„Santaka“ / Verslininkė vietoj cukrinių kviečia auginti trešnes

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-16 08:16

Dalinkitės:  


J.Ramanauskaitės (kairėje) minčių apie trešnių sodo tvarkymą klausėsi patyręs agronomas A.Sutrikas ir Rumokų bandymų stoties agrarinių mokslų daktarė B.Petkevičienė.

Autoriaus nuotr.


Verslininkė vietoj cukrinių kviečia auginti trešnes

Algimantas GUDAITIS

Ūkininkai ne tik dėl savęs, bet ir parduoti augina braškes, serbentus, spanguoles, kitokias uogas. Tačiau dar ne daug kam teko matyti kelių dešimčių hektarų trešnių sodą. 27 ha sodas užveistas netoli Antanavo, Žiūrių kaime. Dalis sodo patenka į Vilkaviškio savivaldybės Pilviškių seniūnijos teritoriją, kita dalis tenka Marijampolės savivaldybės zonai.



Prikalbino vakariečius

Praeitą savaitę lauko dienoje dalyvavusius ūkininkus trešnių sodo prieigose pasitiko šio sodo augintoja, sakytume vadybininkė, Jūratė Ramanauskaitė. Ji yra baigusi Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, turi biologės selekcininkės kvalifikaciją.

– Keletą metų dirbau vaisių importo firmoje „Auguva“. Firma importuoja į Lietuvą įvairius vaisius, uogas. Stebėdami ir skaičiuodami importo srautus dažnai diskutuodavome, kokius vaisius ir uogas būtų galima plačiau auginti Lietuvoje. Sodams ir uogynams veisti mūsų šalyje yra daug tinkamų žemių. Žemė kol kas ne tokia brangi kaip Vakarų Europoje. Galvojome, kaip paskatinti užsieniečius, kad jie savo kapitalą investuotų į Lietuvos sodus ir uogynus, – trešnių sodo atsiradimo istoriją pasakojo J.Ramanauskaitė.

Pasak Jūratės, jai dažnai vaisių importo reikalais tekdavo lankytis Vakarų valstybėse, bendrauti su uogų augintojais, supirkėjais. Prieš kelerius metus Lietuvoje lankėsi vieno didžiausių Belgijos vaisių aukciono direktorius. „Auguvos“ specialistai jam aprodė Lietuvą, papasakojo, kokius vaisius ir uogas augina mūsų krašto žemdirbiai. Belgas stebėjosi, kodėl turint tiek laisvos ir geros žemės ūkininkai mažai veisia sodų, nedaug augina vaisių, uogų. Lietuvos uogų rinkos atstovai pasiūlė aukciono direktoriui investuoti savo kapitalą į sodams tinkamas mūsų žemes.

Kaip prisiminė Jūratė, belgas ne iš karto ėmėsi lietuvių siūlomo projekto. Po poros metų suradęs kompanioną, kuris ir kitose Europos valstybėse turi nemažus pramoninius sodus, belgas paklausė J.Ramanauskaitės, ar ji sutiktų sodinti, auginti trešnių sodą ir 7–8 metus laukti derliaus ir pirmojo pelno.

– Taip aš iš komersantės tapau sodininke, – sakė sodo augintoja.



Vėlyvosios uogos pelningos

Kodėl vakariečiai pasirinko ne serbentus ar braškes, o trešnes? Pasak Jūratės, tikriausiai dėl to, kad trešnė yra retoka, skani, pervežimams tinkama uoga. Lietuvoje trešnių sodų dar nebuvo. Tiesa, trešnės daugiau paplitusios šiltuose kraštuose – Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Tačiau yra ir prie šaltesnių klimato juostų pritaikytų veislių. Nemažai šių uogų užaugina Kanados sodininkai.

– Mūsų tikslas pateikti trešnes į rinką tuomet, kai baigiasi šiltųjų kraštų uogos. Uogų rinkos atstovai pastebi, kad vėlyvosios trešnės ne mažiau pelningos nei ankstyvosios, – sakė J.Ramanauskaitė.



Reikės daug skynėjų

Kaip paaiškino sodininkė, trešnių medžiai šeimininkui tarnauja 25–30 metų, o medeliai atsiperka po 8–9 metų. Pirmosios uogos nunoksta po 4–5 metų. Pirmaisiais derliaus metais nuo medelio surenkama 3–4 kg uogų. Trešnėms suvešėjus, nuo vieno medelio priskinama iki 15 kg uogų. Medžiai užauga iki 3,5 m aukščio. Dar nesugalvotos mechaninės priemonės trešnėms skinti. Medelio šakos neatlaiko skynėjo svorio, todėl uogos skinamos pasilipus ant kopėčių. Skynimui prireikia nemažai darbo rankų.

Pernai vienas kilogramas trešnių Belgijos aukcionuose vidutiniškai kainavo 9 eurus. Vėlyvosios trešnės į Vakarų Europos rinkas dažniausiai lėktuvais atskraidinamos iš Šiaurės Amerikos, Kanados. Brangiai kainuoja transportas, Lietuva arčiau europinių rinkų, todėl tikimasi ir pelno iš čia užaugintų uogų surinkti daugiau.

Trešnių sodui veisti verslininkai trisdešimčiai metų išsinuomojo 30 ha žemės. Čia yra ir 8 ha Jūratės tėvų žemės.

– Tėvai turėjo 40 hektarų, bet dar iki trešnių verslo savininkai dalį žemės atsiėmė mišku, – sakė dabartinė sodininkė.

Į vieną hektarą vidutiniškai pasodinama 500 medelių. Vienas sodinukas kainuoja apie 8 eurus. Pagal naujausias trešnių auginimo technologijas veisiami ir tankesni sodai, dažniausiai jie dengiami plėvele.



Varnėnus baidys, suopius globos

Dabar didžiausias akcininkų ir sodininkės rūpestis, kad gražiai augantis sodas neiššaltų, kad piktos rankos neiškastų sodinukų, nepakenktų jų šaknims graužikai, o į pradedančias pasirodyti uogas neįniktų varnėnai. J.Ramanauskaitė sakė, kad su šiomis problemomis susitvarko nesunkiai. Labiausiai bijomasi šalčio. Jau sodinant buvo prognozuojama, kad vienas kitas medelis nušals. Sodinami įvairių poskiepių medeliai, stebima, kurie atspariausi šalčiams. Tokiais bus atsodinami nušalusieji. Pasodintus medelius savaitę kitą saugo sargai. Kai sodinukai sulapoja, persodinti jau netinkami.

Ginti medelius nuo graužikų sodininkams padeda suopiai. Darbininkai aplinkiniuose medžiuose jiems įruošė specialius inkilus. Kol kas trešnės dar beveik neveda, todėl ir nuo neprašytų „skynėjų“ saugoti nereikia. Vedančiuose plotuose pastatomi bokšteliai, iš jų stebimi varnėnų antskrydžiai ir su pritaikytomis priemonėmis jie išvaikomi.

Vyšnių sodo šeimininkė kvietė ūkininkus pagalvoti, ar nevertėtų dalį, sakykim, cukriniams runkeliams skirtos žemės, apsodinti trešnėmis. Tokie ūkininkai galėtų kooperuotis su jų sodo šeimininkais. Trešnių supirkimą J.Ramanauskaitė garantuoja.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas