„Santaka“ / Lietuvos tautinės mokyklos koncepcija tinkama ir šiandien

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-12-30 09:32

Dalinkitės:  


Lietuvos tautinės mokyklos koncepcija tinkama ir šiandien

Šiais metais švietimo bendruomenėje kukliai paminimas švietimo pertvarkos dvidešimtmetis. Dalyvaujant viename iš renginių, organizuotų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje, kilo minčių – viltingų ir emocingų.

Šiandienos švietimo, mokyklos pertvarkos (reformos) šaknys 1988 metais glūdėjo S.Šalkauskio, A.Maceinos, Vydūno bei kitų lietuvių inteligentijos atstovų idėjose, kurios puoselėjo Tautinės mokyklos koncepciją.

Dabar, kuriant ateities mokyklą, vadovaujamės Škotijos, Danijos, Anglijos ir kitų Europos valstybių švietimo patirtimi, praktika, perimame ir bandome įgyvendinti mūsų savimonei, tradicijai ne visuomet priimtinas normas, deklaracijas. Gal todėl pertvarka kartais stringa, nes ne visuomet priimamos skelbiamos naujosios, šiuolaikiškos, idėjos. Svetimų mūsų tradicijai naujovių įgyvendinimas apsunkina kasdieninį darbą, vargina, kelia nepasitikėjimą savo jėgomis, ugdo nepilnavertiškumą.

Pedagogai ne vienus metus kalba apie mokytojo prestižo atkūrimą. Tad gal prastėjančio autoriteto priežastys glūdi prieš tai išsakytoje mintyje? Net valstybinės švietimo politikos formuotojai kartais iš dalies atsisako, rodos, valstybinės reikšmės politinių sprendimų (nuo 2007 m. rudens mokyklose turėjo dirbti tik pedagogo išsilavinimą įgiję specialistai, nors šiuo metu jau gali dirbti ir aukštesnių kursų studentai).

Dažnai nepamatuoti veiksmai menkina ir politinius sprendimus priimančias institucijas. Švietimo bendruomenė, neturėdama pasitikėjimą keliančio valstybinio lyderio, gali tapti lengvai valdoma minia.

Paradoksalu, jog švietimo bendruomenė, 1988 metais sukūrusi Tautinės mokyklos koncepciją ir pradėjusi ją įgyvendinti dvejais metais anksčiau nei buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas, šiandieną dažnai tėra uoli nurodymų vykdytoja. Ar išties pagarbos verti švietimo darbuotojai nebėra laisvi kūrėjai? Ar taip dirbdami jie gali išugdyti jaunimą, kuriam vertybė – laisvos tautos dvasia, deranti su atsakomybe?

Tradicijoje normos būdavo užrašomos atsižvelgiant į papročius (paprotinė teisė), o dabar – surašoma tai, kas įgyvendinant turi tapti papročiu ir tradicija. Ar ne tai skaldo švietimo bendruomenę, atitolina vienus nuo kitų, vaiką, mokinį išstumia iš dėmesio centro į paribį? Kas suteikia mokytojui teisę ugdyti ne jo šeimoje augančius vaikus? Diplomas. Išsilavinimas. O gal ši teisė visų pirma turėtų būti grindžiama tuo, ar mokytojas, mokyklos vadovas perteikia ugdomų vaikų (atsižvelgiant į jų kilmę, priklausomybę savo tautai) kultūros tradicijas, vertybes, tuo išsaugodamas jų tautiškumo savastį?

Mokyklose vienas svarbiausių darbų yra reikiamai surašyti planus, savianalizes ir kitą dokumentaciją. Įgyvendinant kitų valstybių švietimo tradicijas, skiriant mažai dėmesio savajai, atsiranda pavojai atitolinti mokinius nuo lietuvių tautos kultūros šaknų, nuo namų. Didžiuojamės pavėžėdami šimtus mokinių į mokyklas, nors keletui ar keliolikai mokytojų, kuriems šiuo metu apmokamos važiavimo išlaidos, paprasčiau yra atvykti į mokyklą.

Paskelbus ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių matematikos pasiekimus, Lietuvos rezultatai pasaulyje – dešimti. Tad gal pertvarką kasdien įgyvendindami mokytojai dirba uoliai ir nuosekliai, gal reforma yra tikslinga ir gera? Teigiamą atsakymą būtų lengva pagrįsti, nes puikių mokytojų, unikalių mokyklų bendruomenių kūrimo pavyzdžių tikrai rastume.

Minėdami švietimo pertvarkos dvidešimtmetį ypač dažnai girdime klausimą, ar per šiuos metus švietimo sistemoje pavyko pasiekti tuos tikslus, kuriuos išsikėlėme Atgimimo metais? Atsakymas nėra lengvas. Į jį atsakyti padėtų iš naujo perskaityta Tautinės mokyklos koncepcija, kurios idėjos nebuvo vienadienės, bet tinka iš šiandienai, nes jose dera švietimo pertvarka, tautinė kultūra, tradicijos, bendražmogiškos vertybės.



Arūnas SERNECKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas