„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-01-16 17:57

Dalinkitės:  


Atodangos

Birutė NENĖNIENĖ

Dienos, kurios visam laikui pasilieka širdyje



Sausio 13-osios išvakarėse ir pačią sausio 13-ąją Lietuvos laisvei lemtingos datos istorines akimirkas priminė nacionalinė televizija, radijas. Nuomonių, vertinimų, prisiminimų spektras – be galo įvairus, kartais net sureikšminant savąjį dalyvavimą įvykiuose. Ir kalbėjimas apie vienybės, paslaugumo, atidumo ilgesį, kuris tada jungė visiškai svetimus ir skirtingus žmones.

Stebėdamas archyvinius kadrus ir prisimindamas tą visur, ypač Vilniuje, tvyrojusią dvasią, suvoki, kad tai, kas tomis dienomis nusėdo širdyje, išlieka visam gyvenimui. Ne visada tai sugebėsi nupasakoti žodžiais. Nerasi ką pasakyti ir tiems, kurie dar vis kartoja, jog ne už tokią Lietuvą budėjo Sausio 13-ąją, stovėjo Baltijos kelyje. Kiek dar reikės metų, kad sakytume, jog jaučiamės laimingi vien dėl to, kad gyvename laisvoje savo tėvų, protėvių žemėje?

„Delfi.lt“ svetainėje buvo pateiktas dienos klausimas: „Ką darytumėte, jei valstybei iškiltų toks pavojus kaip Sausio 13-ąją?“ Pasiūlyti atsakymų variantai: „Sėdėčiau namie ir žiūrėčiau televizorių“, „Eičiau ginti Tėvynės“, „Bėgčiau į užsienį“. Atsakymą į pirmąjį klausimą pasirinko 50 nuošimčių atsakiusiųjų, 20 procentų – trečiąjį ir tik trečdalis eitų ginti Tėvynės. Žinoma, tokios apklausos nėra tikrosios tiesos etalonas, tai tik momentinė nuomonė.

Taip, kaip ir nuomonė apie rajono centre (ne)paminėtą Laisvės gynėjų dieną. Bent trečdalis iš kelių dešimčių vilkaviškiečių, atėjusių į Kultūros centre surengtą teatralizuotą vakarą „Mano laisvės ilgesio sparnai“, skirtą Laisvės dienai paminėti, jam pasibaigus klausinėjo, kada bus Sausio 13-osios minėjimas.

Vilkaviškyje buvo įprasta, kad nuo pirmųjų katedros atstatymo metų (1998-ųjų) šiai datai paminėti nusistovėjo tradicija: montažas, atminimo žvakelės įvardijant žuvusiuosius, tylos minutė, šv. Mišios už Lietuvos laisvę ir jos gynėjus. Šią sausio 13-ąją ta pačia intencija šv. Mišios buvo aukojamos pustuštėje bažnyčioje.

Bet negalima teigti, jog visiems viskas „dzin“. Gražiausi pasakojimai apie Sausio 13-ąją – rimties akimirką – plaukia iš visų rajono mokyklų. Didžioji jų dalis įsitraukė į abi iniciatorių pasiūlytas akcijas – „Jaunimas: už laisvę“ ir „Atmintis gyva, nes liudija“. Mokyklose ryte ant langų sužibo žvakutės, buvo tariami žuvusiųjų vardai, parengtos parodos, net vyko viktorinos. Neišpasakosi, tuo labiau nepamatuosi, kokius jausmus išgyvena laisvos Lietuvos vaikai, gimę jau po kruvinųjų sausio įvykių.

Sausio 13-ąją per vieną radijo laidą kalbėjusi aktorė, buvusi parlamentarė Nijolė Oželytė pasidžiaugė, kad pagaliau šiemet mokyklose paminėta Laisvės kovotojų diena!

Iš tikrųjų, nemalonu daug metų girdėti nuolatinį priekaištavimą, kad mokykla neugdo piliečių, patriotų. Ar kalbantieji yra pabuvę bent viename valstybės dienos minėjime kurioje nors, kad ir mažoje, kaimo mokykloje? Renginių, susitikimų, vyksta įvairiausių. Tik ar visa tai įsiskverbia į vaikų širdis? Kokio paskatinimo ir pavyzdžio vaikai sulaukia iš savo tėvų?

Vilkaviškio „Buratino“ vaikų lopšelio-darželio priešmokyklinukų grupėje, pasikvietus vaikus iš kitų grupių bei tėvelius, vyko projekto „Aš – lietuvis“ renginys. Direktorė D. Žilinskienė, pasakodama apie tai, kaip jų įstaigoje nuo seno vaikams formuojamas pilietiškumas, pasidžiaugė mažučių vaikų nuovokumu ir jausena, kas yra Lietuva, ką reiškia būti lietuvaičiu.

Darželinukų ugdytojos mano, kad tokios pamokėlės vaikų širdelėse paberia sėklelę, iš kurios išaugs stiprus Tėvynės medis. Gyvenkime tokia viltimi.






Maržų karas įgijo sprogstamosios galios



Kažkada pernai Lietuvos pramonininkai kėlė visiškai teisėtą klausimą: kodėl už gamtines dujas Rusijai moka brangiausiai Europoje (beveik 520 dolerių už tūkstantį kubinių metrų).

Po Naujųjų metų, matant filmuotus vaizdus iš bent 18 Europos šalių, galima teigti, jog brangiausiai mokėti yra ne pats blogiausias variantas.

Turtingesni bulgarai, vengrai, jau nekalbant apie austrus, šiandien mokėtų ir visą tūkstantį amerikoniškų pinigų, kad tik galėtų leisti vaikus į šildomas mokyklas, dirbti verslo institucijų ar valdiškų įstaigų biuruose be pirštinių.

Gūdi tiesa: doleris ir euras šiandien Europoje nebėra viskas – šaltis yra viskas. O gamtinės dujos – tiesiog laki substancija, kuri be specialių transportavimo priemonių (vamzdžių ar tanklaivių) tiesiog išsisklaido ore arba, blogesniu atveju, jų nuotėkis gali ir sprogti.

Tačiau tik politikai ir gobšūs verteivos gali išsprogdinti net 18 Europos šalių iš karto. Neskaičiuojant Rusijos ir Ukrainos, kuriose ir užvirė toji šalta košė.

Politiniai, komerciniai ir asmeninių ambicijų aspektai, dėl kurių kilo antrasis per trejus metus dujų karas tarp dviejų šalių, bus gromuliuojami dar ne vieną mėnesį ir ne vienus metus. Juolab, kaip ir po kiekvienos krizės, į plika akimi matomą paviršių iškils nemažas kiekis šiukšlių ir gaivalo, ir tame purve dar ilgai drabstysis Ukrainos ir Rusijos politikai.

Vis dėlto jau mažiausiai dvi savaites iš dujų karo frontų plaukianti informacija perša išvadą, jog konflikto priežasčių negalima sugrūsti į paprasčiausią schemą. Vieni turi gamtinių dujų išteklius, kiti turi toms dujoms transportuoti į mokių vartotojų rinkas tinkamus vamzdžius.

Pirmieji turi dar ir globalios energetinės ekspansijos kėslų, o antrieji (patarus kokiems nors nematomiems amerikonams) – pasiryžimą tiems kėslams pasipriešinti bei išnaudoti strategiškai patogią geografinę padėtį.

Galų gale pirmųjų „nacionalinis lyderis“ į antrųjų formalųjį lyderį žiūri neapykantos kupinomis akimis, nes vien to personažo buvimas prezidento poste primena asmeninį įžeidimą po „oranžinės“ revoliucijos.

Į šią, regis, krūvą dar galima būtų įmesti tikrų ir numanomų mažiau reikšmingų politikų kompleksų. Tačiau pažvelgus iš kol kas dujų karo aplenktos šalies šono peršasi keista išvada, jog visos tos krūvos priežasčių nepakanka, kad šalčiausiu metų laiku ryžtumeisi išsprogdinti veik dvi dešimtis aplinkinių šalių. Juolab nesutariant dėl kažkokio pusantro milijardo dolerių tarpusavio skolų (tai energetikos išteklių versle!), dėl kurių formaliai „Gazprom“ praėjusių metų gruodį pradėjo kryptingą ataką prieš Ukrainą.

Nenustebčiau, jeigu kada nors vėliau paaiškėtų, jog viena šios krizės priežasčių yra smulkiausių interesų visuma. Smulkiausių, jeigu juos palyginti su tos globalios politikos grimasomis, kurias aptarėme keliomis eilutėmis aukščiau.

Iš to, kas bent šiuo metu kelia nedidelių abejonių, gali spręsti, jog neskaidriose to politizuotojo verslo (t. y. rusiškų dujų tiekimo į Ukrainą) schemose, be Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“, ne tik Ukrainos valstybinė „Naftogaz“, bet ir dar keletas firmų – tarpininkių privačiais, visuomeniniais ar net aukščiausiaisiais valstybės interesais dalijosi didmeninės (179 doleriai) ir mažmeninės (daugiau nei 300 dolerių) kainos skirtumą. Nors ir rusų, ir ukrainiečių verslininkai bei politikai šiuo metu aiškina, jog tos prekybos dujomis schemos buvo reikalingos tik tam, kad „palengvintų naštą nemokiems Ukrainos vartotojams“.

Dėl specifinių gamtinių dujų kainų formavimosi principų (keliais mėnesiais vėluodama dujų kaina „juda“ paskui naftos kainas pasaulio biržose) paaiškėjus, kad šiais metais jos vidutiniškai sumažės mažiausiai perpus, kai kurie Ukrainos ekspertai šią savaitę man tvirtino, jog aktualiausias tapo mažėsiančių maržų dalybų klausimas. O prisidėjus politikams konflikto mišinys įgijo sprogstamosios galios. „Vargšai“ Ukrainos vartotojai, ko gero, vargais negalais už šilumą būtų susimokėję.

Šioje vietoje kaip tam tikrą mikromodelį visai pagrįstai galėtume prisiminti dar prieš 11 metų valstybės valdytą AB „Mažeikių nafta“. Iš jos veiklos anais laikais mito ne tik bendrovės vadovai, Lietuvos rinką tuo metu pasidalijusios naftos kompanijos, bet ir politikai, kaip vėliau paaiškėjo – netgi Panevėžio banditai bei šiaip visokie verslo „komsomolcai“, turėję galių formaliai prikišti savo nagus kad ir prie Mažeikių–Klaipėdos geležinkelio atšakos, kuria riedėdavo cisternos su naftos produktais.

Iš dabarties perspektyvos žiūrint, riaušes prieš „Williams“ (matyt, panašiai „svetingai“ būtų sutiktos bet kurios kitos žinomos kompanijos, kurioms atėjus iškiltų grėsmė susiformavusioms verslo schemoms) investicijas kėlė kaip tik šis verslo „žiedas“.

O Rusijos ir Amerikos geopolitiniai interesai, Lietuvos energetinis saugumas ir kitos iki šiol ošiančios politinės spekuliacijos tebuvo antrasis mišinio komponentas. Arba padažas – kaip jau kam patinka. Faktas it blynas: AB „Mažeikių nafta“ prieš 11 metų ir dabar – tai naktis ir diena.

Žinoma, kai kuriems iki šiol – diena ir naktis, tačiau su visuomenės interesu tasai liūdesys teturi maža bendro.





Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas