„Santaka“ / Automatizavus meteorologijos stotis darbuotojų sumažės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-01-27 08:09

Dalinkitės:  


G. Grimailienė sakė, jog naujoji automatinė agrometeorologinė stotelė duomenis perduoda tiesiai į centrinę meteorologijos tarnybą.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Automatizavus meteorologijos stotis darbuotojų sumažės

Eglė MIČIULIENĖ

Turbūt pastebėjote, jog šiais laikais sinoptikai orus prognozuoja vis tiksliau. Tad važiuodami į Kybartuose esančią meteorologijos stotį tikėjomės, jog ten išvysime daug šiuolaikinių prietaisų, naujų orų pokyčius fiksuojančių kompiuterių.

Taip nėra – stotyje stovi elementarūs senutėliai prietaisai, kai kurie iš jų jau skaičiuoja pusę amžiaus...



Ruošiama automatizuoti

Kybartų meteorologijos stoties direktorė Gražina Grimailienė, šioje įstaigoje dirbanti jau 38-erius metus, sakė, kad dauguma prietaisų stotyje nekeisti dešimtmečiais.

Pats naujausias įrenginys – rudenį stebėjimų aikštelėje pastatyta automatinė agrometeorologinė stotelė ELSIS. Ji matuoja dirvos įšalimo gylį, temperatūrą. Visus duomenis prietaisas siunčia tiesiai į Vilnių – juos Kybartų meteorologės mato tik internete.

Vienas iš naujesnių – debesų aukščio matuoklis, vadinamasis DAM prietaisas, nors jam – jau kokia penkiolika metų.

Kiti meteorologijos stoties įrenginiai mena gana tolimus tarybinius laikus. Kai kurie iš jų pagaminti dar apie 1960-uosius.

– Dabar jau niekas nieko nebekeičia, nes ruošiama visų meteorologijos stočių automatizacija. Jau automatizuotos stotys Biržuose, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune. Girdėjome, jog ta automatika labai neblogai dirba, – pasakojo G. Grimailienė.

Kol kas visose automatizuotose stotyse, kuriose prietaisai patys fiksuoja ir perdavinėja duomenis į centrą, dar dirba ir personalas. Tačiau ilgainiui, anot G. Grimailienės, ruošiamasi automatizuoti visą stočių tinklą ir darbuotojų jose tikrai sumažės. Greičiausiai bus palikta tik nedidelė dalis buvusio personalo, kuris prižiūrės patalpas ir įrangą.



Sniegą matuoja ir miške

Šiuo metu Kybartų meteorologijos stotyje dirba penkios darbuotojos. Dar viena įstaigai priklausanti meteorologė puse etato dirba Marijampolėje.

Stotyje registruojami visi orų pokyčiai: oro temperatūra, slėgis, debesuotumas, kritulių kiekis, vėjo kryptis, greitis ir kt.

Žiemą tikra kankynė meteorologams – sniego matavimai. Laukuose sniego storis matuojamas 2 kilometrų atstumu. Jei sniego storis – daugiau kaip 5 cm, atliekami ir jo svėrimai. Pagal juos skaičiuojamas sniego tankis, vandens atsargos.

Tačiau sunkiausi matavimai – miške. Per Virbalgirio mišką meteorologai turi nužingsniuoti pusę kilometro ir išmatuoti sniegą 50-yje taškų.

Tokie matavimai atliekami kas 5–10 dienų (suprantama, jei yra sniego).

Tai, pasak G. Grimailienės, ne tik sunku, bet ir pavojinga.

– Virbalgiryje galime susidurti su šernais, kurių ten nemažai. O medžioklės metu bijome, kad netyčia nepašautų koks medžiotojas. Valdžios prašėme, kad panaikintų bent jau miško maršrutą, bet nepavyko, nes mažai stočių atlieka šiuos matavimus, – aiškino G. Grimailienė.



Stebi kas trys valandos

Kybartų meteorologijos stotyje darbas vyksta visą parą. Stebėjimai atliekami kas trys valandos – aštuonis kartus per parą.

Stebėtojos eina į lauką, stebėjimo aikštelę. Kai kuriuos sezoninius meteorologinius reiškinius tenka stebėti dažniau. Pavyzdžiui – lijundros apšalo priaugimas sekamas kas pusantros valandos.

Surinkti duomenys iš karto perduodami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikams. Pagal šiuos duomenis, atsiųstus iš visos Lietuvos stočių, ir pagal slenkančius atmosferos frontus, kurie stebimi iš kosmoso, ir sudarinėjamos orų prognozės.

Kai stotys bus automatizuotos, visus šiuos darbus padarys elektronika – nebereikės eiti į lauką žiūrėti, ką rodo termometras. Tiesa, kaip juokėsi G. Grimailienė, prietaisas, kuris pats vienas išmatuotų sniego storį ir tankį vidury miško, dar neišrastas. Tad kas atliks šiuos tyrimus – nežinia, galbūt jų apskritai bus atsisakyta.



Klimatas šiltėja

Jau keletą dešimtmečių orų permainas fiksuojanti meteorologijos stoties direktorė tvirtino, kad klimatas pastebimai šyla.

– Kai pažiūrime senesnius duomenis – kokių šalčių, kiek sniego buvę! Dabar taip nebūna. Šį sausį dar nors kiek pasnigo ir pašalo, o praeita ir užpraeita žiemos apskritai buvo beveik be sniego ir šalčio, – pasakojo G. Grimailienė.

Nors Lietuva – nedidelė, bet klimatas jos skirtinguose kraštuose skiriasi. Kybartų meteorologės, lygindamos duomenis su kitų stočių rezultatais, pastebi, jog mūsų krašte ir truputį šilčiau, ir sniego būna mažiau.

Ši žiema – akivaizdus pavyzdys. Sausio pradžioje kone visoje šalyje prisnigo ir buvo didžiausios pusnys, o Kybartų meteorologijos stotyje sniego užfiksuota tik 9 cm.

– Prisimenu, buvo net toks atvejis, kai vieną žiemą, prieš kokius trisdešimt metų, mūsų tikrinti atvažiavo Meteorologijos skyriaus viršininkė. Jiems centre pasirodė įtartina, kodėl mūsų duomenys kitokie nei visoje Lietuvoje. Gal ką falsifikuojame: jei visoje Lietuvoje prisnigta, tai kurgi mūsų sniegas? – kalbėjo meteorologė.



Skambina pasitikslinti

Dažniausiai į termometrus žmonės ima žvilgčioti, kai smarkiai šąla arba atvirkščiai – užkaitina saulė. Tada populiaria orų tema ėmę kalbėtis su kaimynu ar kolega nusistebi, kad vienų namuose termometrai rodo vienokią temperatūrą, kitų – kitokią.

Tai suprantama – net ir parduotuvėse kartais akivaizdžiai matyti, kad termometrai nesureguliuoti. Be to, pasak G. Grimailienės, termometrų rodmenys priklauso ir nuo vėjo krypties, ir nuo to, kur jie pritvirtinti.

O meteorologų prietaisai apsaugoti nuo nereikalingo aplinkos poveikio, be to, juos kasmet tikrina metrologai. Pavyzdžiui, meteorologų termometras įtaisytas specialioje būdelėje, jis apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių, nešildomas sienos, pro specialiai sukaltas lenteles vyksta vėdinimas. Stebėjimų aikštelė įrengta apsauginėje zonoje, kurios neužstoja jokie pastatai.

G. Grimailienė pasakojo, jog sulaukia nemažai žmonių skambučių. Ypač per didelius šalčius – tuomet ir eiliniai žmonės, ir pedagogai, net mokyklų direktoriai klausia, kiek šąla, ar reikia vaikams į mokyklą, mat savo termometrais nepasitiki. Kartais rajono gyventojai paskambina pasiteirauti, kokie orai bus kitą dieną, žemdirbiai klausia dėl dirvos įšalo.



Užfiksuota ir rekordų

Kybartų meteorologijos stotyje yra užfiksuota ir savotiškų orų rekordų.

Atsivertusi specialų žurnalą, kur registruojami įdomesni meteorologiniai faktai, G. Grimailienė randa, jog 2007 metais buvo nepaprastai lietinga liepa. Tada iškrito 183,2 mm kritulių per mėnesį. Vidutiniškai liepą turėtų iškristi 16,9 mm kritulių, t. y. beveik 11 kartų mažiau.

– Tai buvo tas atvejis, kai Kybartuose prie pagrindinės mokyklos tekantis Ėglupio upelis buvo tiek ištvinęs, kad šalia gyvenantys žmonės negalėjo įeiti į namus – viskas buvo užsemta. Kaimynas pas kaimyną su luoteliu plaukė... – prisiminė direktorė.

Bevartant žurnalą užkliūva faktas, jog 2003 metais sausio 7 dieną Kybartuose šalo 29,8 °C.

O ypatingai šilti buvę 1996 metai. Tų metų balandį meteorologijos stotyje užfiksuota aukščiausia temperatūra buvo 26,8, gegužę – 28,4, birželį – 30,9 laipsnių karščio.

1995 metais liepą Kybartuose užregistruotas visos Lietuvos krušos rekordas. Tą įvykį dar prisimena nemažai rajono gyventojų: didžiausių ledėkų skersmuo siekė net 120 milimetrų. Įsivaizduokite, kad iš dangaus atlekia tokio dydžio ledo gabalas... Tuomet buvo išdaužyti langų stiklai, šiltnamiai ir net šiferio stogai. Ir redakcijos darbuotojai prisimena, kaip viena moteris pasakojo tuo metu melžusi karvę. Staiga iš dangaus ėmus lėkti kumščio dydžio ledo kamuoliams, melžėja vikriai išpylė pieną, užsimovė kibirą ant galvos ir pasileido namo...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas