„Santaka“ / Uodo gyvybės klausimas, arba iš politikos ydų draskomo gyvenimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-01-09 17:36

Dalinkitės:  


Uodo gyvybės klausimas, arba iš politikos ydų draskomo gyvenimo

Nors ministrų kabinetas dar gruodžio viduryje priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždraudė iš biudžeto finansuojamoms institucijoms per metus sutaupytas lėšas išdalyti darbuotojams, tačiau per pirmąsias dešimt naujųjų metų dienų kone kasdien pranešama apie galinga „tryliktųjų atlyginimų“ trauka pasižymėjusias valstybės institucijas – Vyriausybės kanceliariją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), Vilniaus, Palangos ir Neringos savivaldybes, kai kuriuos teismus.

Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas, paskutinę tarpuvaldžio dieną valdininkams atseikėjęs daugiau nei 103 tūkst. Lt premijų, dabar kaltę liudyti turinčiu veidu aiškina „neįvertinęs sunkmečio momento“.

Reikia suprasti, jog priklausydamas B valdininkų kategorijai (nepolitinio pasitikėjimo pareigūnams) buvo užliūliuotas socialdemokratų lyderio Gedimino Kirkilo pasakų apie šviesų rytojų. Todėl dabar, jeigu būsiąs paskirtas, sako sutiktų iškeisti kanclerio kėdę į ambasadoriaus Indijoje poziciją.

VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis žiniasklaidai apskritai neigė faktą apie pasieniečiams mokėtas premijas, kol galų gale oficialiai pripažino apie lapkritį sumokėtas papildomas išmokas „pagal Vyriausybės nustatytą tvarką“ (kai kurie VSAT pareigūnai tvirtina jas gavę jau gruodį).

Vilniaus meras Juozas Imbrasas tvirtina, jog 2 mln. Lt premijų savivaldybės tarnautojams administracija sumokėjo, „nes labai spaudė profsąjungos“, tačiau pripažįsta, jog „krizės metu priedų išmokėjimas atrodo negražiai“. Meras žada ieškoti būdų lėšas susigrąžinti.

Per artimiausią mėnesį kitą žinių apie „tryliktuosius atlyginimus“ pasirodys neabejotinai daugiau.

Andrius Kubilius, teigiantis, jog Vyriausybės kanceliarijos sprendimas kai kuriems aparato valdininkams išmokėti premijas Kalėdų proga yra „kritikuotinas“, ko gero, gromuliuoja pirmąsias tautinės biurokratijos jam surengtas pamokas (nors klausimas, ar jos galėjo būti netikėtos). Formaliai – ne jo daržas ir ne jo derlius: akivaizdu, jog išsigandę naujosios daugumos deklaruojamo taupymo vajaus įvairių valdžios institucijų klerkai pinigus suskato išsidalyti iki naujojo ministrų kabineto narių priesaikos Seime.

Tačiau yra bent kelios priežastys, kodėl naujoji Vyriausybė turėtų atrasti būdų tam tikroms pavyzdinėms akcijoms, kad ir labiausiai nuo rožinių vizijų apsvaigusiems valdininkams taptų aišku, jog šviesusis rytojus pasibaigė net neprasidėjęs, o tikrovėje – sunkmetis.

Viena vertus, neparodęs politinės valios A. Kubilius netrukus pajus, kad kiekvieną taupyti reikalaujantį protokolinį ministrų kabineto nutarimą paneigti rasis kelios dešimtys Vyriausybės vardu anksčiau paskelbtų nutarimų ar net įstatymų, kuriuose nurodoma priešingai.

Ar verta lažintis, norint išsiaiškinti, kuriais iš jų pasinaudos išradingoji valdininkija? Neapsimoka, nes valdininkijos luomo išradingumui neprilygs nė vienas kubilius, jau nekalbant apie tuziną kirkilų.

Problema ta, kad naujojo premjero deklaruojami planai reformuoti valstybės valdymą ir sutaupyti dar apie 2 mlrd. litų be politinės valios kautis su biurokratija galų gale pasirodys juokingi. Sutaupys du milijardus, tačiau tuojau pat ant savo stalo ras „gyvybiškai svarbių“ projektų, programų už tris, kol kiekvienas išlaidūnas valdininko kostiumu neatsidurs už valstybės tarnybos ribų per kilometrą.

Šiais laikais tokiems papildomų išmokų ar premijų iš mokesčių mokėtojų kišenės prasimanyti sugebantiems klerkams būtų prasminga suteikti galimybę parsisamdyti verslo struktūroms.

Tačiau kur kas svarbesnė naujajai Vyriausybei būtinos politinės valios priežastis yra psichologinė. Drįstu teigti, jog visuomenės pasitikėjimo kreditas ne tik nieko neduodančiai, dovanų nedalijančiai, bet ir esamą gerovę „trumpinančiai“ valdžiai bus nedidelis bei trumpas. Tačiau didžiausias ir to menko kredito kapitalas bus grįstas keista dimensija, kurią įžymus rusų politologas ir tos šalies dabartinės valdžios kritikas Andrejus Piontkovskis angliškai vadina „trust and confidence“ (tikėjimas ir pasitikėjimas).

Mėginant atsakyti į klausimą, ką tai reiškia, prirašyta tomai politologijos ir psichologijos traktatų. Populiariau dažniausiai aiškinama, jog tai yra toks bendras visuomenės solidarumas siekiant konkretaus tikslo. Pavyzdžiui, įveikiant krizę ar sunkmetį. Kada diržus daugmaž vienodai veržiasi biurokratai, verslininkai, kultūros darbuotojai, politikai, studentai. Kuo mažiau solidarumo, tuo menkesnis kreditas.

Jeigu visuomenės brandumas sukuria tokią harmoniją, ji ir šiaip tęsiasi trumpai, nes visuomenės mąstymo subrandintą supratimą vis labiau užgožia instinktai. Apie instinktų jėgą greičiausiai niekas nėra geriau pasakęs už Dalai Lamą. Gal prieš ketvertą metų Tibeto vadovas tremtyje vokiečių žurnalistams prisipažino, kad ir jam – budistui, taigi tikinčiam kiekvienos gyvybės Žemėje prasme, itin sunku susilaikyti nenutrėškus ant kūno kraujo siurbti nutūpusio uodo.

O susidūrus su zvimbiančių kraugerių spiečiumi – savo tikėjimą bent akimirkai suvis lengva pamiršti.

Tai – apie gilų tikėjimą veikiančius instinktus. O juk tekstą pradėjau nuo epizodo iš politikos ydų ir prieštaravimų draskomos visuomenės...



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas