„Santaka“ / Už žydų gelbėjimą apdovanotas po mirties

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-17 16:09

Dalinkitės:  


Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, kuriuo po mirties buvo apdovanotas mokytojas iš Paežerių Jonas Greimas, atsiėmė jo sūnūs Rimvydas, Gintautas ir Algimantas. Per įteikimo ceremoniją jie nusifotografavo kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi. Vilkaviškietis Algimantas Greimas – antras iš kairės.

Už žydų gelbėjimą apdovanotas po mirties

Dangyra APANAVIČIENĖ

Pavasarį šalies Prezidentas V.Adamkus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo asmenis, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir savo šeimai, 1941–1945 metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Tarp daugiau nei 50 apdovanotųjų nuskambėjo ir mūsų rajono gyventojo Jono Greimo pavardė.

Šis garbus ano meto inteligentijos atstovas, žinomas pedagogas iš Paežerių kaimo apdovanotas po mirties. Iškilmėse Prezidentūroje dalyvavo ir apdovanojimą atsiėmė trys jo sūnūs: Rimvydas iš Šiaulių, Gintautas iš Trakų Vokės ir vilkaviškietis Algimantas.

Rajono gyventojams gerai pažįstamas vilkaviškietis, buvęs vicemeras Algimantas Greimas, paklaustas apie ano meto įvykius, sakė prisimenąs, kad jų namuose nuolat būdavo svetimų žmonių.

– Jokia paslaptis, tėvas visą gyvenimą buvo kairiųjų pažiūrų. Jo namai buvo vienas iš konspiracinių butų, kurį žinojo revoliucionieriai, keliaujantys iš Varšuvos į Peterburgą.

Nuo caro laikų tėvas tuo užsiėmė: priglausdavo žmones, stengėsi jiems pagelbėti. Prie Tarybų valdžios jis gavo personalinę pensiją. Ir karo metais tėvas buvo vienas iš tų, kurie organizavo žydų slėpimą. Vienam slėpti ir išlaikyti juos buvo neįmanoma – per daug pavojinga, todėl žydams tekdavo pabuvoti keliose šeimose.

Į šią rizikingą veiklą tėvas buvo įtraukęs mokytojus, kitus patikimus žmones. Daug bendravo su mokytoju Vasiliausku iš Mažučių kaimo, kitais, – prisiminimais dalijosi A.Greimas.

Paežerių kaime, prie pat pagrindinio kelio, didžiuliame name, vadinamoje Raginėje, buvo įsikūrusi mokykla, salė, kitame gale gyveno mokytojo Jono Greimo šeima. Viename iš kampinių kambarių nuo vokiečių kareivių ir buvo slepiami žydų tautybės žmonės – Lavitai (vyras ir žmona), Bela Mirbachaitė-Upnickij, kiti.

Su Bela ir jos artimaisiais, dabar gyvenančiais Izraelyje, A.Greimo šeima lig šiolei palaiko ryšius.

A.Greimas prisimena ir dar vieną žydaitę, kurį laiką gyvenusią jų namuose, tačiau nežino nei vardo, nei pavardės, tik girdėjęs, kad jos likimas susiklostęs palankiai: lietuviams padedant ji išliko gyva, baigė medicinos mokslus, tapo gydytoja.

– Aš tada, 1943-aisiais metais, buvau vaikas ir daug ko nesupratau. Matydavau, kaip mama į galinį kambarį, kur paprastai niekas neužeidavo, nešdavo valgyti. Kartą labai nustebau ten pamatęs iš po lovos išlendantį žmogų. Tai buvo Lavitai, gyvenę pas mus gal pusmetį, – kalbėjo A.Greimas.

Jis prisiminė pasakojimą apie tai, kaip vieną sekmadienį šeimai valgant vėlyvus pietus į namus grįžo linksma tarnaitė:

– Ji gyrėsi pigiai įsigijusi lietsargį. O kaip tik vyko žydų šaudymas, po jo, kaip paprastai – „andeliavimas“ skudurais. Tėvas klausė, klausė, ką tauškia tarnaitė, sukandęs dantis tylėjo, tik jo judantys žandikauliai išdavė, kas dėjosi širdyje. Galop tarė: „Ar tau neatrodo, kad kraujo lašų ant to lietsargio daugiau nei lietaus?“ Sutriko tarnaitė, metė tą lietsargį susigėdusi.

Žiaurūs to meto įvykiai tapo svarbiu moralės išbandymu daugeliui mūsų tautos žmonių.

Deja, buvo tokių, kuriems šis išmėginimas pasirodė per sunkus, ir kritinėse situacijose jie pamynė žmogiškumą. Tačiau buvo daug lietuvių, kurie bet kokia kaina priešinosi sužvėrėjimui, rizikuodami savo gyvybe slėpė ir gelbėjo žydų tautybės žmones nuo mirtino pavojaus.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas