiau Šakių kaimo pradinę mokyklą. Mokytoja Alfonija Baltrušaitytė išmokė gražiai pasakyti eilėraštį. Mudvi tris kilometrus per lietų pėsčiomis nutraukėme į Pajevonį. Deja, debiutas buvo nesėkmingas, deklamuoti neteko, nes konkursas kažkodėl neįvyko.

– Ar pasitaikė ir daugiau tokių nesėkmingų „debiutų“?

– Būdama maža, svajojau griežti smuiku. Neatsitraukdavau nuo televizoriaus, kai transliuodavo klasikinės muzikos koncertus. Tėvai iš Baltarusijos man parvežė smuiką. Mama vieno kaimo smuikininko paprašė, kad jis pamokytų mane groti. Šis sutiko, bet pirmiausia ėmė skaudžiai tampyti mano pirščiukus ir vis burbėjo, jog jie per trumpi, smuikininke nebūsiu. Pirmoji pamoka buvo ir paskutinė, smuiko daugiau nereikėjo.



Naujos svajonės

Vyras Jonas prasitarė, kad dabar žmona mokysis groti gitara. Skambinti ja ir anksčiau šiek tiek mokėjo. Viską, aišku, pamiršusi, bet trauktis nėra kur, nes gimtadienio proga iš vaikų gavo gitarą. O Karalkrėslio medicinos punkte dirbančiai Ritai Dukevičienei taip patiko aukščiausią įvertinimą konkurse pelnęs D. Protasevičienės eilėraštis, kad jam jau parašė akordus. „Spyriojausi, bet buvau įtikinta, jog šį eilėraštį turiu dainuoti pati, pritardama gitara. Teks mokytis...“ – kalbėjo Danguolė.

Ji puoselėja svajonę ir apie eilėraščių knygelę, nes savosios kol kas dar neturi. Į knygą patekęs tik vienas eilėraštis, kurį 2004 metais nusiuntė Salomėjos Nėries gimimo 100-ųjų metinių proga surengtam Marijampolės apskrities literatų kūrybos konkursui. Pajevonio krašto literatų kūrybos knygoje „Iš Jevonio versmės“ D. Protasevičienės eilėraščių nėra dėl to, kad tada jie buvo žinomi tik autorės sąsiuviniui. Danguolė sakė, jog Savivaldybės premiją, kurią ji, kaip laureatė, gavo „Mažojo poezijos pavasario“ konkurse, paskyrė leidybos tikslams, bet nebūtinai savo knygelei. Tikimasi, kad gal pavyks bendromis jėgomis išleisti naują visų pajevoniečių kūrybos knygą.






Danguolė PROTASEVIČIENĖ



Baltas stebuklas



Aš taip laukiau baltumo žiemos,

Tyliai šokančių snaigių,

Vėjo fleitos grojimo karštam kamine,

Ledo tilto per upę,

Slidaus rogių kelio

Ir arbatos puodelio prie laužo miške.

Na ir kas, kad šiaurys už apykaklės

Priberia sniego,

Ledo bučiniu skruostus bučiuoja rausvus.

Juk stebuklas braidyti baltoj mėnesienoj

Ir stebėt nepasiekiamus paukščių takus.

Lieka pėdos sniege lig pavasario tirpsmo,

Lieka eglės viršūnėj pakibus žvaigždė.

Aš sugrįšiu atgal po Lygiadienio virsmo,

Kai atokaitoj miško žibuoklės kvepės.






Svajonių paukštė



Norėčiau pakelti ant rankų

Savąją paukštę svajonių,

Kad skristų ji,

Kiltų į dangų

Lyg angelas baltas

Virš tėviškės klonių.

Kad rytmetį ankstų

Rasa suspindėtų,

Lakštingala suoktų

Žilvičiuos prie upės,

Kad snaigėmis kristų,

Žvaigždelėm žibėtų

Rugpjūčio dangaus

Begalinėj bedugnėj.

Ir jeigu bus lemta

Svajonei užgesti,

Blausioj mėnesienoj

Žemyn žvaigždės kris,

Baltais angeliukais

Į sapną šią naktį

Galbūt paskutinįkart

Paukštė atskris.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas