Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-17 15:59

---

Jau prieš daugelį amžių buvo skelbiama, kad žmogų (jaučia jis tai ar ne) per minutę atakuoja net keli tūkstančiai įvairiausių minčių. Tik kas atsakys, kodėl vienos iš jų pasąmonėje tupi ramios lyg aptingę paukščiai. O kitos – atrodo, net nereikšmingos – niekaip neįsitaiso ant užmaršties lentynos. Vis beldžiasi tarsi prašytųsi dar ir dar kartą išklausomos.

Štai neseniai per radiją viena žurnalistė pasakojo apie savo kelionę po Graikiją. Sakysite: būta čia ko – dabar nukeliauti į egzotiškas šalis darosi beveik paprasčiau nei vakarėjant iš Vilkaviškio autobusų stoties nuvažiuoti į Kybartus.

Graikiški keliauninkės įspūdžiai, ko gero, būtų praplevenę pro ausis, jei ne viena detalė. Problemines laidas televizijoje sėkmingai vedanti žurnalistė prisipažino, kaip ji sutriko ne iš karto sumojusi, ką atsakyti į graikų turizmo entuziastų klausimą, kuo ypatinga Lietuva?

Iš tikrųjų, ką pasakyti keliais žodžiais, bet ne reklaminio klipo šūkiu, teigiančiu, jog geriausia, ką turime, yra... alus. Pramogauti nusiteikusiems užsieniečiams juk neskaitysi paskaitos apie istorinius tautos praeities vingius. „Nesigirsi“ ir šiandieniniais skandalais, nes jų pakanka kiekvienos šalies politinėje aplinkoje. Kaip sakė Briuselyje besidarbuojantis Aloyzas Sakalas, apie mūsiškių veikėjų grumtynes visai neklausinėja net kitų šalių europarlamentai – jiems tai jau neįdomu. Turistams – tuo labiau.

„Mintyse greitai ieškant atsakymo apie Lietuvos unikalumą, mane išgelbėjo tuo metu pro autobuso langus slinkęs rausvų, pilkų ir plikų Graikijos kalvų ir uolienų peizažas. Pasakiau, kad Lietuvoje tokių vaizdų nepamatysi. Kur bežvelgi, viskas žalia. Pasigirdo susižavėjimo šūksmai, kokia graži turi būti žemė, kurioje nuo horizonto iki horizonto plyti žaluma. Graikai šurmuliavo, kad tokią šalį būtinai reikia pamatyti“, – kalbėjo netikėtai Lietuvos reprezentatore tapusi keliauninkė.

Tik sunku pasakyti, ar šitai turės įtakos pagausinti į savo turistinius maršrutus mūsų šalį įtraukiančių užsieniečių būrį. Vien žaliuojančiu peizažu nesuviliosi, kuomet aukšti Lietuvos valdininkai tik skėsčioja rankomis: atseit, nežino, kuris iš jų galėjo paruošti duomenis, Europai ir visam pasauliui skirtame leidinyje Lietuvą paskelbusiam viena iš nesaugiausių šalių. Tarsi joje vyktų karas ar išsijuosę darbuotųsi teroristai.

Šios vasaros sezono pradžioje ministerijų, komisijų ir įvairių žinybų klerkai ne mažiau akis išpūtė, kai analogiškas biuletenis sutrimitavo apie itin nešvarius Lietuvos vandenis. Žaibiškai buvo sukrusta tai paneigti, teisintis, jog stingant lėšų savivaldybės ir kitos institucijos atliko ne visus europinių standartų tyrimus, ir tai iškreipė rezultatus. Tik ką besugraudinsi tokiomis jau po paskelbtų faktų byrančiomis ašaromis.

Laimė, tikros drėgmės šiai vasarai nepagailėjo dangus. Todėl žalio peizažo iš tiesų turime su kaupu. Jo užteks ir turisto akiai, jeigu ji tik tuo pasitenkins, ir šienui, jeigu jo nesupūdys lietūs. Bus ir artėjančių Joninių vainikams, jeigu juos dar pinsime, o ne vien vaišinsimės alumi, džiaugdamiesi šiai šventei išsikovota laisve nuo darbo pareigų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---