„Santaka“ / Nustokime klijuoti vieni kitiems etiketes

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-01-09 17:54

Dalinkitės:  


Nustokime klijuoti vieni kitiems etiketes

Esame pripratę prie įvairių psichologinio įvertinimo kategorijų savo kasdienėje aplinkoje. Mokyklose ir universitetuose, populiariosios psichologijos brošiūrose ir tiesiog mūsų pokalbiuose nuolat šmėsčioja žodžiai „melancholikas“, „flegmatikas“, „cholerikas“ ir t. t. Taip mėgstame skirstyti ir lipdyti etiketes, kad lengva širdimi kolegai mestelime: „Na, tu ir flegma.“ Arba žmonai papriekaištaujame: „Isterikė, – na, bet tavo amžinai choleriškam charakteriui tai būdinga!“

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologai siūlo nepamiršti, kad žmogus, kaip ir visas gyvenimas, – labai įvairiapusiškas. Tad vertindami save ir aplinkinius pro pamėgtųjų tipažų prizmę apribojame savo mąstymą.

Kaip lengva manyti, kad štai akimirka, kita – ir jau žinome, kas yra prieš mus esantis žmogus. Deja deja, darydami tokias skubotas ir supaprastintas išvadas, rizikuojame smarkiai suklysti.

Kiekvienas žmogus gali elgtis skirtingai: sykį – kaip melancholikas, kitą kartą – kaip karštakošis cholerikas. Tai priklauso nuo daugybės dalykų: nuotaikos, gyvenimo aplinkybių, kompanijos, savijautos ir t. t. Todėl neprisistatinėkime optimistais ar pesimistais, flegmatikais ar sangvinikais – visi šie tipai yra mūsų viduje, tik proporcijos, kuriomis pasireiškia jiems priskiriami bruožai, – skiriasi.

Nepamirškime, kad toks, anksčiau mėgtas, klasifikavimas nėra objektyvus, nes skirtingi žmonės mus mato skirtingai, vadinasi, jei vienam būsiu panašesnis į choleriką, kitam galiu atrodyti tiesiog aktyvus sangvinikas. O besimėtantiems „isterikų“ etikete reiktų pamąstyti, ar taip jie neatsikrato atsakomybės už galbūt sukeltą reakciją ir nuvertintas kito žmogaus emocijas.

Tyrimai rodo, kad žmogus turi savo paties vaizdinį, susidedantį iš daugybės dalių: kokiu norėčiau save matyti, kokį mane mato kiti, ką iš tikrųjų apie save galvoju ir pan.

Kai kurie autoriai, tyrinėjantys žmonių mąstymą, išskiria skirtingas jo rūšis: kritinį, pozityvų, negatyvų, apibendrinantį, perdėto optimizmo ar magiškąjį.

Kritinio mąstymo žmogus stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, įvertinti viską, kas įmanoma, išlaikydamas įvairiapusį matymą ir taip priimti tinkamiausią sprendimą. Šis mąstymas būdingesnis tam tikrų žinių ir noro gilintis nestokojantiems žmonėms, gebantiems priimti tiek malonią, tiek nemalonią informaciją.

Neigiamai mąstyti linkęs žmogus išsirankios iš gaunamos informacijos negatyvius momentus ir taip „surinkęs“ informaciją tarsi patvirtins jau anksčiau apie save ar kitus turėtą nuomonę. Be abejo, taip mąstant sunkiau priimti tinkamiausią sprendimą, nes vaizdinys vienpusis.

Pozityvaus mąstymo atstovai dažniau bet kurioje situacijoje siekia įžvelgti pliusus – kuo konkretus dalykas gali būti man naudingas, ką gero duos patirtis. Apibendrintai mąstant priimama ir negatyvi, ir pozityvi informacija. Ankstesnių patirčių ir šios informacijos pagrindu daromi dideli apibendrinimai, dažnai „linkstantys“ arba į pozityvą, arba į negatyvą.

Tam tikrose situacijose žmogus gali mąstyti neadekvačiai, tarkim, sužinojęs apie mirtiną ligą ar pavojų, juoktis, šypsotis, sakyti, kad viskas bus gerai ir t. t., – tai vadinamasis perdėto optimizmo mąstymas. Jį išprovokuoti gali ir stresas ar stiprūs emociniai sukrėtimai.

Daugeliui mūsų būdinga ir kažkokia magiškojo mąstymo dalis – taip mąstant vadovaujamasi ne loginiais ryšiais, bet nuojautomis, paties sugalvotais ar kitų lemtingais laikomais ženklais, pavyzdžiui: „Jei eidamas gatve suskaičiuosiu devynis mėlynus automobilius, egzaminą išlaikysiu puikiai, jei ne – susimausiu.“ Atitrūkusiam nuo realybės magiškajam mąstymui priskiriamas ir tikėjimas horoskopais.

Tiesa, nebūtinai vienas ar kitas mąstymo būdas mums kenkia. Tarkim, magiškasis mąstymas praplečia įprastą kasdienybę, daro ją įdomesnę. Anot psichologų, negerai, jei toks mąstymas dominuoja, nes žmogus negali pats priimti efektyvių sprendimų, gali tapti priklausomas nuo mistinių ženklų ar kitų žmonių. Daugiausiai aspektų ir argumentų aprėpiame mąstydami kritiškai, todėl šis būdas laikomas efektyviausiu.

Joks žmogus nemąsto tik kažkuriuo vienu būdu. Tam tikroje situacijoje Jonas mąstys pozityviau, kitoje – negatyviau, o trečioje bus nusiteikęs kritiškai. Mąstymo būdų pažinimas naudingas tuo, kad kuo daugiau žinome apie save ir kitus, tuo lengviau randame įvairių problemų sprendimo būdus. Būtent todėl verta vystyti visas savo savybes: intuiciją, kritinį mąstymą, pozityvias įžvalgas, o ne įtikėjus kažkieno kito ar savo paties prikabinta etikete ja dangstytis: „Aš esu toks, ir viskas!“

Žmogus turi daugybę savybių. Kuo jis kūrybiškesnis, tuo labiau stengiasi pažinti žmones ir save. Iki šiol populiaru žmones vertinti pagal tai, kiek jie melancholiški, pesimistiški ar optimistiški. Bet iš tiesų yra daug svarbesnių bruožų ar vertinimo kriterijų. Tos svarbiosios savybės būdingos tik žmogui.

Todėl paklauskite savęs, kiek esu švelnus ar užjaučiantis? Kiek egocentriškas ar sugebantis suprasti kitą, įsijausti į jį? Ar esu tolerantiškas? Kiek moku būti suprantamas kitiems? Kiek aš suprantu kitus? Kiek esu aktyvus ar pasyvus, rodau iniciatyvos ar laukiu jos iš kitų? Ar aš energingas? Kiek esu agresyvus ar bambeklis? Ką duodu kitiems?

Mūsų turtingas ir įvairialypis vidus reikalauja nors retkarčiais padaryti „reviziją“ – pasitikrinti, koks aš. Sau ir kitiems. Nes svarbu ne tik kaip pats save įsivaizduoju, bet ir ką, žiūrėdami į mane, mato aplinkiniai.



Pagal www.psychology.lt






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas