„Santaka“ / Patikėję pažadais ūkininkai skęsta pieno jūroje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-01-22 09:04

Dalinkitės:  


Į pieno gamintojams skirtą susirinkimą prisirinko pilnutėlė salė rajono ūkininkų.

Autorės nuotr.


Patikėję pažadais ūkininkai skęsta pieno jūroje

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Antradienį, susirinkę Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus salėje, tarėsi Vilkaviškio rajono pieno gamintojai. Kol susirinkimo svečiai kalbėjo ir atsakinėjo į klausimus, Pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris sudarinėjo sąrašus tų ūkininkų, kurie pageidauja vykti į vasarį vyksiantį visos Lietuvos pieno gamintojų suvažiavimą. Norą dalyvauti renginyje pareiškė 44 rajono žemdirbiai.

Keliems šimtams susirinkusių rajono ūkininkų dėmesį parodė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, apie galvijų kontrolės naudą kalbėjo Gyvulių produktyvumo kontrolės grupės Vilkaviškyje vadovė Nijolė Zinkevičienė, vertingos informacijos suteikė Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vitas Gavėnas.

Labiausiai pieno gamintojai laukė ŽŪR pirmininko B. Markausko, kuris apie problemas, jų sprendimų būdus ir įstatymų netobulumą kalbėjo visą valandą. Nors svečias sulaukė poros nepelnytų replikų, vis dėlto šįkart susirinkimas praėjo be didelio triukšmo ir buvo civilizuotai pasidalyta informacija bei nuomonėmis.

B. Markauskas perfrazavo anekdotą apie pensininką, kuris priverstas parduoti karvę, nes neužtenka pensijos jai išlaikyti, ir pritaikė jį savo dabartinei situacijai. Pasak kalbėtojo, jam jau neužtenka gaunamos ŽŪR pirmininko algos septyniasdešimties karvių bandai išlaikyti. B. Markauskas situaciją pieno sektoriuje apibūdino kaip katastrofišką ir prilygino ją tam laikmečiui, kai pieno supirkimo kaina, nustatyta valstybės, buvo 35 centai ir jiems tada prisiėjo blokuoti kelius.

Nusivylimo balsai pasigirdo, kai pirmininkas pateikė šviežiausią informaciją apie tai, jog sausį „Rokiškio pienas“ netgi pakankamai stambiems ūkininkams, laikantiems 50–60 karvių, žada mokėti tik 47 centus už kilogramą pieno.

B. Markauskas informavo, kad pirmadienį įsteigtas naujas kooperatyvas „Pienas LT“, kuris suvienijo mažuosius Lietuvos kooperatyvus (tarp jų – ir Vilkaviškio rajono) ir jau derasi su visomis perdirbimo įmonėmis. Tik šios net ir stambiausiems gamintojams, pristatantiems po 10–14 t pieno, nuo vasario žada daugiausiai mokėti po 65 centus už kilogramą žaliavos ir dar prognozuoja, kad kaina kris...

B. Markauskas kaip tokios sudėtingos situacijos priežastį įvardijo... ūkininkų patiklumą. Žemdirbiai patikėjo valdžios piešiamu šviesiu rytojumi pieno gamintojams, neatsispyrė raginimams plėsti bandas, modernizuoti ūkius ir gavo rezultatą – dvigubai daugiau pieno, negu pati šalis gali suvartoti. Taigi, norint išparduoti visą gaunamos žaliavos kiekį, pusę jos reikėtų eksportuoti. ŽŪR pirmininko nuomone, jei pieno būtų pagaminama tiek, kad jį suvartotų vietinė rinka, supirkimo kaina būtų didesnė apie 20 proc. Mat krizė pieno sektoriuje šiuo metu jaučiama visame pasaulyje ir net Europos ekspertai prognozuoja, jog ji gali užsitęsti iki 2010 metų pabaigos. Tad kaip išgyventi ištisus dvejus metus?..

B. Markausko duomenimis, suomiai už pieną gauna po 47 euro centus, o vokiečiai – vos 30 euro centų. Šiose šalyse pieno pagaminama tik tiek, kiek reikia vidaus vartojimui.

O lietuvaičiai, skatinami plėsti ūkius, prigamino tiek pieno, kad patys liko vidury savo pagamintos žaliavos jūros ir tapo ne geidžiamais klientais, o įkyriais prašytojais, kurie už savo darbą reikalauja deramo užmokesčio...

Ne geresnės dienos ir perdirbėjams. Neoficialių šaltinių duomenimis, mažiausiai pora pieną perdirbančių įmonių yra ties bankroto riba, o kelios negauna banko kreditų ir negali atsiskaityti už supirktą pieną. Taip yra dėl to, kad Lietuvos pienininkų žaliavos perdirbimo kaštai yra du su puse karto didesni už Europos Sąjungos vidurkį. Tai reiškia, kad perdirbėjai nemoka optimaliai tvarkyti savo išlaidų ir nesusitvarko su Lietuvoje tekančiomis pieno upėmis. Štai Vokietijos įmonėje, per parą perdirbančioje 800 t pieno (pusę „Rokiškio pieno“ paros normos), dirba apie 80 žmonių, o minėtoje lietuvių bendrovėje – daugiau nei 2 tūkstančiai.

Yra neoficialių žinių ir apie bankų jau antstoliams perduodamus pieno ūkius, kurie neišgali susimokėti palūkanų. Garsiai informacija neskelbiama, nes nė vienas nenori girtis savo ūkio žlugimu ir gresiančiomis varžytynėmis.

Daug kalbėjęs ŽŪR pirmininkas suteikė viltį ūkininkams, skatindamas juos burtis į kooperatyvus. Jis teigė taręsis su Kaliningrado srities žemės ūkio ministru, kuris žadėjo tarpininkauti, jog naujasis kooperatyvas „Pienas LT“ galėtų pristatyti žaliavą šios srities perdirbimo įmonėms, mat čia pienas superkamas brangiau nei Lietuvoje. B. Markausko teigimu, ministras sakęs, jog ruošiamasi modernizuoti kelias kaimyninės šalies pieno perdirbimo įmones ir išplėsti jų pajėgumus. Tada būtų svarstoma galimybė apie bendrą Lietuvos ir Rusijos įmonę – tokiu atveju nereikėtų mokėti eksporto mokesčio. O tai jau būtų žingsnis į didžiulę visos Rusijos rinką.

ŽŪR pirmininkas sakė, kad Europos Komisija pritaria ir eksporto subsidijoms. Jau dabar sudaryta darbo grupė, kuri rūpinsis, kad minėtos subsidijos per pieno kainą turėtų pasiekti žemdirbius. Tad nuo vasario 1 dienos pieno supirkimo kaina bent jau neturėtų kristi.

Daug kalbėta ir apie mokesčius, nuo šių metų pradžios uždėtus ūkininkams. Kol kas dar nepatvirtintas Europinio dydžio vienetas (EDV), kuris kiekvienais metais apskaičiuojamas vis kitoks ir nuo kurio bus skaičiuojami mokesčiai. Apkraunant ūkininkus šia našta nebuvo apsižiūrėta, jog pagal įstatymą tie, kurie moka pajamų mokestį, privalo mokėti ir nekilnojamojo turto mokestį. Atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių pastatų turi ūkininkai, gali pasidaryti graudu apskaičiavus, kiek jie turėtų mokėti už gamybai reikalingus statinius. Kol kas dar neišleisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, bet jau ir taip aišku, kad reikėtų atskirti pastatus, kurie reikalingi veiklai vystyti, ir tuos, kuriuos galima apmokestinti.

Stringa tiesioginės išmokos, kurių ne vienas ūkininkas laukia kaip išganymo. Kyla abejonių, ar joms išmokėti pakaks nacionalinių lėšų. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, iš viso išmokėta beveik 31 proc. visų tiesioginių išmokų. Pagal ES direktyvas jos turi būti pervestos į sąskaitas iki balandžio 30 dienos.

Klausimai, kurie numatomi kelti visuotiniame suvažiavime, bus jau minėtos subsidijos, išmokų suvienodinimas visoms Europos šalims (yra tikimybė, kad tai gali būti tik nuo 2013 m.), bent kelių mėnesių moratoriumas ūkininkų mokesčiams, sankcijų netaikymas už klaidas mokant mokesčius (pavyzdžiui, iki 2011 metų). Numatoma svarstyti ir daug kitų klausimų, kuriuos pasiūlys patys suvažiavimo delegatai. Pasak kalbėtojo, jei Vyriausybė „turės stuburą“ ir padės išspręsti bent keletą pieno gamintojų problemų, visiems pasidarys lengviau. O jei ne, ūkininkai jau yra parodę, kokia jie galinga jėga, kai reikia susivienyti, ir kaip moka civilizuotai streikuoti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas