„Santaka“ / Žmonių rūpestis – ledo spąstuose įkalintos gulbės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-01-09 17:17

Dalinkitės:  


Gyvosios gamtos apsaugos inspektorius, vyresnysis specialistas E. Bielskus, bandydamas prieiti arčiau gulbių, mėgino ledo tvirtumą prie properšos krašto.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Žmonių rūpestis – ledo spąstuose įkalintos gulbės

Eglė MIČIULIENĖ

Sausį smarkiai atšalus orams į įvairias tarnybas pasipylė rajono gyventojų skambučiai dėl vandens telkiniuose likusių žiemoti gulbių.

Žmonės kreipėsi kur tik galėdami: į aplinkosaugininkus, ugniagesius, seniūnijas, veterinarijos gydytojus, į redakciją – ir prašė gelbėti šąlančius paukščius.



Nušliaužė kopėčiomis

Į „Santakos“ redakciją paskambinęs Slabadų bendruomenės pirmininkas Antanas Eidukaitis pasakojo, kad šio kaimo gyventojas Dalius Rudaitis iš ledo spąstų išvadavo įšalusią gulbę.

Pastebėjęs nesugebantį ištrūkti paukštį D. Rudaitis pasitiesė ant ledo kopėčias, jomis prišliaužė iki apledėjusios gulbės ir ją ištraukė. Tada parsinešė namo ir nuėjo pasitarti su bendruomenės pirmininku.

Žmonės apžiūrėjo, jog gulbės sparnas kruvinas, o viena koja – pritraukta, paukštis ja nesiremia. Slabadiškiai nutarė, jog gulbei reikia veterinarų pagalbos.

Kartu su Vilkaviškio maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. gydytojais inspektoriais Gediminu Gvazdaičiu bei Vilija Litinskiene nuvažiavome į Slabadus.

Apčiupinėjęs A. Eidukaičio atneštą gulbę G. Gvazdaitis paaiškino, jog sparnuotis tik smarkiai sušalęs ir nusilpęs.

– Gulbės koja sveika, nelūžusi, o sparnas – tiktai nubrozdintas. Pamaitinta ir sušilusi ji galbūt atsigaus. Jei nesustiprės, tuomet skambinkite mums, – žmonėms aiškino specialistas.

Šalčio išsekintą paukštį į savo sodybos ūkio pastatus priėmė A. Eidukaičio kaimynė Vitalija Lengvinienė.



Vežė vieną po kitos

Aplinkos apsaugos inspektorius vyr. specialistas Stasys Matonis šios savaitės viduryje į savo sodybą jau buvo priėmęs penkias gulbes iš Vištyčio, Kybartų, Antanavo ir Marijampolės.

Vieną gulbę aplinkosaugininkams perdavė Vištyčio ugniagesiai (išbadėjusį paukštį žmonės rado tupintį ant kelio), kitos keturios buvo paimtos nuo ledo pagal gyventojų signalus.

Nežinia, ar visos gulbės išgyvens, nes kai kurios taip nusilpusios, kad pačios nesugeba maitintis, pašarą reikia kišti tiesiog į snapą ir užpilti vandeniu.

Svarbiausia, anot nemažos patirties šioje srityje turinčio S. Matonio, išbadėjusios gulbės neprišerti rūgščia duona ar batonu, nes paukštis gali nugaišti.

– Vasarą, kai gulbės iš vandens prisirankioja žolių, joms žmonių duodama duona nepakenkia. O dabar šiuos sparnuočius reikia šerti grūdais, miltais ir būtina padėti daug vandens, kad jos turėtų kur pamerkti snapą, – kalbėjo inspektorius.

S. Matonis jau turi nemažai patirties, nes gulbes savo sodyboje priglobia nebe pirmą žiemą.



Paims, jei kas ištrauks

– Žmonės mums skambina iš viso rajono. Bet kol ta gulbė nenusilpsta tiek, kad ją galėtume pagauti, nieko padaryti negalime. Prieš keletą metų su vaikais vieną gulbę vaikėmės ant Šešupės ledo didžiulį atstumą. Atrodė išsekusi, vos ne vos plasteldama bėgo. Bet ji vis tiek paspruko, – pasakojo S. Matonis.

Specialistai stebėjosi, kad gulbėmis per mažai rūpinasi tie, kas šiems tikslams gauna lėšų.

Tiek veterinarijos darbuotojai, tiek aplinkosaugininkai mėgino skambinti ir pagalbos prašyti Lietuvos gyvūnų globos draugijos Kauno skyriuje. Tačiau iš ten sulaukė atsakymo, jog gulbės bus paimtos tik tuomet, kai paukštis – tikrai įšalęs arba jau sugautas, ištrauktas iš vandens telkinio.

Patys kauniečiai sakė paukščių nesivaikysiantys.



Ne taip lengva pagauti

Kad ne taip paprasta sugauti dar nelabai nusilpusią gulbę, įsitikinome ir patys, kai nuvažiavome su aplinkosaugininkais S. Matoniu ir Edvinu Bielskumi į Kybartus, vadinamąjį Molyno tvenkinį.

Nuo šio vandens telkinio gyvosios gamtos apsaugos inspektorius E. Bielskus iš vakaro jau buvo paėmęs vieną gulbę – ją, žinoma, nuvežė į S. Matonio sodybą.

Nedidukėje Molyno properšoje plaukiojo dar septynios gulbės, dvi iš jų – jauniklės pilkais sparnais. Visai prie pat paukščių eiti buvo pavojinga, nes šalia properšos ledas atrodė plonesnis.

Vienai gulbei užlipus ant ledo, inspektoriai pamėgino prie jos prieiti. Tačiau žmonėms artėjant, gulbė, kuri „teoriškai“ pakilti turėtų tik nuo vandens, pradėjo bėgti ledu ir pakilo. Apsukusi nedidelį ratą, ji nusileido kitoje properšos pusėje.

Netrukus prie tvenkinio atvažiavo Veterinarijos tarnybos darbuotoja V. Litinskienė – už gyvūnų globą atsakinga inspektorė su rajono ūkininku Jonu Lenkučiu sutarė dėl pašaro išsekusiems paukščiams. Ūkininko sūnus Aurimas gulbėms papylė porą maišų grūdų.

Pats ūkininkas J. Lenkutis pasisiūlė priimti į savo ūkio pastatus keletą gulbių.



Kalti patys žmonės

Kas atsitinka, kad į šiltuosius kraštus turintys išskristi paukščiai lieka žiemoti gimtuosiuose vandens telkiniuose?

Gamtininkai dėl to kaltina ne tiek šylančius orus, kiek pačius žmones. Nuolat jų šeriamos gulbės pripranta prie lengvo gyvenimo ir net atšalus orams niekur neketina kelti sparnų.

Jei gulbės negautų pašaro, pradėjus šalti orams jos skristų pasiieškoti geresnės vietos. Keletas neužšąlančių vandens telkinių yra ir Lietuvoje.

– Dabar, kai šie paukščiai sušalę ir nusilpę, jiems jau reikia žmonių pagalbos, kitaip nebeišgyvens. Bet paprastai būna atvirkščiai: šeimos su vaikučiais atvažiuoja vasarą prie upių, ežerų, šeria gulbes, nors tuo metu maisto jos ir taip turi pakankamai. O žiemą, kai prasideda badmetis, žmonės nusilpusių paukščių jau nebemaitina, – kalbėjo S. Matonis.

Žvėrims, pasak aplinkosaugininkų, didelio bado pavojaus dar nėra. Sniego mūsų krašte nėra labai daug, jis purus, nesusidariusi ledo pluta, kuri neleistų žvėrims rasti pašaro. Tačiau medžiotojai į savo plotus pašarus jau veža.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas