Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-21 08:43

---

D.Girdauskienei ir V.Špakauskui vos savaitę testovėję kapo tvorelės pamatai kainavo daug nervų.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.

Praėjusią savaitę redakcijos darbuotojams vėl teko būti liudininkais, kaip paslaugos tiekėjams ir jos pirkėjams nesudarius raštiškos sutarties patiriami ir moraliniai, ir materialiniai nuostoliai. Šįkart juos patyrė tiek paslaugą užsisakę žmonės, tiek jos vykdytojai.

Norėjo paaukštinti

Vilkaviškietė Diana Girdauskienė korespondentus pakvietė į kapines apžiūrėti jos tėvo kapo. Ji buvo tiesiog perpykusi ant firmos, kuri buvo pasamdyta perdaryti kapo tvorelę. Moteris aiškino, jog senoji buvo gera, tik per žema. Tad Diana su mama prieš Jonines (Dianos tėtis buvo Jonas) nusprendusi kapą pagražinti ir tvorelę paaukštinti. Moterys kreipėsi į šiuos darbus atliekančią vilkaviškiečio Vyto Špakausko firmą.

D.Girdauskienė pasakojo, kad su įmonės darbuotojais buvo sutarta, jog tvorelė bus paaukštinta. Tačiau sutartis jokiuose raštuose užfiksuota nebuvo.



Atrodė per minkštas

Korespondentus pakvietusi D.Girdauskienė rodė jau nulietus tvorelės pamatus. Moteris piktinosi, jog dar neuždėjus apdailos bortelių matyti, kad pamatai – gerokai per aukšti. Mat ji prašiusi tik sulyginti visos tvorelės aukštį su kitais kapais, o ne daryti ją aukštesnę. Pamatas, anot jos, ir per platus – iš

po apdailos matysis jo kraštai. Tačiau labiausiai D.Girdauskienė ant firmos buvo įširdusi už „per minkštą“ betoną. Įsitikinusi, kad darbininkai į mišinį įpylė per mažai cemento, moteris braižė betoną peiliuku ir rodė, kaip jis trupa. Užsakovė stebėjosi, kad V.Špakauskas liepęs betono nekrapštinėti, o laukti 21 dieną – tiek laiko jis stingsta. Tiesa, dėti apdailos blokelius ir statyti paminklą firma ruošėsi greičiau, bet moterys jiems to daryti neleido. „Ant tokios košės pastatys, paskui palis, pašals ir viskas išbyrės. O ką tada darysime, vėl iš naujo reikės statyti?“ – pyko vilkaviškietė. Ji nuvedė mus prie kitos įmonės neseniai nulietų pamatų ir rodė, jog šie sustingo daug greičiau ir tvirčiau.



Mokėti neketino

D.Girdauskienė pasakojo, kad jos mama iš vakaro buvo atvažiavusi į kapus ir bandžiusi kalbėtis su šios firmos vadovu V.Špakausku, bet šis ją tik iškoneveikė ir apšaukė, kad nieko neišmananti.

D.Girdauskienė tvirtino, jog buvo pasikvietusi net kelis meistrus ir rodžiusi jiems minkštą pamatą. Visi, esą, pritarė, kad darbas padarytas blogai. Tačiau kas ir iš kur tie meistrai, vilkaviškietė nepasakė.

Moteris už padarytą darbą įmonei dar nebuvo sumokėjusi nė lito ir neslėpė net neketinanti mokėti. „Pasakykit, tegul V.Špakausko darbininkai kuo greičiau atvažiuoja į kapus ir per valandą nusigriauna savo pamatus“, – liepė mums D.Girdauskienė.

Siūlė kviesti ekspertus

Vos išgirdęs apie šią klientę ir jos mamą V.Špakauskas susinervino. „Jos nežino, ko nori. Dirbu jau dvidešimt metų. Būna per metus vienas du nepatenkinti klientai, kaip ir visur. Bet tokių dar nebuvo. Dažniau žmonės ačiū pasako už gerą darbą“, – suirzęs kalbėjo V.Špakauskas.

Vyras aiškino, kad cemento į tvorelės pamatą supilta tiek, kiek reikia – keturi maišeliai. „Tegul kviečia ekspertus, kad nustatytų tvirtumą. Jeigu jie pasakys, kad blogai padaryta, tegul nesumoka“, – tvirtino dėl darbo kokybės nesibaiminęs firmos vadovas. V.Špakauskas sakė, jog tvorelė dar nebaigta, ir viską sutvarkius ji atrodytų visai kitaip – būtų graži ir neaptrupėjusi. Tačiau jam neleidžiama darbo pabaigti.

Firmos savininkas neneigė, kad kapuose su D.Girdauskienės mama kalbėjo piktai ir nemandagiai. Tačiau jis teigė, kad su kliente gražiuoju susitarti buvo neįmanoma, nes moteriškė jo neklausė, tik rėkė savo tiesą.

Pasak V.Špakausko, jo darbininkai, žiūrėdami į kitus kapus, tvorelę kaip tik padarė žemesnę, nei buvo prašiusi D.Girdauskienė.

V.Špakauskas nervinosi, kad jei būtų iš anksto žinojęs, su kuo turės reikalą, nė už ką nebūtų ėmęsis šio darbo. Tą patį apie jo įmonę sakė ir D.Girdauskienė.

O kur sutartis?

Skambinome į keletą valdiškų įstaigų – visur išgirdome tą patį atsakymą: norint ką nors pradėti aiškintis, reikia žiūrėti į rangos sutartį, kurią užsakovas turėjo sudaryti su darbus vykdančia įmone. Sutartyje turi būti numatytas statybos vadovas, deklaruotos medžiagos, kurios bus naudojamos statybos darbams, garantija ir t.t. Dabar aiškintis nebėra ką, nes sutarties nėra. Kas dabar pasakys, ką kuriuo momentu sakė atskirai kalbėjęsi dukra, motina, darbininkai ir firmos savininkas. Juk net norimas tvorelės aukštis niekur neužfiksuotas.

O norint įvertinti betono kietumą reikėtų kviestis ekspertus iš didesnių miestų ir jiems sumokėti. Moterys net nesirengė to daryti.

Pamatus apžiūrėti paprašėme kitos tokius darbus atliekančios firmos atstovo. Žmogus labai nenorėjo vertinti savo kolegų darbo, kad nebūtų apšauktas negražia konkurencija. Prižadėjome, kad jo neišduosime. Tačiau nuvažiavęs ir apžiūrėjęs betoną vyras tik trūktelėjo pečiais. Jo nuomone, cemento pripilta pakankamai – tai matyti jau vien iš liejinio spalvos. O pamatas, anot jo – pakankamai tvirta ir paminklą tikrai išlaikytų.

Klausėme, ar jų įmonė su klientais sudaro sutartis. Pasirodo, irgi ne. „Mes duodame garantiją, bet tik žodžiu. Jei koks kampas nulūžta ar nutrupa, ir klientas kreipiasi net po keleto metų, nuvažiuojame ir be jokių kalbų sutvarkome“, – tvirtino meistras.

Kita vertus, ši firma iš anksto ima pradinį mokestį – be jo darbai net nepradedami. V.Špakausko įmonėje pinigų iš anksto neprašė, todėl klientei atsisakius mokėti nebeliko kam skųstis. Nes iš darbus atlikusios organizacijos vėlgi būtų paprašyta tos pačios sutarties.



Pamatų neliko

Be abejo, nei mūsų, nei tvorelę užsakiusių moterų atvežti specialistai problemos neišsprendė – jie tik išsakė savo nuomonę, kuri pasirodė visai skirtinga. O visą reikalą baigė tie patys darbininkai – jiems V.Špakauskas liepė tvorelę nugriauti. „Ir viską sutvarkykit, kad nebūtume apkaltinti vandalizmu“, – nurodė įmonės vadovas.

Jau tą patį vakarą tvorelės nebeliko. O moterys ėmėsi ieškoti naujų meistrų, kurie nulietų tvirtesnius pamatus ir suspėtų kapą sutvarkyti iki Joninių. Tik šįkart žadėjo darbus pradėti nuo sutarties.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---